Gediminas Griškevičius

Gediminas Griškevičius

Tokias dovanas, babuška, tipo, susikišk į savo „jūrinyčią“

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2013 01 17

„Geriau negirdėt... geriau negirdėt, – apmaudavo Medvalakyje sausio viduryje sutiktas nesumeluotai legendinis Palangos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas. – Aš mokykloje prisiklausiau tiek visokių triukšmingų dialogų, kad centrinėmis Palangos gatvėmis vaikščiot nelinkęs. Geriau negirdėt to, ką ir kaip šneka dabartinė moksleivija“. Pusę amžiaus gyvendamas prie visus metus nuraminančios ir įkvepiančios Baltijos jūros, žaliasielės Dzūkijos „ambasadorius“ Žemaitijoje atvirai ir jautriai reaguoja į tai, kad nūdienos gyvenime dominuoja daiktų ir pinigų kultas, atsiveria vis naujos gimtosios kalbos „piktžaizdės“ ir daugelis mūsų kartos mokyklinių vertybių praranda savą sakralumą, jauni mokinukai – pagarbą suaugusiems ir net mokytojams, tad, mūsų manymu, telieka konstatuoti apyliūdnį faktą, jog balčiau sniego aplinkui nelabai ką daugiau ir atrasi. Mokytojas prisiminė neseniai girdėtą jaunų dviejų rūkančių(!) palangiškių mokinukių – gal šeštokėlių dialogą (atpasakoju, bet ne cituoju). Tad štai vienai draugutei kita ir pasakoja: „Manęs, žinai, namuose klausė, kokios norėčiau kalėdinės dovanėlės „po eglute“. Aš užsiminiau, kad būtų gerai, tipo, gaut naują išmanųjį telefoną. Ir ką tu manai? Dovanojo saldainių ir šventą paveiksliuką. Taip ir pasakiau: „Tokias dovanas, babuška, tipo, susikišk į savo „jūrinyčią“ (ar dar atviriau).
„Geriau negirdėt“, – vis prisimenu atsisveikinant girdėtus moralinio mūs autoriteto, gerojo Palangos rimtuolio mokytojo žodžius.
Paatvirausiu. Aš gyvenime esu daug „išdykesnis“ už gerbiamą Palangoje mokytoją, gal daugiau teko ir bohemiškais gyvenimo „žvyrkeliais pasikratyti“ ir visokių, ne idealisto – humanitaro ausiai palankių dialogų išgirsti „liaudies masėse“... ne to matėm. Nepakartosiu savo atsakymo iškiliam lietuvių poetui Robertui Keturakiui, kai šis iš „Nemuno“ žurnalo redakcijos Kaune 1982 metais paskambino man į Kelmę. Tada aš gaisrininkų draugijoje dirbau instruktoriumi priešgaisrinei propagandai ir agitacijai, ir redagavau mėnesinį leidinį „Gaisrai ir žmonės“.
„Ar nepasiilgsti žurnalistinio darbo redakcijoje?“ – klausė Robertas Keturakis.
„Tikrai ne, – atsakiau. – Kaminkrėčių moralė aukštesnė“. Taip atsakiau prieš 30 metų. 2013-ųjų lietuviškosios moralės „barometras“, neišskiriant kai kurių pedagoginių bendruomenių, gal nei tas kitos rajono gaisrininkų tarpe populiariosios sentencijos: „Liūdna stebėti aplink „bardaką“, o liūdniausia, kai „bardake“ – ir gaisras“. Mūsų visuomenėje gausėja „fekalistų“, o stinga moralinių lyderių, autoritetų, vedlių. Moralumo! Gal ir griežtumo. Bet rūkančios, „besitūsinančios“, tipo, besikeikiančios ir visų daugiabučių namų laiptus apspjaudančios moksleivijos palaidumas gerų minčių nežadina, liūdina žodžiai: „Mums laisvai gyventi, futbolą žaisti kieme trukdo gėlės ir seniai“.
Žuvis genda nuo galvos?
Tebūnie tyla.
Labai gerai suprantu gerbiamiausią Palangos Mokytoją, tariantį žodžius – „geriau negirdėt“, ir aplinkinėm gatvelėm ieškantį protilsio prie jūros ar Palangos miškeliuose.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Lyg monetos į išputlėjusios sintetinės taupyklės – Kiaulaitės subinikę, o literatūriškai – pasturgaliuką, šitaip į mano galvą sprygtelėjo ir aidingai skimbtelėjo Gaidmečio sausio vidurnakčio mintys apie Palangos žurnalistus, su kuriais pastarųjų dviejų dešimtmečių laikotarpiu (1997–2017) ilgiau ar trumpiau sykiu tarnavome kurorto redakcijose...


Kovo 3-4 d. Palangos Vlado Jurgučio pagrindinėje mokykloje vyko Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų 9-12 klasių mokiniams. Olimpiadoje dalyvavo 131 mokinys iš Lietuvos mokyklų ir 23 mokiniai iš užsienio lietuviškų mokyklų.


Septintą pavasarį, nė viena mašina, net kibiru (!) juodžemio nepadedant „neetatiniams“ savanoriams – tik savo širdžių sprendimu gėlynėlių kiemuose tvarkytojams, o daug 2008 metais žadėjusiems komunalininkams (net lūžusio gluosnio „neapkarpė”!) su darbščiosiomis mūsų kiemų moterimis be vieno lito, bet ir dabar – euro...


Aš vėl smagus nėriau į šiek tiek jaunesnių savo metų prisiminimų duburį, kai su literatūrinei-filosofinei aplinkai, knygoms neabejingu dar moksleiviuku sūnumi Mindaugu 1993 metų rugpjūčio 18-ąją, nuvažiavę iš Palangos į Kauną, pravėrėme trečiojo „Nemuno“ žurnalo vyriausiojo redaktoriaus, publicisto, nūnai daugeliui poezijos gerbėjų dar tikrai...


Toli nuo vietos politinių intrigų, labiau primenantis didmiesčio, o ne kurorto kurios nors įmonės vadovą ir neretai miesto savivaldybės Taryboje balsuojantis kitaip nei politiniai bendražygiai opozicijoje. Kas? Kas seka vietos kurorto gyvenimą, nebūtų sunkumų įvardinti politiką, kurį turiu omenyje


„Geriau negirdėt... geriau negirdėt, – apmaudavo Medvalakyje sausio viduryje sutiktas nesumeluotai legendinis Palangos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas. – Aš mokykloje prisiklausiau tiek visokių triukšmingų dialogų, kad centrinėmis Palangos gatvėmis vaikščiot nelinkęs. Geriau negirdėt to, ką ir kaip šneka dabartinė moksleivija“....


Pernai prasidėjusi ir kitąmet rudenį turinti pasibaigti ilgai lauktoji Žvejų gatvės rekonstrukcija sulaukia įvairių vertinimų. Vieningai sutariama tik dėl vieno: kad gatvę sutvarkys – labai gerai. Tačiau jos gyventojai turi priekaištų tiek kelininkams, tiek rekonstrukcijos projektui.


Labai praturtėjau (kaip ir visi kiti, čia užėję), nes daug gero ir gražaus, žmogiškos širdies švelnumo turtingų atsiliepimų girdėjau „Gydančiųjų knygelių kambaryje“. Jis yra įspūdingoje kurorto vietoje, ką tik simpatiškai renovuotuose rūmuose, kurie beveik suaugę, susilieję su Birutės parku. Tai Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos...


„Kas geriau – darželis ar privati auklė?“

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012 05 03 | Rubrika: Miestas

Neretai jaunos mamos yra graužiamos abejonių: vaiką leisti į darželį, ar samdyti auklę. „Vienareikšmiško atsakymo šioje situacijoje nėra“, – sako Palangos švietimo pagalbos tarnybos psichologė Rasa Karalienė. Visada reikia įsigilinti į situaciją individualiai ir pažinti vaiko poreikius. Anot psichologės, pirmas faktorius, į kurį reikia atkreipti...


UAB „Palangos butų ūkis“, kaip nustatyta teisės aktuose, po šildymo sezono įvertina daugiabučių namų būklę. Apžiūros metu nustačius stogo defektus, yra surašomas aktas ir rengiamas konkursas. Konkurso sąlygose numatomi būtini atlikti darbai. Tačiau ne visi daugiabučių namų gyventojai sutinka, kad jų namo stogo remontą organizuotų „Palangos butų ūkis“, taip samdomi darbininkai, kitaip...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius