Unikaliose Anaičių kapinėse atidengtas naujas kryžius

Unikaliose Anaičių kapinėse atidengtas naujas kryžius

2018 07 04

Praėjusį savaitgalį dėl savo istorinės vertės saugomose Anaičiųkapinaitėse susirinkusi bendruomenė pagerbė ten besiilsinčius ir atidengė kryžių, skirtą kunigo Jono Pipiro, palaidoto Skaisgiriuose, tėvams – Jonui ir Barbei Pipirs.
Jaukioje šventinėje ceremonijoje dalyvavo bendruomenė, kuriai šios kapinės yra itin brangios dėl čia palaidotų artimųjų, taip pat į paminėjimą atvyko ir kitų tikinčiųjų. Ceremoniją vedė kunigas ReinholdasMoras.
Anaičiai – maža gyvenvietė Palangos savivaldybėje, 5 km į pietus nuo Palangos centro, netoli senojo plento Klaipėda-Palanga (pirmas žvyrkelis į dešinę). Yra keli namai, mažos ir labai senos etnografinės kapinaitės. Dalis gyvenvietės yra Klaipėdos rajone.
Anaičių kapinės apibūdinamos kaip viena iš Klaipėdos krašto išskirtinių vietų – vienos iš gražiausių ir tvarkingiausių etnografinių liuteronų kapinaičių. Jos kitokios, nei likusioje Lietuvoje. Vietoj akmeninių antkapių pagrinde – kalvių daryti dailūs kryžiai.
Būtent kryžiai ir traukia apsilankiusiųjų dėmesį. Toks kryžius papuošė ir liuteronų kunigo J. Pipiro tėvų kapą. Pats kunigas J. Pipiras gimė 1833 metais Šaipiuose (Kretingalės vls., Klaipėdos aps.).
Apie 1839–1845 m. J. Pipiras mokėsi Nemirsetos liaudies mokykloje ir privačiai Klaipėdoje, 1846–1854 m. mokslus tęsė Tilžės gimnazijoje, 1855–1858 m. studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete, 1859–1861 m. sielovados žinias gilino Vitenbergo kunigų seminarijoje.
Nuo 1861 m. spalio 15 d. J. Pipiras apie dvejus metus kunigavo bei mokytojavo Nidoje. Kandidatavo į 1863–1866 m. kadencijos Prūsijos karalystės seimą Tilžės-Lankos apskrityje, tačiau nebuvo išrinktas. 1863–1868 m. kunigavo Įsėje, 1869–1872 m. – Kraupiške. 1872 m. iš Mažosios Lietuvos persikraustė į Tauragę, iki 1882 m. buvo Tauragės evangelikų liuteronų parapijos klebonas, aptarnavo dar keletą aplinkinių parapijų, ugdė lietuvių evangelikų liuteronų tautinį sąmoningumą, paskatino susitelkti lietuvišką Batakių evangelikų liuteronų parapiją. Dėl rūpinimosi lietuvišku švietimu ir knygų iš Prūsijos gabenimu pateko į rusų valdžios nemalonę ir, vengdamas persekiojimo, turėjo bėgti iš Tauragės. Nuo 1882 m. iki mirties tris dešimtmečius kunigavo Klaipėdos lietuvininkų (Jokūbo) evangelikų liuteronų bažnyčioje, nuo 1887 m. buvo šios parapijos klebonas, Klaipėdos gimnazijoje dėstė lietuvių kalbą. Parapijiečius ragino neišsižadėti gimtosios kalbos ir vaikus konfirmacijai rengti lietuviškai, prisidėjo prie peticijų, reikalaujančių grąžinti lietuvių kalbą į Mažosios Lietuvos mokyklas, rūpinosi mokytojų seminarijos Klaipėdoje steigimu. Nuo 1881 m. buvo Lietuvių literatūros draugijos narys.

„Palangos tilto“ inf.
 

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Išrinktas naujas Lietuvos kurortų asociacijos prezidentas

"Palangos tilto" informacija, 2019 05 19 | Rubrika: Miestas

Neringoje vykusio Lietuvos kurortų asociacijos (LKA) visuotiniame suvažiavime rotacijos būdu išrinktas naujas asociacijos prezidentas – juo dvejų metų kadencijai tapo Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, pakeitęs kadenciją baigusį Neringos miesto merą Darių Jasaitį.


Praėjusį savaitgalį dėl savo istorinės vertės saugomose Anaičiųkapinaitėse susirinkusi bendruomenė pagerbė ten besiilsinčius ir atidengė kryžių, skirtą kunigo Jono Pipiro, palaidoto Skaisgiriuose, tėvams – Jonui ir Barbei Pipirs.


J. Basanavičiaus gatvėje duris atvėrė naujas airiško stiliaus pub‘as „Resort pub“.


Ankstyvą antradienio, rugpjūčio 1-osios, rytą į Vilniaus geležinkelio stotį po 2 savaičių, praleistų Sibire, sugrįžo šešioliktoji projekto „Misija Sibiras“ ekspedicija. Šiemet komanda savo misiją atliko Irkutsko srityje, Nižneudinsko bei Tulūno rajonuose. Čia ekspedicija leidosi į lietuviškų kapinių paieškas tam, kad jas sutvarkytų, bei lankė...


Palangos senosios kapinės, kaip ir visos kapinės Lietuvoje, Visų šventųjų – mirusiųjų pagerbimo – bei Vėlinių dienomis mirga žvakių liepsnelėmis. Čia palaidotus artimuosius lankantieji dažnai ne vien sustoja prie savo šeimų kapaviečių, bet ir pasivaikšto po kapines, nusilenkia čia amžino poilsio atgulusiems pažįstamiems, stabteli prie žymių žmonių kapų...


Palangos senosios kapinės, kaip ir visos kapinės Lietuvoje, Visų šventųjų – mirusiųjų pagerbimo – bei Vėlinių dienomis mirga žvakių liepsnelėmis. Čia palaidotus artimuosius lankantieji dažnai ne vien sustoja prie savo šeimų kapaviečių, bet ir pasivaikšto po kapines, nusilenkia čia amžino poilsio atgulusiems pažįstamiems, stabteli prie žymių žmonių kapų...


Artėjant Vėlinėms miesto kapinėse intensyviai triūsia Palangos komunalininkai – siekiant suteikti didesnį patogumą lankytojams, čia atnaujinami bei naujai klojami trinkelių takai.


Chaosas gatvėse – amžinas Palangos kryžius  3

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2012 07 26 | Rubrika: Savaitės komentaras

Palangos gatvėmis vėl burzgia nesibaigiančios voros automobilių, pakelės nuklotos transporto priemonėmis, sankryžose – didmiesčio lygio mašinų spūstys, o po darbo grįždami į namus kurorto gyventojai kelių kilometrų kelionei sugaišta mažiausiai 20 minučių. Ištisą dieną į Palangą ir iš jos kursuojant tūkstančiams automobilių ypatinga kančia yra iš...


Šiandien, penktadienį, Palangos senosiose kapinėse amžino poilsio atgulė Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Palangos meras Algimantas Vincas Ulba. Po Šv. Mišių Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje velionis įveikė paskutinę kelionę per miestą, kuriame jis paliko ryškų pėdsaką. Prie duobės, nuklotos gėlėmis...


Vygaudas Ušackas, ES pasiuntinys Afganistane, atostogaudamas Palangoje neužmiršo karo nuniokotos žemės – praėjusį penktadienį jis susitiko su miesto visuomene ir svečiais, papasakojo apie tolimos šalies istoriją, dabartį, apžvelgė šalies politinę, etninę padėtį, supažindino su savo, kaip ES pasiuntinio, darbo specifika šalyje. Garbingas svečias laikėsi savo pažado – prieš susitikimą...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius