Liuteronų kunigas Jonas Liorančas Dievui tarnauja Neringoje ir Juodkrantėje, o žiemą leidžia Palangoje.

Liuteronų kunigas Jonas Liorančas Dievui tarnauja Neringoje ir Juodkrantėje, o žiemą leidžia Palangoje.

„Žmogus nėra vilkas, jam reikia bendrystės ir bendravimo su Dievu“

Linas JEGELEVIČIUS, 2012 12 20

Nesvarbu, kokia yra jūsų sielos gelmė ir jos santykis su būtimi ir visata, bet krikščioniškame pasaulyje su širdies virpesiu nekantriai laukiamos Kalėdos ir jų didžiausias stebuklas – Dievo sūnaus Jėzaus gimimas, – neabejotinai šviesi naujiena visiems, nes metų pabaiga, sutampanti su didžiausiomis krikščionybės šventėmis, reiškia naują viltį, svajones, ketinimus ir, žinoma, jų siekimą. Jeigu jūs laikotės krikščioniškos tradicijos, Kalėdos – ir apsivalymo, laukimo ir, svarbiausia, didžiausio stebuklo – Dievo sūnaus, Jėzaus, gimimo naujiena. Labiau suvokti šį laikmetį, regis, dažnai panardintą žėrinčių reklamų ir kvietimų pirkti pigiau spalvose, „Palangos tilto“ redaktoriui padėjo Liuteronų kunigas Jonas Liorančas, kuris Dievui tarnauja Neringoje ir Juodkrantėje, o žiemą leidžia Palangoje kartu su savo žmona ir dviem vaikais.
– Ar Kalėdų laukimo neužgožia „akropolių“ ir „maksimų“ blizgučiai ir žėručiai-reklamos, kviečiančios pirkti?
– Žmonės patys perka, o paskui bamba, kad taip yra. Kaip ir su televizoriumi: visi sako, kad „nėra nieko verta jame žiūrėti“, bet niekas jo neišjungia. Taip ir Kalėdos. Jos yra tokios, kokias mes jas sau susikuriame savo sielose.
Ar verta smerkti ir ieškoti kaltų tik laikmetį? Anksčiau kalčiausi dėl visko buvo sovietai. Dabar kaltų ieškome kitur, o mes tarsi – niekuo dėti. Geroji naujiena apie užgimusį kūdikį Betliejaus laukuose yra pakankamai garsi, jeigu mes norime girdėti.
– Bet sutikite, šiandien dažnas siekia „pačiupinėti“, kad pradėtų tikėti. Ar šiandien sparčiai nemažėja, kaip sako Biblija, tikinčiųjų, kurie tiki nematę...?
– Nematyčiau tokios tendencijos. Nėra prasmės sakyti: „Va, anksčiau žmonės buvo labai dori ir pamaldūs, o dabar – blogi, pikti ir niekuo netikintys...“
Prisiminkite Bulgakovo knygą „Meistras ir Margarita“. Joje, scenoje po pasirodymo teatre, herojus taria: „Bet žinote, žmonės per du tūkstančius metų visai nepasikeitė. Tik juos truputį sugadino butų tvarkymo reikalai...“
Patikėkite, žmogaus prigimtis per du tūkstančius metų nepasikeitė. Tik žmogus kiekvienu laikmečiu susiranda sau naujus žaisliukus. Tik viena bėda: mes dabar mažiau bendraujame, nes mūsų laisvą laiką, anksčiau skirtą bendravimui, šiandien dažnai pasiglemžė televizorius ir internetas.
– Mano amžiną atilsį senelis nostalgiškai pasakodavo, kaip jo tėvas, dar Smetonos laikais, susodindavo visą gausią šeimą į vežimą ir dardėdavo 15 kilometrų į Mišias. Bet net anksčiausiai išvažiavus, net patekti į bažnyčios kiemą nepavykdavę – tiek daug susirinkdavę žmonių iš gretimų parapijų. Šiandien, deja, bažnyčios yra pustuštės. Kas nutiko?...
– Geras ir ryškus pavyzdys. Bet ar tikrai tie visi žmonės jūsų nupieštame paveiksle vežimais važiuodavo į Mišias dėl to, kad jie tiki ir siekia pokalbio su Dievu?..
Dabar mes visi turime daug atrakcijų. Tuomet būtent bažnyčia, Mišios – ne paslaptis – ne vienam buvo vienintelė atrakcija, būdas sužinoti naujienas iš gretimo kaimo ar – jeigu kalbėtumėme apie jaunus žmones – proga vaikinams paganyti akis į merginas. Nieko čia nėra smerktina. Kažin ar tie žmonės buvo daug pamaldesni nei šiandien.
Kaip sakiau, žmogaus prigimtis, siekis ieškoti būties atsakymų liko tie patys. Tik mūsų smegenims tenka apdoroti gerokai daugiau informacijos, kuri plūsta iš visų pusių. Ir, žinoma, visą tų akcijų, kviečiančių pirkti pigiau, žinias. Dėl to net ir Advento laikotarpis kartais labiau primena turgaus „balaganą“ nei sielos šventės laukimą. Bet, kaip sakiau, žmogaus prigimtis nepasikeitė.
Žmogus visais laikais bėgo nuo Dievo. Kai Adomas rojaus sode prisikerta obuolių, jis nuo Dievo pasislėpė krūmuose. Mes nuo Dievo bėgame į „maksimas“ ar „akropolius“. Jeigu Adomas rojaus sode būtų turėjęs internetą, ko gero, ir jis būtų ieškojęs būdų jame slėptis.
Nesvarbu į kokią pusę bėgi. Svarbiausia yra: nuo ko bėgi?
– Vakarų Europoje, krikščioniškos šeimos nusivylimui, bažnyčios ištuštėjo ar jos, įsiskolinusios, yra parduodamos. Man nedrąsu klausti: ar toks likimas laukia ir katalikiškų ir liuteronių bažnyčių Lietuvoje?
Ar tai nereiškia ir bažnyčios krizės? Ar tai nesako, kad Dievo žodžiui skelbti reikia ieškoti naujų būdų?
– Kalbant apie Vakarų Europą, ji – labai nevienalytė. Taip, išties, vienur tikinčiųjų bendruomenės sumažėjo, kitur – galbūt net išaugo. Tiek Vokietijoje, tiek Skandinavijoje žmogus pats išlaiko bažnyčią mokėdamas jai dalį savo mokesčių.
– Ar nereikėtų tokio mokesčio Lietuvoje? Ne paslaptis, kad daug bažnyčių sunkiai suduria galą su galu.
– Galbūt kada nors bus apie tai šnekama ir pas mus. Bet, kaip žinote, pas mus kitokia bažnyčių išlaikymo tvarka – iš aukų. Jeigu tikintysis yra sąmoningas, jis suvokia bažnyčią kaip savo šeimos dalį...
Šeimoje būdamas aš neskaičiuoju laiko, kiek aš praleidžiu joje ir kiek darbe. Bet, deja, kai mes šnekame apie bažnyčią, ji dažnai yra tarsi atsieta nuo mūsų ir mūsų šeimų.
Geroje šeimoje taip nedaroma. Kiek mes visi norime bažnyčią matyti mūsų šeimos dalimi – yra mūsų sąmoningumo reikalas, ir, žinoma, iššūkis.
Kalbant apie Bažnyčios krizę, nepasakyčiau, kad ji išties yra. Žmonės eina į bažnyčią, bet, tenka apgailestauti, kad retas į ją eina dėl savo santykio su Kristumi.
Šiandien, kaip ir jūsų minėtame pavyzdyje, siekiančiame Smetonos laikus, žmogus į bažnyčią taip pat eina vedinas tų pačių tikslų – bendrauti.
– Vis tik tikinčiuosius nuvilia Bažnyčią sukrečiantys vaikų lytinio išnaudojimo skandalai, kunigų turto siekis, celibato sulaužymas. Sutinkate?
– Galbūt. Bet kai aš pasižiūriu į krikščioniškas jaunimo stovyklas, kuriose dalyvauja 600-700 žmonių, nemanyčiau, kad jie neatranda kelio į tikėjimą ir Bažnyčią. Kas nori, tas ieško, visada tą kelią atranda. Kas nenori, ras priežastį atsisakyti. Net ir dėl nulėpusių kunigo ausų.
Jeigu jaunuoliai rečiau šiandien užsuka į bažnyčią, aš pirmiausiai papriekaištaučiau jų tėvams.
Kai vaikai ruošiami pirmajai Komunijai ar Sutvirtinimo sakramentui, stebiu tokį dalyką: vaikai dažniausiai yra atvežami iki bažnyčios, išlaipinami, o tėvai spaudžia greičio pedalą ir dingsta.
Vaikas matydamas tokį pavyzdį, tikrai netaps bažnyčios bendruomenės nariu. Tarsi su rūkymu: jeigu tėvas ar motina rūko ir liepia sūnui nerūkyti gyvenime, labiausiai tikėtina, kad jis bus rūkorius.
– Nemažai žmonių šiandien sako, kad Bažnyčia net nebando žengti paskui pokyčius visuomenėje, kad yra sustabarėjusi. Sutinkate su tokiais vertinimais? Ar beveik nesikeičianti Bažnyčia netaps vieną dieną muziejine ir kultūrine vertybe, o ne maldos namais?
– Nemanau. Keičiasi technologijos, bet žmogaus prigimtis lieka ta pati. Žmogus buvo, yra ir bus nuodėmingas.
Ir jis visada ieškos tvirto pagrindo statyti savo namui.
Kalbėdamas rabino Gamalielio žodžiais apie pirmuosius krikščionis, pasakysiu taip: „Jeigu tai iš žmogaus, sunyks ir sugrius savaime. Jeigu iš Dievo, bus per amžius“.
Aš tikiu, kad kiekvienas žmogus savo gyvenime – anksčiau ar vėliau – atranda savo kelią į Dievą ir taip pat – į Bažnyčią.
– Bet mano žavi medikė pusseserė man sako: „Broli, mano tikėjimas apkabinus lietuvišką ąžuolą ar akis įsmeigus į už horizonto nusileidžiančią saulę“. Ar toks tikėjimas ir kalbėjimas su Dievu ar Aukštesniu Protu yra blogas?
– (Juokiasi) O jeigu tas ąžuolas vieną dieną supus ar jį nukirs?
Žiūrės į saulę užsidėjusi akinius nuo saulės?
Nenoriu pasakyti, kad žmogus, kuris tiki kitaip negu aš, yra blogai.
Bet žmogus nėra vilkas, jam reikia bendrystės ir bendravimo su Dievu. Tokio bendravimo, kuriame jis būtų ne stebėtojas, o dalyvis. Kaip pavyzdžiui, sakramentiniame gyvenime. Kristaus kūne ir kraujyje randame atgaivą ir atramą gyvenime. Lygiai taip pat su žodžiais. Stebėdami saulėlydį ar upelio čiurlenimą, jūs būsite stebėtojas, o dalyvaudamas bažnyčios bendruomenės gyvenime – dalyvis. Tai – esminis skirtumas.
Mums nuolat reikia kažko, kas mums primintų, kad mes esame mylimi. Jėzus ir Petro Bažnyčia sako: „ Jūs esate mylimi“.
Bažnyčia pirmiausia yra malonės vieta, kur skelbiama Evangelija ir atleidžiamos nuodėmės.
– Ar sakote, kad Bažnyčioje nėra nieko keistina, nes taip buvo per amžius?
– Bažnyčia nėra kažkoks neapčiuopiamas dalykas. Bažnyčia – tai visi mes, žmonės, tikintieji, viena bendruomenė. Ir, žinoma, žmonės kartais klysta. Ir, patikėkite, žmonės kaip Bažnyčia, mokosi gyventi, mokosi būti, bet Bažnyčia, sutikite, šiandien lieka didžiausia mūsų vertybių puoselėtoja ir saugotoja.
– Filmas apie pranašą Mohamedą, sukelia riaušes musulmoniškame pasaulyje ir išpuoliai pralieja krikščionių kraują. Bet pasityčiojimas iš krikščionybės, jos simbolių ir ritualų praeina dažniausiai nepastebėtas. Ar tai yra gerai, kad krikščionys yra tokie nuolaidūs? Ar atsispirs krikščionybė puolimui ateityje, kad net Europos Sąjungos konstitucijoje nėra nė žodžio apie krikščionybę kaip Europos pamatą?
– Išties, tai, ką jūs sakote, yra skaudu ir verčia mąstyti. Pasakysiu taip: esmė ne druskos kiekyje, o jos stiprume, sūrume. Taip, tokie išpuoliai – didelis iššūkis mums visiems, krikščionims.
Bet kas skiria mus nuo kitų religijų yra tai, kad, skirtingai nuo islamo, krikščionybė yra ne religija, o tikėjimas.
Kadangi Kristus ateina su nuolankumu ir meile, ir jo Bažnyčia turi rodyti meilę.
Kad musulmonų visi bijo – visiems žinoma, pasišaipyti iš krikščionybės ir jos simbolių – tarsi modernumo – ženklas.
Keista: baisoka liesti musulmonus, gėjus, žydus, bet iš krikščionių šaipytis galima.
– Ar bus pasaulio pabaiga šiandien, gruodžio 21-ąją?
– Pabaiga bus tiems, kurie turi bėdų su proteliu. Per šimtmečius buvo paskelbta, ko gero, šimtai pasaulio pabaigų. Tad netikėkime netikrais pranašais.
 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



senas liutierius 2012-12-22 15:53 (IP: 84.15.35.107)
Vietomis žurnalistas tarsi užmiršta, kad bendrauja ne su katalikų, bet su liuteronų kunigu. Pvz., liuteronų bažnyčioje pirmosios komunijos ar sutvirtinimo sakramento nėra, bet yra Konfirmacija - krikšto sutvirtinimas (keturiolikos metų sulaukusiems ar vyresniems).

Taip pat skaitykite

Verslas pagaliau gali išsilaisvinti nuo laidinių telefonų ir išsaugoti klientams žinomą numerį – technologijų lyderė „Tele2“ paskelbė, kad pradėjo teikti fiksuotojo ryšio paslaugas. Tai reiškia, kad įmonės, perkėlusios numerį į „Tele2“ tinklą, galės naudotis visais įprastos telefonijos sprendimais tiesiog išmaniuosiuose...


Ligita SINUŠIENĖ Šią vasarą turistai iš Vilniaus traukinyje pirks bilietą tiesiai iki Palangos. Geležinkelio linija iki kurorto nebus nutiesta, bet toks bilietas tikrai pradės egzistuos. Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ į savo paslaugų paketą įtrauks ir keleivių pervežimą autobusu iš Kretingos geležinkelio stoties iki pajūrio. Persės...


Advento laikotarpiu skaičiuojame laiką iki didžiųjų metų švenčių – Kalėdų. Tačiau retas kuris beatsimena tikrąsias šio laukimo tradicijas ir daugiau suka galvas, kaip išmoningiau pasiruošti šventėms ar kokiomis dovanomis apipilti artimuosius. Domėjomės, kokias advento tradicijas dar žino Palangos gyventojai ir ar bent dalies jų dar laikosi.


  27 -erių metų alytiškis Martynas Kaškonas, sveikos gyvensenos guru, atletinės gimnastikos ir fitneso treneris bei modelis, liepą Kanarijoje filmuotame TV3 realybės šou „Meilė ar pinigai?“ nužengė labai toli (Martyno įsipareigojimai šiai televizijai dar neleidžia atskleisti detalių), bet pripažinimas Martyno galvos neapsuko. „Pastebėjo...


Tą dieną, kai tolokai nuo Palangos – Londone gimė naujas karaliukas, mudu su Mindaugu, čia sugrįžusiu būtent iš karalių šalies, „skraidėm“ per Palangą. Gerai nusiteikę abu su „Mažium Mindžiu“ įžengėm į muzikalaus, spalvingo ir žaismingo Vaikų parko teritoriją, ir, gal pagautas šio jau visų pamėgto priejūrio kampo vasariškų...


Nesvarbu, kokia yra jūsų sielos gelmė ir jos santykis su būtimi ir visata, bet krikščioniškame pasaulyje su širdies virpesiu nekantriai laukiamos Kalėdos ir jų didžiausias stebuklas – Dievo sūnaus Jėzaus gimimas, – neabejotinai šviesi naujiena visiems, nes metų pabaiga, sutampanti su didžiausiomis krikščionybės šventėmis, reiškia...


UAB „Palangos vandenys“ direktorius Pranas Madzajus, vadovaujantis įmonei jau 11 metų, liūdnai skėsčioja rankomis: dienraščio žurnalistei neteisingai supratus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) tinklalapyje UAB „Palangos vandenys“ išvadas dėl faktinių sąnaudų ir paskelbus straipsnį, kad neva palangiškiai gerokai permokėjo...


Angliškos kalėdos: pirk arba mirk!

Mindaugas GRIŠKEVIČIUS, 2011 01 05 | Rubrika: Miestas

Kuomet lietuviška šventų Kalėdų tradicija pabrėžia saikingą vartojimą bei susilaikymą šiomis švenčių dienomis, tautiečių pamėgtoje Anglijoje vyrauja visiškai priešinga tradicija. Metų pabaiga vietos gyventojams suteikia neaprėpiamų galimybių įsigyti geriausios kokybės daiktų už prieinamą kainą, taip pat prisivalgyti bei nusigerti iki žemės graibymo. Toks itin vartotojiškas britų gyvenimo...


„Esu labiau Emo „iš širdies“, o ne dėl išvaizdos“

Monika Urnikytė, Rasa Kornelija Marozaitė, Palangos senoji gimnazija, 2010 12 15 | Rubrika: Miestas

Šiais laikais pastebime ne vieną savo išvaizda ar apranga iš minios išsiskiriantį žmogų. Tokių pavyzdžių galime sutikti ne tik gatvėje, bet ir mūsų miesto mokyklose. Kuo toliau, tuo daugiau mokinių drąsiai eksperimentuoja savo įvaizdžiu, netgi mokyklinį švarką paversdami jo dalimi. Nutarėme pakalbinti moksleivę, kuri galbūt kai kam atrodo keistai, bet visi sutinka, kad išskirtinai. Ji –...


Pagal ES struktūrinių fondų programą Vilniuje yra vykdomas projektas „Virtuali aklųjų biblioteka (VAB)”, kurio tikslas – išsaugoti ir populiarinti lietuvių kultūrą, gerinant elektroninių leidinių prieinamumą žmonėms su regos negalia. Tačiau, pasak Palangos viešosios bibliotekos direktoriaus Kęstučio Rudžio, Palangos viešojoje bibliotekoje jau du metus veikia kompiuteris, skirtas akliesiems.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius