Už pasitikėjimą – įpareigojimas būti bendruomenės sergėtoja

Vaidilė GEDMINAITĖ, 2015-01-19
Peržiūrėta
2162
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangos bendruomenės pareigūnė Aurelija Japšaitė-Rancienė.
Palangos bendruomenės pareigūnė Aurelija Japšaitė-Rancienė.

Palyginti neseniai įsteigta bendruomenės pareigūno pareigybė. Šie asmenys pirmiausia vykdo prevencinę veiklą: populiarina policijos pareigūno profesiją, skatina gyventojus tapti policijos rėmėjais, kviečia kurti saugią aplinką. Palangos bendruomenės pareigūnė Aurelija Japšaitė-Rancienė džiaugėsi galėdama eiti šias pareigas ir ragino palangiškius būti budriais, o sezonui skatino pradėti ruoštis jau dabar.

Tiesia tiltus
Bendruomenės pareigūnė A. Japšaitė-Rancienė, šias pareigas einanti nuo praėjusių metų birželio 2 dienos sakė, jog policijos sistemoje dirbo jau ir anksčiau. „Dirbau su nepilnamečiais. Kai buvo įsteigta nauja pareigybė, viršininkai į ją pasiūlė mane. Buvau maloniai nustebinta, kadangi man parodė pasitikėjimą. Aišku, aš sutikau“, – pasakojo pašnekovė.
Nors bendruomenės pareigūno pareigybė dar tebėra pakankamai nauja, darbo stoka jos atstovai tikrai negali skųstis. „Mano pareigybinės funkcijos dar iki galo nesuformuotos. Pagrindinė funkcija – tiltas tarp policijos ir visuomenės. Susipažįstame su bendruomene, organizuojame susitikimus, bendraujame. Dabar žiema, tamsusis metų laikas – norime jį tinkamai išnaudoti, kadangi šiuo metu daugelis palangiškių yra mažiau užimti, gali susitikti, bendrauti. Juk suprantama, kad policija visko negali padaryti – prie kiekvieno namo nepastatysi po pareigūną, todėl raginame gyventojus kurti saugią aplinką, bendrauti su kaimynais, juos pažinti, turėti kontaktus. Aišku, esant reikalui, reikia kreiptis ir į policiją, bet reikia ir patiems gyventojams būti aktyviems. Klaipėdoje yra du etatai, mes bendradarbiaujame. Pamažu susiformuos praktika, o šiuo metu dirbame ta linkme – prevencija, bendravimas, bendradarbiavimas“, – kalbėjo pareigūnė.
Rūpindamiesi savo aplinkos saugumu, gyventojai buriasi į grupes, teikia pagalbą kaimynams. Tikriausiai ne vienam teko matyti prie namo pritvirtintą lentelę, skelbiančią, kad namas yra prisijungęs prie saugios kaimynystės projekto. Pašnekovės teigimu, norint būti saugiems, nepakanka prie namo pasikabinti tokią lentelę: „Aš kaip bendruomenės pareigūnė stengiuosi suaktyvinti jų veiklą. Raginu ne tik pasikabinti lentelę, bet ir patiems stebėti aplinką, turėti kontaktus, kreiptis, jei kaimyno bute kažkas įtartinai krebžda. Nes kaimynai gyvena arčiausiai vieni kitų, todėl jie pirmieji gali pastebėti, jei šalia vyksta kažkas negero“.

Skatina tapti policijos rėmėjais
Siekdama, kad kuo daugiau bendruomenės narių sužinotų apie naująją pareigybę, taip pat norėdama užtikrinti, kad gyventojams būtų suteikta kokybiška pagalba, bendruomenės pareigūnė noriai bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis. „Bendradarbiaujame su Švietimo pagalbos centru, mokyklomis, seniūnaičiais, kadangi komandinis darbas labai svarbus. Viršininkas, apylinkės inspektorius, kelių inspekcijos specialistai, prevencijos skyrius – visi yra labai svarbūs šiame darbe“, – sakė tvarkos sergėtoja.
Vykdydama prevencinę veiklą, policijos pareigūnė ne tik formuoja saugią aplinką, ragina gyventojus burtis į saugios kaimynystės grupes, bet ir skatina piliečius tapti policijos rėmėjais. „Darbas grupėse yra labai svarbus. Šiandien mes turime 18 rėmėjų. Viena iš mano funkcijų – aktyvinti rėmėjus, įtraukti į mūsų veiklą. Smagu, kad jau netrukus naktį vienas iš mūsų rėmėjų dirbs su patruliais. Tarp mūsų rėmėjų yra ir trys moterys, ir trys buvę mūsų kolegos, kurie, net ir sulaukę pensinio amžiaus, vis dar negali be policijos darbo gyventi“, – sakė A. Japšaitė-Rancienė.
Pašnekovės teigimu, neretai žmonės, matydami įvairias negeroves savo aplinkoje, niekur nesikreipia. Taip elgiamasi dėl įvairių priežasčių, tačiau, pareigūnės įsitikinimu, taip būti neturėtų. „Kiti žmonės mato šiukšliną aplinką, girdi triukšmą, tačiau tyli. Mes raginame pranešti, susisiekti – nebūtinai akcentuojame tą oficialų raštą, oficialų bendravimą, kadangi betarpiškumas kitą kartą duoda geresnių rezultatų, – sakė A. Japšaitė-Rancienė. – Viena iš mano funkcijų – informacijos skleidimas. Šią vasarą ypač suaktyvėjo vagystės iš namelių, tai ėjau su kolegomis pas žmones, kurie verčiasi namelių nuoma, platinome keliomis kalbomis parašytą informaciją poilsiautojams, kad jie būtų atsargūs, nepaliktų daiktų. Ir šiuo metu siekiame informuoti, kad rūpintųsi teritorijos saugumu“.

Šviečia visuomenę
„Neseniai skaičiau paskaitą TAU studentams – labai džiaugiausi galimybe pabendrauti su tiek senjorų iš karto. Buvo džiugu, kad mane girdi tiek pagyvenusių žmonių, kad domisi. Kalbėjau apie tai, kas aktualu vyresnės kartos atstovams. Pasakojau, kaip atpažinti netikrus eurus, tai jie buvo net išsitraukę pinigus iš piniginių, apžiūrėjo. Dar kalbėjau apie telefoninius sukčius, pasakojau, kokiais būdais jie paveikia auką, ką daryti, jei toks paskambina, ko nedaryti, kaip apsisaugoti, patikrinti informaciją. Kita paskaitos dalis buvo apie turto apsaugą. Kalbėjau ir apie bankomatus, nes yra tekę matyti, kaip pagyvenę žmonės kažką neteisingai padaro, jiems bankomatas neišduoda pinigų, tuomet senjorai kreipiasi pagalbos į šalia stovinčiuosius – patiki šiems kortelės kodą. Arba neatsargiai renka kodą, o kažkas per senjoro petį žiūri ir mato skaičius. Tokie dalykai svarbūs senjorams, kadangi nežinodami jie gali nukentėti. Raginau saugoti dviračius, saugiai naudotis internetine bankininkyste, neviešinti asmeninės informacijos, kuria gali pasinaudoti nesąžiningi žmonės. Kartais vyresnio amžiaus žmonės net nepagalvoja, kad informacija, jog išvykstu kuriam laikui į užsienį, gali labai sudominti vagis. Domėjausi, todėl žinau, kad yra daug pagyvenusių žmonių, kurie naudojasi internetu, todėl ir kalbėjau apie tai. Man paskaita praėjo smagiai. Atsiliepimų dar negirdėjau, bet, tikiuosi, ji buvo naudinga. Aš visada prašau kviesti mane į įvairius susitikimus. Kai lankomės mokyklose, galime suteikti informacijos, būti partneriais įvairiuose projektuose, todėl visada prašome, kad mus kviestų, informuotų, – kalbėjo pareigūnė. – Lankiausi Dienos centre pas neįgalius vaikus – jie buvo sužavėti“.

Šventojiškiai – aktyvūs
Pasidomėjus, ar aktyviai bendradarbiauja visuomenė, bendruomenės pareigūnė ypač džiaugėsi šventojiškiais: „Jie tikrai labai aktyvūs, ateina į susitikimus, atidžiai klausosi, užduoda daug klausimų. Palangiškiai pasyvesni, bet tikiuosi, jog ateityje ir jie išjudės. Mes vykstame į miesto gatves, susitinkame su gyventojais laiptinėse, vėliau, kai turėsime naujas patalpas, gal galėsime gyventojus pakviesti į salę. Dabartinės mūsų patalpos per toli nuo miesto, žmonėms nepatogu ten nuvykti. Senjorams visada akcentuoju, kad yra apylinkės inspektorius, kuris rūpinasi teritorija, raginu kreiptis ištikus bėdai“.
Pašnekovės teigimu, palyginti su kitais miestais, Palanga turi savo specifiką, todėl ir jos gyventojai susiduria su specifinėmis problemomis. „Palangiškiai turėtų žinoti, kad vasarą į kurortą žmonės atvažiuoja ne tik ilsėtis, bet ir „dirbti“. Vietiniai priima atvykėlius į savo namus ir kartais net neužsirašo jų kontaktų. Tuomet, jei kas nors nutinka, būna neaišku, ko ieškoti. Reikėtų užsirašyti svečio vardą, pavardę, automobilio numerį, kad, įvykus vagystei, būtų paprasčiau. Palangiškiai turėtų būti labai budrūs, nes vasarą čia atvyksta įvairaus plauko žmonių. Kiti miestai laukia vasaros, bet palangiškiai jai turi ruoštis iš anksto: pasirūpinti teritorijų apsauga, apsaugoti savo turtą, apskritai labai atsakingai ruoštis sezonui. Jei kyla klausimų, kreiptis iš anksto, o ne po to, kai įvyksta kažkas negero ir būna padariniai. Vasarą pareigūnų būna daugiau, manau, tai matydami palangiškiai turėtų jaustis mieste saugesni. Jei žmogus gyvena nuošaliau, galima kreiptis, prašyti atvykti“, – kalbėjo pareigūnė.

Bendrauja su kiekvienu
Pasiteiravus, ar neatsitinka taip, kad žmogus kreipiasi, liaudiškai tariant, ne tuo adresu, ar nesulaukia nepelnytų pretenzijų, tvarkos sergėtoja sakė, jog darbe visko pasitaiko, tačiau net ir tokiais atvejais į interesantą bei jo rūpesčius nenumojama ranka, stengiamasi jį išklausyti, nukreipti ten, kur jis sulauks pagalbos.
Bendraudama su įvairių socialinių sluoksnių atstovais pareigūnė visur stengiasi išsaugoti žmogišką santykį su kiekvienu bei pagal galimybes padėti. „Mes lankomės pas asocialius asmenis, nukreipiame juos į nakvynės namus, nes gal kitas apie juos net nėra girdėjęs. Jie patys nesikreipia, bet mes juos matome. Po ta uniforma mes esame gyvi žmonės, tas žmogiškumas yra, ir taip suspaudžia širdį. Norisi padėti, atrodo, net tam šuneliui benamiui padėtum, o čia juk žmogus. Ieškai sprendimo, stengiesi padėti, ir tuomet tas santykis su asocialiu asmeniu kinta. Žinoma, jei peržengiamos ribos, per daug savivaliaujama, imamės atitinkamų priemonių“, – atviravo pareigūnė.

Svarbiausia gerbti žmogų
Tarp bendruomenės pareigūnui būtinų asmeninių savybių pašnekovė įvardino pagarbą žmogui. „Svarbus visuomeniškumas, komunikabilumas. Būtina mokėti prakalbinti žmogų, jį išklausyti, žinoti, kaip prie jo prieiti ir, svarbiausia, jį gerbti. Taip pat reikia sugebėti valdyti konfliktus – tu nueini į grupę ir gali sulaukti įvairių pasisakymų, nuomonių. Čia labai svarbu susiorientuoti ir suteikti pagalbą. Man labai svarbus komandinis darbas grupėje, nes pavieniui sunku pasiekti gerų rezultatų. Vasarą, manau, dirbsime ir su pačiais poilsiautojais, ir su gelbėtojais – Palangoje vasarą visai kitoks gyvenimas“, – kalbėjo A. Japšaitė-Rancienė.
Pašnekovė sakė negalinti įvardinti, kas bendruomenės pareigūno darbe yra sunkiausia. Po tokio klausimo pareigūnė kurį laiką susimąstė: „Sunkiausia? Net ne sunkiausia – didžiausias mano noras, kad žmonės nebūtų abejingi, kad jie būtų aktyvūs. Po ta uniforma mes juk esame tokie patys žmonės su savo jausmais, emocijomis. Norėtųsi, kad žmonės ir pasisveikintų, ir šypsenų sulauktume“.

Pasitikėjimas auga
A. Japšaitė-Rancienė džiaugėsi, jog didėja visuomenės pasitikėjimas policija. „Žmonės vis labiau supranta, kad nesame tik baudėjai ar kažkokie baubai. Vykdome ir profilaktinius pokalbius, nukreipiame pas reikiamus specialistus. Tarkime, žmogus nežino, kur reikia kreiptis dėl per didelio alkoholio vartojimo, mes suteikiame informacijos, paskui neretai tokių vyrų žmonos padėkoja. Arba už pagalbą padėkoja. Mūsų darbo įvertinimas, manau, yra tik žmonių nuomonė. Ką reikia daryti, gal kažką darome ne taip – apie tai reikia žinoti žmonių nuomonę. Apie rezultatus galėsime spręsti vėliau – dabar toks integracinis periodas, – kalbėjo bendruomenės pareigūnė. – Žmonių nuomonė labai svarbi, nes kaip žmogus apie mus mąsto, tiek jis ir atsivers, suteiks informacijos“.
„Gal kai kurie žmonės atsargiau žiūri, tai labai kviečiame prisijungti“, – ragino tvarkos sergėtoja.
Bendruomenės pareigūnė pasakojo, jog dirbant tokį darbą reikia nuolat rūpintis savo fizine forma, nevalia sau leisti aptingti: „Laikome kartą per metus fizinius normatyvus, todėl stengiuosi laisvalaikiu sportuoti, pabėgioti. Mes juk kai reikia ir gatvėse patruliuojame, ir ginklus turime, ir specialiąsias priemones, todėl turime būti ir fiziškai, ir psichologiškai pasiruošę. Mes esame tie patys pareigūnai, tik mano kiek kitokios funkcijos. Dirbau ir dirbu su nepilnamečiais, tik kita linkme. Tik bendruomenės pareigūnai neturėtų imtis poveikio priemonių, rašyti protokolų. Būna įvairių situacijų, dirbame viską, tik mano darbe prevencija – svarbiausia, o prevencijos rezultatai ateina vėliau, ne iš karto matosi“.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Rugpjūčio 3-6 dienomis Palangoje susiburs Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos lyderiai – didžiausiame šalies kurorte vyks PLB suvažiavimas „Už lietuvybę, pilietiškumą ir solidarumą“, skirtas PLB 65-mečiui paminėti.


Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) partijos prezidiumui paskelbus apie pirmalaikių rinkimų siūlymą parlamentaras, konservatorių partijos atstovas Mindaugas Skritulskas ragina partijų vadovybes „persikrauti“ ir pasitikrinti rinkėjų pasitikėjimą. „Siūloma elgtis ryžtingai ir kirsti iš peties – paleisti visą Seimą po velnių, vėliau ir Vyriausybę“, – socialiniame...


Pirmadienį, liepos 25 dieną, Savivaldybėje lankėsi JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos pirmininkas Arvydas Urbonavičius bei Valdybos nariai Raminta Urbonavičienė, Loreta Timukienė ir Juozas Kazlauzkas. 


Žemaitijos savivaldybių politikai bruzda: prieš Naujuosius metus Kretingos rajono meras Antanas Kalnius taryboje prarado daugumos palaikymą, o nuo kadencijos pradžios mažumoje dirbančiam Plungės rajono vadovui Audriui Klišoniui pradėta apkaltos procedūra. Lietuva pirmą kartą gali sulaukti dėl apkaltos atstatydinto šalies savivaldybės mero. Tokia grėsmė iškilo...


Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos lyderių suvažiavimas, liepos viduryje turėjęs vykti Palangoje, atšauktas – pranešė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.


Spalio 11-13 dienomis Čikagoje vyko JAV Lietuvių bendruomenės XXII Tarybos antrosios sesijos suvažiavimas, kuriame Antanas Vinkus, Palangai ir Kretingai Seime atstovaujantis gydytojas ir diplomatas, Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas, skaitė pranešimą ir pristatė Seimo komisijos atliktus darbus.


Palangos bendruomenės „Palangos santarvė“ nariai su pirmininke Daina Eimanavičiene priešaky labai apsidžiaugė, sulaukę kvietimo apsilankyti UAB „Palangos šilumos tinklai“. Susitikę su įmonės vadovais, kurie organizavo ir nedidelę ekskursiją po patalpas, bendruomenės atstovai jiems uždavė daug klausimų ir sulaukė naudingų atsakymų.


Palyginti neseniai įsteigta bendruomenės pareigūno pareigybė. Šie asmenys pirmiausia vykdo prevencinę veiklą: populiarina policijos pareigūno profesiją, skatina gyventojus tapti policijos rėmėjais, kviečia kurti saugią aplinką. Palangos bendruomenės pareigūnė Aurelija Japšaitė-Rancienė džiaugėsi galėdama eiti šias pareigas ir ragino palangiškius būti budriais, o...


Rugpjūčio mėnesį Palangos bei Šventosios miesto bendruomenės, susirinkusios į savo tarybas, paskirstė iš valstybės biudžeto skirtas lėšas Vietos bendruomenės savivaldos 2012 metų atrinktų bendruomenių veikloms. 47 tūkst. 900 Lt buvo skirti dešimčiai projektų, kuriuos bendruomenės įgyvendina arba ruošiasi įgyvendinti.


Kada verslas užsitarnaus pasitikėjimą?

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2011 11 24 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Lietuvos gyventojai mano, kad verslas mūsų šalyje yra nesąžiningas. Pagal bendrovės RAIT atliktą tyrimą, taip mano net 84 procentai apklaustųjų. Kitose Baltijos šalyse verslu pasitikima labiau. Latvijoje neigiamai verslą vertina 72 procentai, o Estijoje – tik 53 procentai gyventojų.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius