Ar atpažįstate šią Palangos vietą? Stebuklingų lašų čia teiraujasi net užsienio svečiai

Palangos tiltas, 2022-05-31
Peržiūrėta
1455
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Ar atpažįstate šią Palangos vietą? Stebuklingų lašų čia teiraujasi net užsienio svečiai

Apie tai, kad Palangoje, Vytauto gatvėje, įsikūrusi sena vaistinė, žino bemaž kiekvienas. Tačiau ar žinote, kokius laikus ji mena? Kodėl įėjus virš galvos kabo didžiulis krokodilas? Galiausiai, dėl kokių dviejų produktų čia kreipiasi žmonės ne tik iš visos Lietuvos, bet ir užsienio svečiai?

Atlaikė ir karą, ir gaisrus 

Vaistinė, stovinti Vytauto gatvės pradžioje, šiuo metu atrodo įsikūrusi kone Palangos centre, tačiau anuomet ši vieta laikyta miesto pakraščiu, o čia vaistinė perkelta po didžiojo gaisro. Vėliau teko atlaikyti ir karo išbandymus. 

1826 – aisiais provizorius Johanas Liudvikas Feldas gavo leidimą statyti vaistinę, ši jau kitų metų liepą ėmė veikti, tačiau vos po ketverių metų sudegė. Po 13 metų vaistinė buvo atstatyta, bet ir vėl sudegė. 

Tokią apdegusią vaistinę Liudvikas Feldas perdavė Vilhelmui Johanui Griuningui. Tada, 1848-aisiais, vaistinė iš senosios miesto dalies buvo perkelta į naująją, kuri prasidėjo nuo Rąžės upelio ir tęsėsi iki miško, kur vėliau buvo įkurtas parkas. Čia vaistinė ir liko iki pat šiandien.

Nors atmosfera čia išties senovinė, ne visus baldus pavyko išsaugoti nuo tų laikų, dalis jų – atkurti pagal senuosius: „Praėjus karui, čia daug ko neliko“, – pasakoja dabartinė vaistinės vedėja Živilė Petrauskienė ir rodo į autentiškus, 19 amžių menančius, vaistinės židinį, komodą, sienų dekorą.

Legendinis preparatas, gaminamas dar ir šiandien: su to paties pavadinimo gėrimu neturi nieko bendro

Turbūt kiekvienas lietuvis bus bent kartą girdėjęs „Trejų devynerių“ pavadinimą, o dažnas ir galvoja jų ragavęs. Visgi, greičiausiai toks įsivaizdavimas sugrius po vaistininkės pasakojimo. 

Tokią žolelių užpiltinę, sako Ž. Petrauskienė, kiekviena vaistinė gamindavo pagal savo receptūrą, tačiau būtent Palangos vaistinėje pagamintos „devynerios“ yra patentuotos ko gero pirmiausiai ir receptūra gali gerokai skirtis: 

„Mes turime tą tradicinę „Trejų devynerių“ sudėtį, kurią jau naudoja ilgą laiką didžioji dalis gamintojų.“ Šios vaistinės tokio tipo užpiltinė susideda iš 27 vaistažolių, žievių, šaknų ir vaisių.

Prekybos centruose matome tokio paties pavadinimo gėrimą. Visgi, sako Ž. Petrauskienė, tai, ką randame parduotuvių lentynose, su tikromis „Trejomis devyneriomis“ neturi nieko bendro: devynerios, randamos vaistinėje, yra nereceptinis vaistinis preparatas, o ir dozavimas čia skaičiuojamas mažu šaukšteliu, toli gražu ne taurelėmis.

Tradicinės „Trejos devynerios“ geriamos itin mažomis dozėmis, vartojamos gali padėti mažinti pilvo skausmus, gerinti virškinamojo trakto darbą, o su arbata galimos naudoti kaip imunitetą stiprinantis, širdies darbą gerinantis nereceptinis vaistas.

Pasak Ž. Petrauskienės, anuomet bene didžiausias vaistininko žinių ir galėjimo jas pritaikyti praktikoje įrodymas ir buvo gebėjimas pagaminti šią žolelių užpiltinę: 

„Jei padaromos geros „Trejos devynerios“ – reiškė, vaistininkas turi labai aukštą kvalifikaciją ir tada jis dažniausiai jau būdavo priimamas į tą luomą.“ 

Vaistinė įtraukta į Europos lankytinų objektų sąrašą, tad atvykę iš įvairių šalių turistai ne tik grožisi vaistinės autentika, bet ir namo vežasi legendinį vaistinės preparatą.

Stebuklingų lašų teiraujasi ir užsienio svečiai 

Ne mažiau už „Trejas devynerias“ vaistinę išgarsino čia gaminami širdies lašai su pakalnučių ekstraktu. „Essentia cordialis“ – taip vadinosi gydytojo Šrioderio receptūros žymioji tinktūra.

„Dar ir šiais laikais, ypač kai atvažiuoja iš kitų šalių, jie ateina ir paklausia, gal turite ir gaminate dar tokią pačią mikstūrą. Deja, sakau, jau nebegaminame, nes tos receptūros mes net nebeturime, bet galbūt ji yra išlikusi vaistinės metraštyje. Vaistinė tikrai turėjo labai gražų metraštį, tik buvusi viena vedėja, kuri vaistinę padarė tokią, kokia ji šiuo metu yra, prieš pat mirtį suspėjo metraštį padovanoti Farmacijos muziejui Kaune. Aš nebeturėjau galimybės prie jo prisiliesti, bet kas yra prisilietę - sakė, ten tikrai yra labai įdomu, nes metraštis pildytas nuo pat vaistinės įkūrimo.“

Šiais vaistais, apie kuriuos nuo seno sklando legendos, Šrioderis gydė įvairias skrandžio ir širdies ligas. Vaistinė garsėjo ir geležies mišinių patentuotais vaistais, kurie buvo populiarūs ne tik Lietuvoje, bet ir Amerikoje, Rusijoje bei kitur. 

Medinis krokodilas – ne šiaip dekoracija 

Anuomet, pasakoja Ž. Petrauskienė, vaistininkai buvo priskiriami žyniams ar net raganiams, turintiems karmą, ypatingą galią. Tikėta ir produktų užkalbėjimu: parsinešus namo vaistinėje įsigytą preparatą, ne visuomet reikėdavo jį vartoti, kartais jo misija – stovėti tam tikroje namų vietoje ir taip neva padėti šių namų šeimininkui.

Būtent dėl šios priežasties vaistinėje virš galvos kabo didžiulis medinis krokodilas: 

„Iš pirmųjų medicinos simbolių buvo ne žaltys, gyvatė, kaip mes įpratę matyti, o krokodilas, kaip išminties simbolis. Pas mus tai – tautodailininkų darbas, pakabintas medinukas, o senosiose Europos vaistinėse būna krokodilo iškamša. Krokodilo atvaizdas buvo ir spaudų fone, įrankių rankenėlės – krokodilo uodegos formos. Paskui, kai medicina tapo labiau chemine, atsirado idėja su žalčiu, geriančiu iš taurės.“

DELFI

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Nereikia ir sakyti – priežasčių, kodėl mums yra svarbios ir reikalingos užsienio kalbos, labai daug.


Apie tai, kad Palangoje, Vytauto gatvėje, įsikūrusi sena vaistinė, žino bemaž kiekvienas. Tačiau ar žinote, kokius laikus ji mena? Kodėl įėjus virš galvos kabo didžiulis krokodilas? Galiausiai, dėl kokių dviejų produktų čia kreipiasi žmonės ne tik iš visos Lietuvos, bet ir užsienio svečiai?


 Lietuvos policijos organizuojamame teisinių žinių konkurso „Temidė“ etape, kuris vyko Kaune, varžėsi 10 geriausių moksleivių komandų iš visos Lietuvos. Klaipėdos apskričiai atstovavusios Palangos senosios gimnazijos komanda „Antanas ir Co“ užėmė garbingą II vietą. Palangiškius aplenkė ir I vietą užėmė komanda iš Panevėžio, o treti liko moksleiviai iš Elektrėnų.


Kaip laikomasi saviizoliacijos reikalavimų, praėjusią savaitę Palangoje patikrinti 42 asmenys, grįžę ar atvykę iš užsienio valstybių, iš jų 11 – atvykusiųjų iš šalių, iš kurių atvykus taikomos sustiprintos užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonės. Nustatyti 2 pažeidimai dėl saviizoliacijos laikymosi, surašytas 1 protokolas.


Nuo gruodžio 13-osios iki pirmadienio, gruodžio 21-osios, gyvenamą vietą Palangoje deklaravo rekordiškai daug asmenų – net 188. „Turime labai daug besideklaruojančiųjų (Palangoje) ir labai daug prašymų pažymoms (apie deklaruotą gyvenamą vietą –PT) išduoti. Vos spėjame padaryti gautas užduotis,“ – „Palangos tiltui“ sakė Vilma...


Šiuo metu (sekmadienį, kovo 29 d.) Palangos miesto savivaldybės komanda rūpinasi 21 palangiškiu grįžusiu iš užsienio ir kurie save izoliavo savivaldybės suteiktose patalpose.


Palangos policijos pareigūnai atlieka administracinio nusižengimo tyrimą dėl 2020-03-07 apie 06.05 val. nulaužtos LR vėliavos, kuri buvo pritvirtinta ant Palangos jūros tilto. Vaizdo medžiagoje užfiksuoti asmenys gali turėti tyrimui naudingos informacijos, todėl, galinčius padėti nustatyti jų tapatybes, prašome kreiptis į tyrėją Vitaliją Budrę telefonu 8 700 64716, arba el....


Palangoje žinias tobulino užsienio šalių lituanistai

"Palangos tilto" informacija, 2012 09 27 | Rubrika: Miestas

Praėjusią savaitę Palangoje savąsias lietuvių kalbos žinias tobulino užsienio šalių lituanistikos bei baltistikos centruose dirbantys dėstytojai. Nemaža dalis jų, patys savo laiku išmokę archajiškiausias indoeuropiečių prokalbės formas išlaikiusios mūsų kalbos, dabar jos moko kitus studentus.


Trečiadienį Palangoje posėdžiavo Tarpžinybinė darbo grupė vizų išdavimo turistams procedūrų tobulinimo klausimams nagrinėti, vadovaujama užsienio reikalų viceministrės A. Skaisgirytės-Liaukšienės. Dvi valandas trukusio posėdžio metu tartasi, kokius žingsnius reikia žengti, kad užsienio turistams Lietuva taptų dar patrauklesnė valstybė.  


Palangoje įvyko vienuoliktasis kasmetinis Baltijos šalių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Jo metu ministrai - Lietuvos Vygaudas Ušackas, Vokietijos Frankas Valteris Steinmeieris, Latvijos Maris Riestinis ir Estijos Urmas Paetas – aptarė galimybes dėl glaudesnio bendradarbiavimo Europos Sąjungos instituciniais klausimais, įgyvendinant Lisabonos sutartį ir kuriant Europos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius