Palangiškis Nerijus Stasiulis – ne tik Kalėdų senelis ar jūrų valdovas Neptūnas: „Esu sukūręs apie 700 eilėraščių, vieno jų muzikinė versija neseniai per mėnesį perkopė 600 tūkstančių perklausų“

Agnetė BENETYTĖ

Per tris dešimtmečius Nerijus Stasiulis tapo vienu ryškiausių Palangos kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo veidų. Renginių režisierius ir vedėjas, kultūros vadybininkas, politikas, poetas, Kalėdų senelis – jo veiklų spektras nepaprastai platus. Šiame „Palangos tilto“ interviu Nerijus atvirai pasakoja ne tik apie savo kūrybinę pradžią, reikšmingiausius kultūros projektus, politines patirtis, šeimos įtaką, poeziją ir vidinės ramybės paieškas ledinėje Baltijos jūroje, bet ir daugeliui dar mažai žinomą jo talentą – eilėraščių rašymą ir, padedant dirbtiniui intelektui, jų pavertimą muzikiniu takeliu. 

–Nerijau, Jūsų biografija – tarsi nuotykių kupinas filmas: renginių vedėjas, režisierius, politikas, Kalėdų senelis. Kaip pats apibūdintumėte savo kelią – kur viskas prasidėjo ir kas jus labiausiai formavo kaip asmenybę? 

–Visata viską sudėlioja įdomiausiu ir geriausiu žmogui būdu, viskas yra dėl mūsų tobulėjimo, kad išmoktumėme sąmoningai gyventi pagal save, kasdien tobulėjant į vis geresnius. Smagu, kad jūsų tokie reziumuojantys klausimai atkeliauja šiuo laikotarpiu, besibaigiant 2025 metams, kai baigiasi ir mano 30 – tas renginių sezonas. Džiugu prisiminti ir pirmą viešą renginį Senosios gimnazijos salėje 1995 metų gruodyje bei daug kitų, labai įdomių, kūrybinių ir organizacinių iššūkių, kuriuos teko patirti per 30 metų aktyvaus Palangos kultūrinio, darbinio, visuomeninio ir politinio gyvenimo. Esu laimingas, kad turėjau ir vis dar turiu tokią unikalią galimybę – kurti ir veikti Palangoje, kuri visais laikais buvo ir yra ypatinga vieta. Kiekvienas kas čia yra – ilsisi ar gyvena, visada jaučiasi ypatingiau nei kitur.

–Per savo karjerą esate surengęs šimtus, jei ne tūkstančius renginių. Ar galėtumėte prisiminti vieną, kuris jums labiausiai įsiminė – galbūt todėl, kad buvo ypatingas, netikėtas ar net ekstremalus? 

–Per 30 metų renginių pasaulyje supratau, kad nei vieno renginio nėra tokio pat, kad visi kūrėjai, atlikėjai, organizatoriai ar žiūrovai yra išskirtiniai ir unikalūs. Šis žinojimas dabar su dideliu smalsumu mane sutinka kiekvieną rytą, belaukiant naujų idėjų, gimstančių žodžių, nepakartojamo veiksmo ir naujų kūrybinių sumanymų. Sutikti nauji ar tie patys žmonės visada suteikia jausmą, kad šioje visatoje esame, kad padėtumėme vienas kitam būti laimingais, besišypsančiais ir šviesiais. Pagalvojus, kokius renginius galėčiau išskirti, tai gal pirmiausia tuos, kurie, kaip vaikai, yra auginami jau labai daug metų, kuriuos pravedi per visas krizes, pandemijas, politinius skersvėjus. 

Pirmiausia išskirčiau žvejišką festivalį „Palangos stinta“, kuris organizuojamas nuo 2004 metų ir, kuris įrodė, kad daugelio palangiškių sutelktinės, žemaitiškai kantrios pastangos, gali sukurti įvykį, kuris Palangoje vasaryje savo turiniu ir svečių gausa aplenkia vasarą. Kitas išskirtinis, jau 17 metų puoselėjamas renginys – „Gintarinis savaitgalis“, kurio metu visi svečiai yra visapusiškai supažindinami su gintaro savybėmis, jo pritaikymu juvelyrikoje, medicinoje bei išlyja legendiniu gintaro lietumi. Išskirti norėčiau ir didžiausią bei populiariausią Baltijos regione automobilinio sporto festivalį – 1000 km lenktynes, kuriose esu kasmet nuo 2000 metų. Įsimintini buvo ir proginiai projektai – „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė“ 2013 metais. Šio projekto metu vyko daug ypatingų šalies ir krašto kultūrą reprezentuojančių renginių, net trys tiesioginiai televiziniai projektai, atidaryta Kurhauzo koncertų salė, pelnytas auksinio Fenikso apdovanojimas. Labai didžiuojuosi istoriniu  įvykiu, kuriame taip pat teko įdėti daug savo sielos - Europos Brasbendų festivaliu, kuris 2024 metais pirmą kart įvyko ne tik Palangoje, Lietuvoje, bet ir visame naujosios Europos sąjungos bloke. Šio projekto derinimai ir organizaciniai dalykai truko dešimtmetį, to eigoje gimė rekonstruota Palangos koncertų salė, tamprūs ryšiai su senosios Europos aukščiausio lygio kultūros vadybininkais ir profesionaliais muzikantais, susikūrė koncertinė įstaiga „Palangos orkestras“. 

Pažymėtinos yra ir šiais metais vykusios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kurių metu lietuviai iš daugiau nei 30 pasaulio šalių Palangoje sportavo ir džiaugėsi pristatoma unikalia krašto kultūra bei lietuviškumu. 

Labai džiaugiuosi savo beveik 20 metų darbu Palangos kultūros centre, kur teko dirbti vadybininku, direktoriaus pavaduotoju bei vadovu. Kartu su ypatingais ir talentingais kolegomis tuo metu sukūrėme labai daug gražių kūrybinių idėjų, kurių kai kurios gyvos iki šiol – Palangos dienos, Velykinių margučių alėja, kai kurios laukia renesanso, kai kurios liks istorijos puslapiuose. Artėjančios Kalėdos irgi primena, kad Kalėdų Senelio dovanų maišą su džiaugsmu nešioju jau irgi daugiau nei tris dešimtmečius.

–Esate žmogus, kuris jungia kūrybą ir vadybą. Kaip gimsta jūsų idėjos – spontaniškai, ar viskas būna kruopščiai suplanuota?

–Man patinka idėja, kad mūsų mintys, idėjos nėra mūsų. Mūsų yra tik valia jas paversti žodžiu, veiksmu ar kūriniu. Šis supratimas labai nuramina ir padeda veikti paraleliai kuriant turinį ir planuojant jo formos realizaciją. Laikausi principo, kad geriau blogesnė idėja, bet realizuota, nei tobula idėja – neįgyvendinta. Šiuo principu dabar ir vadovaujuosi ir mažesniuose kūrybiniuose darbiniuose sumanymuose ir dideliuose projektuose. Su gyvenimo patirtimi ypatingiau vertinu ir branginu pirmąsias intuicines mintis, nes įsitikinau, kad jos visada yra teisingiausios ir ilgaamžiškiausios. Matyt, tiesa yra, kai sakoma, kad pirma mintis ateina iš širdies, o jau antra ir kitos – iš proto. Viskas kas iš širdies yra geriausia ir tvariausia.

–Jūsų patirtis politikoje – jau ne pirmas kartas miesto taryboje. Ar realybė atitiko jūsų lūkesčius – ką pavyko nuveikti? 

–Šiuo metu esu koncentruotas tik į savivaldos politikos lauką, esu nepartinis visuomenininkas, siekiantis kuo efektyvesnio ir produktyvesnio Palangos savivaldos funkcionavimo.

Gerbiu tuos, kurie yra politiškai aktyvūs, kurie, remdamiesi savo realiomis patirtimis ir žiniomis, ne tik transliuoja savo nuomonę, bet ir prisiima atsakomybę kurti taisykles, normas, tvarkas, administruoti viešų finansų srautus bei atstovauti daugumos gyventojų interesams. Gyvenam tokioje visuomenės sandaroje, kurioje politika yra vienas svarbiausių įrankių visuomeninių idėjų realizavimui, gyvenimo kokybės ir saugumo užtikrinimui bei savasties identiteto saugojimui ir puoselėjimui. Esu politiškai aktyvus čiut daugiau nei tris dešimtmečius. Mano politikos mokytojai, kurie labiausiai man padėjo formuoti politines pažiūras – Lietuvos šviesuolis, filosofas – Romualdas Ozolas bei palangiškis, mokslininkas, daugiametis Palangos Tarybos narys - Albinas Stankus. Jiems gyviems būnant labai dėmesingai gilinausi į centrizmo idėjas, kurios dominuoja ir dabar mano sprendimuose. Nuolat siekiu maksimaliausio įmanomo kompromiso, aukso vidurio tiek savyje tiek išoriniame gyvenime. Tiesa, meilė ir grožis yra esminės mano siekiamybės. Labai džiaugiuosi, kad 2011 metų politinėje koalicijos dėlionėje mano ir Albino Stankaus apsisprendimas lėmė, kad meru savo pirmai kadencijai taptų Šarūnas Vaitkus, nes tada merą rinko Tarybos dauguma. Akivaizdu, kad šis sprendimas esmingai lėmė Palangos kurorto evoliucinį proveržį, kuris tęsiasi iki šios dienos. Šventosios uosto ir kiti planuojami turistiniai bei kokybiško vietinio gyvenimo infrastruktūros projektai ir toliau lems, kad Palanga bus vis populiarėjančiu miestu gyventi bei pasaulinio lygio kurortu ilsėtis.

–Kaip manote, koks šiandien yra Palangos žmogus – kuo jis gyvena, kuo didžiuojasi, ko pasigenda?

–Palangoje susiformavo daugiasluoksnė visuomenė. Vieni, kaip aš, čia užaugę nuo mažų dienų, veikiam ir kuriam miestą nuosekliai ne vieną dešimtmetį. Matėm jos nepriteklių ir skurdą, džiaugiamės dabartimi, kuri vis kokybiškėja. Kita grupė, tai per dešimtmetį čia atsikraustę gyventi iš kitų miestų ar emigracijos, kurie Palangą mato jau atsinaujinusią. Svarbu dabar rasti optimaliausius kompromisus tarp visų. Manau, kad apibūdinimas „palangiškis“ yra ne vien, kad čia turi nekilnojamojo turto, bet ir, kad myli šį miestą, kad kuri ir veiki dėl jo tobulėjimo, kad esi savotiškas ambasadorius. Džiaugiuosi, kad Palangoje gyvena ir dirba kūrybinga, veikli, šiuolaikiška bendruomenė ir labai didžiuojuosi būdamas „palangiškis“.

–Turite ilgametės patirties bendradarbiaujant su įvairiomis šalimis – nuo Norvegijos iki Portugalijos. Kokių idėjų ar vertybių parsivežėte į Palangą iš tų tarptautinių projektų?

–Per tris dešimtmečius teko aktyviai susipažinti su kitų tautų švietimo ir kultūros patirtimis. Tik atgavus nepriklausomybę buvo svarbios vienokios patirtys, vėliau atstovaujant miestą ir jo tikslus – kurortinio savitumo ir turistinio patrauklumo auginimo patirtys. Reziumuojant galiu pasakyti, kad buvimas kitur padeda suvokti labiau, kokiame nuostabiame mieste gyvenam, kad mūsų tauta yra talentinga, darbšti ir, kad čia gyvena labai pozityvūs, drąsūs ir veiklūs žmonės. Palanga per tris dešimtmečius pasikeitė neatpažįstamai ir vis labiau ir labiau tampa pilnavertišku, patraukliu ir gražiu pasaulinio lygio kurortu.

–Jūsų žmona – chorvedė, sūnus Matas dar mokosi. Kaip šeimai sekasi gyventi su žmogumi, kurio dienotvarkė turbūt niekada nebūna rami? 

– Manau, kad kaip ir visur, taip ir šeimoje, jei yra bendri tikslai, tai įmanoma suderinti ir visa kita. Kristina aktyviai ir kūrybingai veikia kultūroje irgi jau daugiau ne du dešimtmečius, šiuo metu muzikinius talentus realizuoja folkloro ansamblyje „Mėguva“, aktorystę puoselėjo Grubiajame teatre, šiuo metu Vydmantų teatre, laisvalaikiu mokosi tapybos, o sūnus Matas, po mokslų ir karinės tarnybos, puikiai įsiliejo į renginių ir kultūrinių projektų organizavimo ir paslaugų teikimo verslą ir šiuo metu yra pagrindinis mano kolega.

–Ar po visų projektų, renginių ir posėdžių dar lieka laiko sau? 

–Labiausiai šiuo metu pailsiu ledinėje Baltijos jūroje, žaisdamas šachmatais su tėčiu, kurdamas savo eilėraščių muzikines versijas bei nardydamas naujausiuose dirbtinio intelekto galimybių tyrinėjimuose. 

Gyvenimo kelionėje, kaip ir kiekvienam, man nutiko daug įdomių dalykų, kurie tobulina mane iki šiol, bet stipriausiai juntame save nutildžius vidinį minčių triukšmą ir jaučiant gilų ryšį su gamta. Taip atsitinka kai esu ledinės Baltijos bangų apsuptyje. Ši patirtis ne tik sustiprina sveikatą, bet ir valią veikti pagal save ir suvokimą, kad žmogus gali įveikti visas kliūtis ir baimes.

–Esate minėjęs, kad kuriate eilėraščius. Ar galėtumėte papasakoti, ką jums reiškia poezija – ar tai pabėgimas nuo kasdienybės, ar būdas ją geriau suprasti?

–Poezija su manim jau apie du dešimtmečius. Esu sukūręs apie 700 eilėraščių. Poezija man – ir poilsis nuvargusioms mintims, ir jausmų savotiškos nuotraukos, ir emocinis dialogas su savimi ir kitais. Šiuo metu sujungiau poeziją su kita mano aistra – kompiuterinėmis technologijomis. Per paskutinį mėnesį įvairių DI programų pagalba sukūriau daug savo poezijos muzikinių versijų. Viena jų, jau perkopė 600 tūkstančių perklausų ir, manau, jau gali būti vadinama šlageriu. Kas norite visus viešus mano kūrinius galite paklausyti mano YouTube kanale ar facebook profilyje, o eilėraščius mano bloge. Jau gimė ir ne viena viešai atlikta daina. Ateityje planuoju išleisti ir kelias poezijos knygas.

Džiaugiuosi, kad kasdien ryte smalsu prabusti su vaikišku džiaugsmu laukiant naujų dienos patyrimų, atradimų ir savęs naujo pajautimo vakare užmiegant.

–Jūsų gyvenimo credo – kas tai būtų? 

–Manau, kad labiausiai šiuo metu mano gyvenimo esmę apibūdintų šie žodžiai – „Myliu labiausiai save, kitus ir viską aplink kaip save“. Viskas yra įmanoma. Kiekvienu ketinimu, žodžiu ir veiksmu sąmoningai kuriu tai ko nori mano širdis, kad būt daugiau manyje ir žmonių sielose ramybės, širdyse meilės, kad tirptų baimės, kad šviestų veiduose šypsenos ir, kad kuo daugiau pozityvumo ir taikos klestėtų visame kame ir kiekviename.

Planų turiu visai amžinybei, o artimiausiais metais labai noriu aktyviai ir produktyviai dar daugiau kurti, veikti, organizuoti savo asmeninių sumanymų realizavimus bei Palangos ir pajūrio krašto bei Žemaitijos kultūrinio, turistinio ir gyvenimo komforto klestėjimo bei gausos projektus. Artimiausioje ateityje planuoju Palangos stintos šventę, Oktoberfest pavyzdžiu, rengti apjungiant du savaitgalius organizuojant ilgalaikį Stintų atostogų projektą. Noriu atnaujinti pirčių ir SPA festivalį, organizuoti Kuršių – Baltų vikingų, marinistinės senosios istorijos ir kultūros festivalį Šventojoje bei Lietuvos senųjų amatų ir kulinarinio paveldo projektą Palangoje, skirtą lietuvių diasporos atstovams, minint liepos 6 dieną. Palangai linkėčiau dar ne kart organizuoti pasaulio lygio renginius, tokius, kaip Europos Brasbendų festivalis bei ateinančiame dešimtmetyje tapti oficialia Europos kultūros sostine.