Tradicinės medicinos pagalbininkė  joga moko kūno atpalaidavimo, ištvermės, vidinės ramybės

Tradicinės medicinos pagalbininkė joga moko kūno atpalaidavimo, ištvermės, vidinės ramybės

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2011 10 13

Joga moko kūno atpalaidavimo, ištvermės, vidinės ramybės. Kai kurie gydytojai ne tik patys praktikuoja jogą, bet ir rekomenduoja ją savo pacientams, prilygindami ją kineziterapijai. Jogos užsiėmimai jau kuris laikas vyksta ir mūsų mieste. Jogos mokytoja Audronė Pašilytė „Palangos tiltui“ sakė, jog svarbiausia atrasti ryšį tarp fizinio kūno, amžinosios mūsų būties ir emocijos.

 

Tiltas tarp kūno, sielos ir dvasinio ryšio

 

„Ar bandėte kada nors išsiaiškinti, kas slepiasi po žodžiu joga?“ – retoriškai klausia A. Pašilytė. „Pirmiausia – minčių išvalymas, „purvo“ atsikratymas. Antruoju etapu siekiame kūno padėties. Kuomet ji pasiekiama, būtina išlaikyti poziciją ir tai leidžia prieiti prie paskutiniojo etapo – meditacijos“, - pokalbį pradeda A. Pašilytė, kuri joga susidomėjo prieš 15 metų.

„Baigusi vidurinę, mokiausi medicinos mokykloje, vėliau  - choreografijos. Joga šiuos mokslus ir apjungia“, - sakė gydomosios jogos mokytoja.

Šiandien būtų sunku surasti žmogų, kuris kuriame nors gyvenimo tarpsnyje nebūtų išbandęs jogos. „Moterys – norėdamos padailinti savo kūno formas, jaunos mamos ir gydytojai – sustiprinti nugaros raumenis“, akcentavo jogos mokytoja Audronė.

 „Užsiėmimų metu kaklas ir stuburas turi sudaryti liniją. Iš pradžių tai pasirodys sunku, tačiau rankų nuleisti nevalia. Kūnas - kaip automobilis, jeigu nėra amortizatorių – šlubuos ir kitos jos dalys. Ištiesę kaklą ir stuburą turime stebėti savo kvėpavimą, vystyti kvėpavimo raumenis. Geriausias kvėpavimo raumenų išvystymo pavyzdys – bėgikė Živilė Balčiūnaitė. Pažvelkite, kaip ji bėga – nugara tiesi, veide nesimato nuovargio žymių, tik šypsena. Taisyklingas kvėpavimas yra jogos pagrindas, kurio pirmiausiai išmokstama“.

A. Pašilytės įsitikinimu, savo organizmą užpildęs deguonimi žmogus instinktyviai jaučia kokių maisto medžiagų jam trūksta. „Net maistas pradeda kvepėti kitaip. Parduotuvėje nebelėksite prie mėsos skyriaus, pirmiausiai į krepšelį įsidėsite daržoves, vaisius. Mano užsiėmimus lankanti moteris labai mėgdavo kavą, tačiau dabar jos ne tik negeria, bet ir neuosto. Po jogos užsiėmimo žmogus dar kelias valandas būna pakilios nuotaikos, linksmas, tad jam nesinori valgyti. Piktas, liūdnas žmogus neretai paguodos ieško maisto lėkštėje, to pasekoje užsiaugindamas papildomų kilogramų“, - sveikos ir lieknos gyvensenos principus dėstė A. Pašilytė.

 

Pakeisti mąstymą

 

A.Pašilytės vedamuose užsiėmimuose pasirodo ir medikų, kurie pajutę teigiamą poveikį rekomenduoja išbandyti jogą ir savo pacientams.

„Po treniruotės žmogus jaučia lengvumą, dingsta jį kamavusi įtampa, išmokstama valdyti stresą. Gyvenimas tarsi „išsigrynina“ – atpuola netikros problemos. Tikiu, kad joga galima išgydyti įvairiausias ligas. Svarbu pakeisti žmogaus psichiką, kadangi daugelio ligų atsiradimo priežastis – neteisinga mąstysena. Iš to atsiranda nuolatinis galvos, pilvo skausmas. Joga taip pat galima įveikti nemigą, nugaros ir sprando skausmus“, - pabrėžė klaipėdietė.

Jogos mokytoja prisipažįsta, jog sudėtingiausia yra dirbti su vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie sunkai įsileidžia naujoves, kitokį gyvenimo būdą. Pirmuosiuose užsiėmimuose žmonės jaučiasi nesaugūs, nežino kaip elgtis: „Jogoje viskas svarbu – vieta, kurioje vyksta užsiėmimai, muzika, kvapas, žvakės. Visa tai, kas leidžia atpalaiduoti žmogų bei nuteikti ramybės valandai. Po to, žmogus tarsi nušvinta“.

Tačiau jogos propaguotoja  pabrėžė, jog per pirmus užsiėmimus negalima persitempti. „Kuomet ateinama su skaudančiais raumenimis, nugara, sąnariais būtina pratimus daryti iki skausmo ribos. „Neiti“ į skausmą, nes taip galima tik dar labiau sau pakenkti. Taip pat svarbu, kuom žmogus užsiima grįžęs į namus. Vienas žymus gydytojas yra pasakęs, jog lengva tempimo mankšta prieš miegą stiprina širdį bei kūną. O ką mes dažniausiai darome vakare? Pažiūrime televizorių, dirbame prie kompiuterio ir griūnam į lovą“, - kalbėjo jogos mokytoja, kuri ja tapo visiškai atsitiktinai: „Buvau keramikė, nuolat dirbdavau. Didelį krūvį pajuto mano nugara bei rankos, kadangi dirbau susikūprinusi. Skaudėdavo vien nuo minties, jog turiu išlenkti nugarą taip, jog ši primintų „tiltelį“. Taip po truputį ėjau savo tikslo link“.

 

Joga ir vyresniame amžiuje

 

Gamta lėmė, kad žmogus amžinai jaunas nebus. Vienas iš būdų pratęsti visavertį gyvenimą, atitolinti ligas yra jogos praktika. Jogą praktikuoti, sako pašnekovė, galima ir sulaukus 70 – 80 – ies metų. Svarbiausia, pasirinkti tinkamą jos kryptį, pratybų intensyvumą, atliekant pratimus naudotis pagalbinėmis priemonėmis.

 „Senyvo amžiaus žmones neretai kamuoja padidėjęs kraujospūdis, sąnarių ligos, mažėjantis kaulų tankis, virškinimo sutrikimai. Tačiau kūnas turi neįtikėtiną galią atsinaujinti. Joga ne tik sustabdo daugelio ligų vystymąsi, bet gali atnaujinti ir sutrikusias organų funkcijas. Jogos pratimai stiprina fizinį kūną, padeda išlaikyti taisyklingą laikyseną, gerina judesių koordinaciją“, - sakė Audronė.

Jogos mankštą rekomenduojama atlikti praėjus 2 – 3 valandoms po valgio, atlikite apšilimą. Darydami pratimus kvėpuokite pro nosį, ramiai, giliai, tolygiai. Vienas kvėpavimo ciklas susideda iš įkvėpimo ir iškvėpimo. Iškvėpimo metu stenkitės atpalaiduoti labiausiai tempiamas kūno vietas. Pratimus atlikite atsargiai iki pirmo tempimo. Aštrus skausmas – pirmas signalas, kad mankštinatės per stipriai. Reguliariai mankštindamiesi sustiprinsite fizinę, psichinę ir dvasinę sveikatą.

 

Mankšta ir mityba

 

„Mėgstu šią frazę ir dažnai ją kartoju: visų gyvų būtybių esmė yra žemė. Žemės esmė yra vanduo, vandens – augmenija, augmenijos – žmogus, žmogaus – garsas. Garso esmė yra mantra, o jos – nuraminti protą. Žmogui reikia ir dvasinio mokytojo, kuris leistų pažvelgti į savo vidų. Beje, mokiniai patys renkasi savo mokytoją“, - sakė A. Pašilytė.

Dažna šių dienų problema – netinkama mityba, riebus maistas bei mažas fizinis aktyvumas. Tai be abejonės įtakoja ir mūsų sveikatą, sako moteris: „Ajurvedos mokslas išskiria du kūno sandaros tipus, kurie yra labai nesveiki: tai labai ploni ir labai stori žmonės. Viršsvoris apkrauna širdį, inkstus, kepenis ir sąnarius, ypač kojų. Ajurveda siūlo laikytis dietos, vartoti vaistažoles (labai veiksmingos yra mėtos). Su antsvoriu padeda kovoti ir jų arbata. Būtini taip pat ilgi ir aktyvūs pasivaikščiojimai ir mankšta. Fizinė veikla labai svarbi svorio mažinimo plano dalis. Geriausia mankšta iš pradžių yra vaikščiojimas ir joga, vėliau galima užsiiminėti plaukimu ar bėgimu“.

Užsiėmimus pradedantys lankyti žmonės neretai būna prastos būklės: susikūprinę ir susikaustę, tad Audronė pirmiausia jiems pataria atsipalaiduoti taip, jog kūnas pajustų žemės trauką. „Kuomet kūnas atsiduoda žemės traukai, pakyla jo siela. Taip jau nuo pirmo užsiėmimo įsileidžiame dvasingumą“, - pabrėžė jogos žinovė.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Vasarą norite ne tik pailsėti, bet ir padailinti savo kūno linijas? Profesionalūs patarimai – iš gydytojos dietologės, daugkartinės Lietuvos fitneso čempionės, Europos ir pasaulio sidabro medalininkės Lauros Romeiraitės-Kuklierienės lūpų. „Karštą vasaros dieną suvalgę porciją ledų sau nepakenksite. Tereikia žinoti, kokius pasirinkti“, – ji sakė...


Į Palangos viešąją biblioteką, nešinas rankraštiniais tarmiškais eilėraščiais, užsuko medicinos mokslų daktaras Vladas Kusas. Jo rankose – Jūratės Klovienės, žymaus kompozitoriaus, operos „Pilėnai“ autoriaus žmonos, žemaičiavimai apie gimtus namus – Palangą bei ranka rašyti atsiminimai. „Gimiau Palangoje. [...] 1944 metai...


Birželio 24-ąją Šventosios paplūdimyje vyko rekordinė jogos mankšta – prie Baltijos jūros Saulės pasveikinimą atliko beveik 300 žmonių. Dviejų dienų sveikatingumo renginiu „Tūkstantis saulių“ Lietuva miniTarptautinę jogos dieną. Masinį Saulės pasveikinimą ketinama užregistruoti Lietuvos rekordų registre.


Baisesnių išgyvenimų vargu ar galima patirti, kokių išgyveno mažeikiškių Rūtos ir Aurio Vaišvilų šeima, po visų negandų ramybės užuovėją dabar atrandanti Palangoje. Šių metų vasarį su devynių mėnesių dukryte Saule ir vos dvejus metus perkopusiu sūnumi Jūru išvažiavusi šeimos automobiliu iš namų Mažeikiuose, per galinio vaizdo...


Nuolat skubančiame šiandienos pasaulyje ne vienas pasigenda vidinės atramos, užsiėmimo, kuris padėtų nurimti ir atgauti dvasines jėgas. Vieniems tokiu užsiėmimu tampa sportas, kitiems – religija, dalis pasirenka labiau tolimą jogą. Palangoje veikiančios jogos stovyklos mokytojas Arūnas Dobilaitis (Jogananda) tikino joga susidomėjęs ieškodamas dvasingumo bei ramybės....


Liepos 6 dieną Palangoje startavo interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“, pristatantis miesto svečiams ir patiems palangiškiams 20 objektų, ne tik puošiančių kurortą nuo grafų Tiškevičių laikų ir pripažintų saugotinomis kultūros vertybėmis, bet ir tokių, kurie iki mūsų dienų neišliko. Šis projektas – lyg įžanga į...


Kovo 27-ąją minima Tarptautinė teatro diena. Greitai bus dvidešimt metų, kai ją gali minėti ir palangiškiai: šiemet dvidešimtąjį savo gimtadienį švęsiantis Palangos „Grubusis“ teatras beveik kasmet šios dienos proga sukviečia Melpomenės globojamo meno gerbėjus į spektaklių premjeras. Premjera bus ir šiemet, tik – kiek vėliau...


Kas galėtų ginčytis, kad šiais visuotinės kompiuterizacijos ir su ja susijusio nejudraus gyvenimo būdo laikais mes – nuo mažo iki didelio – judame vis mažiau ir mažiau. Ir mūsų vaikams labai svarbios tampa kūno kultūros pamokos. Tačiau tiek tada, kai mokėsi tėvai, tiek dabar, kai mokosi jų vaikai, dažnai iš moksleivių lūpų nuskamba: „Nenoriu į kūno kultūros...


Joga moko kūno atpalaidavimo, ištvermės, vidinės ramybės. Kai kurie gydytojai ne tik patys praktikuoja jogą, bet ir rekomenduoja ją savo pacientams, prilygindami ją kineziterapijai. Jogos užsiėmimai jau kuris laikas vyksta ir mūsų mieste. Jogos mokytoja Audronė Pašilytė „Palangos tiltui“ sakė, jog svarbiausia atrasti ryšį tarp fizinio kūno, amžinosios mūsų...


Kasmet, artėjant didžiosioms metų šventėms, norom nenorom panirstam į dvasinį pasaulį, jame ieškom tarsi kažkur „praganytos“ ramybės, „pasimetusių“ dienų. Šiuo metu visi laukiam Šv.Velykų – gamtos atbudimo, o krikščioniškasis pasaulis laukia ir Kristaus prisikėlimo šventės. „Velykų šventė dar labiau parodo, jog mirtim gyvenimas nesibaigia, visi dalykai turi amžinybės prasmę“, - savo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius