Gatvės apklausa

Klausimas: „Palangos tiltas“ palangiškių teiravosi, ar jie ketina dalyvauti Stintų šventėje, ko tikisi iš šios šventės, o galbūt pastebi, kad joje kažko dar trūksta.

– Įprastai visada nulekiu pasižvalgyti, tačiau kadangi tomis dienomis apgyvendinimo sektoriuje vyksta nemenkas sujudimas, pasisukioju ir lekiu namo. Tomis dienomis laukia daug darbo.
Tačiau, žinoma, šventė visuomet būna labai graži, įdomi. Visuomet apsilankau ir kermošiuje, visuomet ką nors ir namo nusipirkusi parsinešu. Kaip gi gali nepatikti tokie dalykai. Juk tai ir labai naudinga. Suvažiuoja tiek žmonių iš visos Lietuvos, kurie vėl išjudina Palangą, ko labai trūksta žiemos metu, dar ir verslininkams bei miesto biudžetui labai padeda. Būtų daugiau švenčių – būtų dar geriau.
O pati stintos niekada neperku nei šventės metu, nei kitose kavinėse. Ne dėl to, kad brangu, o dėl to, jog, kaip žemaičiai sako, esu labai „prikli“, išranki maistui. Man maistas turi būti kokybiškas. Tegul neįsižeidžia verslininkai, bet to mūsų kavinėse labai trūksta. Pavyzdžiui, praėjus J. Basanavičiaus gatve, galima užuosti ne kartą naudoto aliejaus kvapą. Tame pačiame aliejuje nežinia kiek kartų patiekalus verda. Pati namuose to niekada nedarau, kartą panaudojusi aliejų, visuomet jį išpilu.
Tačiau, verta pakartoti, labai reikalinga, o ji ir įdomi, tai įrodo kasmet į Palangą suplūstantys gausūs svečiai. Gaila tik tų žmonių, kurie atvykę į šventę negali sau nieko leisti nusipirkti. Pavaikšto, „seilę pavarvina“ ir apsisukę grįžta namo. Deja, bet mūsų šalyje tai įprasta. Pati žinau, kiek, pavyzdžiui, gauna mūsuose pensininkas... Dar gerai, jeigu pensininkas dar yra aktyvus, galintis dirbti, nes jis priverstas dirbti, kitaip sunkiai išsiversi, net nėra ko kalbėti.
O stintą paragauti visgi norisi. Juolab, kad ši žuvis labai vertinga. Pamenu, viena gydytoja sakydavo, jog norint sustiprinti sveikatą, reikia stintelių – greičiau žmogus jėgas atgaus. Aš dar mėgstu stintas pasimarinuoti, visuomet turiu kuo pavaišinti atvykstančius svečius.

- Irena Švanienė, asociacijos „Svetingas šeimininkas“ pirmininkė

– Pastaruoju metu tokiose masinėse šventėse dalyvauti nelabai beturiu sveikatos. Tačiau ne visada taip būdavo, šventė organizuojama jau seniai, dalyvaudavome ir mes. Nuvykdavome pasižvalgyti, juk žvejiškos tradicijos man ne svetimos. Bet tai šventė, mano manymu, ne vietiniams. Labai jau didelės grūstys, susirenka labai daug žmonių.
Vyrauja nuomonė, jog metai iš metų stintos laimikis vis menksta. Tai labai priklauso nuo oro, jeigu stintoms oras nepalankus, tai jų ir laimikis mažesnis. Nuo senų dienų žvejams būdavo didžiulė šventė, kai būdavo geras stintų plauksmas. Dabar jų, kaip ir visais laikais, vienais metais yra daugiau, kitais – mažiau.

- Mikelis Balčius, šventojiškis kraštotyrininkas

– Kasmet šventėje dalyvauju, tai jau yra savotiška tradicija. Esu joje paprastas lankytojas, nueinu pasižvalgyti, ko pardavinėjama, ko naujo atvežta. Kažko šventėje būtinai pamatyti neturiu poreikio, tiesiog stebiu visumą. Be to, nesu ir žvejys, žuvies negaudau. Bet pasižvalgyti žvejiškoje šventėje tai netrukdo – esu laisvas stebėtojas.
Ar paragauju stintos? O kaip gi Stintų šventėje – be stintos, iš pareigos visada paragauju. Bet kainos, turiu pripažinti, „kandžiojasi“. Bet stintą nusiperku...
Pati šventė – tai labai graži ir labai reikalinga. Žiemos metu visi ganėtinai pasyvūs, o ši šventė tarsi suaktyvina, išjudina visą visuomenę.

- Vitalius Litvaitis, aktyvus Palangos bendruomenės narys

– Štai nusipirkau kaip tik dorados žuvies, ši man labiau patinka nei stinta. Jau iš tikro net nebepamenu, kaip atrodo ši žuvelė. Žinau tik tiek, jog stinta gerokai sumažėjo. Taip išeina, jog stintos mažėja, jų vis mažiau pagauna, bet šventė vis tiek lieka...
Aš nesu žvejys, bet mėgstu žuvį. Dažnai ją perku. Bet labai nemėgstu žmonių „košės“. Tokios masinės šventės man asocijuojasi su posovietiniu reliktu, tarsi liaudies vaikštynės.
Labai graži buvo pati šventės idėja ir jos pradžia, tuomet, kai dar stintos buvo daug, jos žvejai pagaudavo nemenkai ir pati žuvis nebuvo tokia maža. O dabar, girdėjau, jos pagaunama vis mažiau, o kaina tik didėja.
Nors akcentuojama, jog šia švente siekiama puoselėti žvejiškas tradicijas, tačiau tai nėra tos tradicijos, kurios buvo senovėje. Nebent žvejiški padargai tai atspindi, su tuo sutinku. Šventėje organizuojamos įvairios žvejiškos rungtys.
Sutikčiau, jeigu šventė sukviestų bendruomenės narius, tačiau siekiama prikviesti visą šalį, tad šventė kažkiek praranda savą žavesį, labiau siekiama gauti naudos nei iš tikro surengti gražią bendruomenę vienijančią ir tradicijas puoselėjančią šventę.

- Virginijus Milinis, Palangos „Grubiojo“ teatro režisierius
Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius