Dr. Dalia Puidokienė: „Palangoje matome ne tiek realų smurto augimą, kiek didesnę žmonių drąsą kreiptis pagalbos“

Agnė Benetytė

Smurtas artimoje aplinkoje – viena jautriausių ir tyliausių visuomenės problemų. Laimei Palangoje vis garsiau kalbama apie pagalbą, drąsą ir bendruomenės atsakomybę. Palangos miesto savivaldybės Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos pirmininkė, VEDA VIDUS centro vadovė, psichoterapeutė dr. Dalia Puidokienė sako, kad kurortas išsiskiria sparčiai tobulėjančiu pagalbos tinklu ir vis aktyviau įsitraukiančia bendruomene. 

Apie tai, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria Palangos gyventojai, kaip atrodo realūs smurto atvejai ir kaip keičiasi pagalbos kultūra, „Palangos tiltas“ kalbasi su dr. D. Puidokiene. 

– Kaip šiandien vertintumėte smurto artimoje aplinkoje situaciją Palangos mieste? Gal pastaraisiais metais pastebite padidėjimą, sumažėjimą ar tiesiog geresnį atvejų išaiškinimą?
–Pastaraisiais metais Palangoje matome ne tiek realų smurto augimą, kiek gerėjantį atvejų išaiškinimą ir vis didesnę žmonių drąsą kreiptis pagalbos. Vis daugiau gyventojų supranta, kad smurtas nėra privatus santykių konfliktas – tai rimta grėsmė sveikatai ir gyvybei. Pastebime pokytį ir institucijų lygmenyje: policija, socialiniai darbuotojai ir medikai aktyviau reaguoja, greičiau identifikuoja galimus smurto požymius.
Vis dėlto situacija išlieka rimta – ypač emocinis ir psichologinis smurtas vis dar dažnai nutylimas, nes jį žmonėms sunkiau atpažinti ir įvardinti. Tai rodo, kad mūsų bendruomenei dar reikia daug švietimo ir atvirų pokalbių.

– Kokių smurto formų Palangoje pasitaiko dažniausiai ir kokios grupės yra labiausiai pažeidžiamos?
–Dažniausiai fiksuojamos smurto formos – psichologinis ir emocinis smurtas, taip pat žodinė agresija, kontrolė, ekonominis smurtas ir fizinis smurtas. Pastaraisiais metais ypač išryškėjo kontrolės, manipuliacijos, partnerio sekimo ar galios demonstravimo atvejai.
Labiausiai pažeidžiamos grupės – moterys, ypač auginančios vaikus, taip pat vyresnio amžiaus žmonės, kuriems sunkiau ieškoti pagalbos. Į rizikos grupę patenka ir asmenys, turintys priklausomybių arba gyvenantys socialinėje atskirtyje, neturintys artimo palaikymo tinklo. Pastaruoju metu pastebime ir vis daugiau atvejų, kai smurtą patiria jauni žmonės, vos pradėję kurti santykius.

– Kokią konkrečią veiklą vykdo VEDA VIDUS centras? Kokias paslaugas siūlote ir su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduria jūsų klientai?
–VEDA VIDUS centras teikia emocinės ir psichologinės pagalbos konsultacijas, individualias ir grupines terapijas smurtą patyrusiems asmenims. Mūsų grupinė psichoterapija veikia nuo 2011 m. liepos ir joje dalyvavo daugybė žmonių, tarp jų – ir Palangos gyventojai. Teikiame krizių intervenciją, prireikus nukreipiame į teisinę pagalbą ar specializuotus pagalbos centrus. VEDA VIDUS veikia kaip specializuotos kompleksinės pagalbos centras, kurio viena iš aptarnaujamų teritorijų yra Palangos miesto savivaldybė, kur nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje ar pavojų patiriantiems asmenims yra suteikiama kompleksinė konsultanto, psichologo bei teisininko pagalba.
Taip pat aktyviai vykdome prevencinę veiklą: organizuojame mokymus specialistams, vedame paskaitas bendruomenei, dirbame su mokyklomis ir tėvais, rengiame informacines kampanijas.
Didžiausi iššūkiai mūsų klientams – baimė pripažinti problemą, žemas savivertės jausmas, ekonominė priklausomybė nuo smurtautojo ir ilgametis smurto ciklas. Žmonės dažnai mano, kad „pakentės ir praeis“, bet realybėje situacija tik blogėja.

– Kaip atrodytų tipinis žmogus, besikreipiantis į jūsų centrą? Ar matote pasikartojančių problemų ar psichologinių modelių?
–Tipinio žmogaus nėra – smurtą patiria ir jaunos, ir vyresnės moterys, vyrai, paaugliai, įvairaus išsilavinimo ir socialinės padėties asmenys.
Vis dėlto yra pasikartojančių psichologinių modelių. Tai bendri bruožai: ilgalaikis stresas, savęs nuvertinimas, nerimas, gėdos jausmas, sudėtingi vaikystės patyrimai, emocinė ar finansinė priklausomybė nuo partnerio. Dažnai tai žmonės, ilgus metus bandę problemą spręsti patys, bet galutinai išsekę tik tada surado drąsos kreiptis pagalbos.

– Jūsų, kaip psichoterapeutės, vertinimu, iš kur dažniausiai kyla smurtas?
–Smurtas dažnai kyla iš vaikystėje patirtų modelių – kai žmogus matė agresiją, patyrė nesaugumą, nebuvo išmokytas, kaip konstruktyviai spręsti konfliktus. Trauma ir neišmoktas emocijų valdymas ilgainiui virsta destruktyviais santykių modeliais.
Priklausomybės, finansiniai sunkumai, psichikos sveikatos problemos, didelis stresas taip pat gali paskatinti smurtinį elgesį, bet jie niekada nėra pasiteisinimas. Tai tik papildomi rizikos veiksniai, su kuriais reikia dirbti profesionaliai.

– Ar smurtą galima užkirsti iš anksto? Kokios prevencinės priemonės veikia geriausiai?
–Taip – smurtą galima ir būtina užkirsti dar prieš jam įvykstant. Geriausiai veikia nuoseklus emocinio raštingumo ugdymas nuo ankstyvo amžiaus, pagarbių santykių ir konfliktų valdymo mokymas, pagalbos prieinamumas bendruomenėse. Kai žmogus žino, kur kreiptis, jis padaro pirmą žingsnį daug greičiau. Prevenciniai užsiėmimai mokyklose, paskaitos tėvams, mokymai specialistams ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas duoda ilgalaikius rezultatus.

– Kiek svarbi psichoterapija ar psichologinė pagalba smurto prevencijoje?
–Psichoterapija ar psichologinė pagalba  padeda žmogui suprasti savo ribas, suvokti santykių dinamiką, sustiprinti savivertę ir išmokti saugių emocijų valdymo būdų.
Pagalba naudinga ne tik tada, kai problemos akivaizdžios – profilaktiniai vizitai pas psichologą gali užkirsti kelią ilgalaikiams konfliktams ir destruktyviam elgesiui. Tai tarsi emocinė higiena.

– Kodėl dalis žmonių vis dar vengia kreiptis pagalbos?
–Pagrindinės priežastys – gėda, kaltės jausmas, baimė būti apkaltintiems ar nesuprastiems, visuomenėje vis dar gyvuojantys stereotipai („problemas reikia spręsti namuose“).
Žmonės taip pat bijo, kad kreipiantis pagalbos smurtautojo reakcija gali tapti dar agresyvesnė. Kartais trūksta informacijos, kur kreiptis, arba atrodo, kad jų situacija „nepakankamai rimta“.
Labai svarbu pabrėžti: smurtas niekada nėra nukentėjusiojo kaltė.

2021 m. atliktas tyrimas Lietuvoje atskleidė, kad didelė dalis nukentėjusių nuo smurto moterų nesikreipia pagalbos

– Kaip Palangos savivaldybė ir jūsų vadovaujama komisija prisideda prie smurto prevencijos? Kokios iniciatyvos šiuo metu svarbiausios?
–Palangos m. savivaldybės SAA prevencijos komisija nuosekliai dirba tarpinstitucinio bendradarbiavimo principu. Komisijos nariai renkasi kiekvieną ketvirtį ir aptaria situaciją mieste, rizikos atvejus, prevencines priemones, dalijasi informacija tarp institucijų.
Taip pat organizuojami mokymai specialistams, intensyviai bendradarbiaujama su policija, socialiniais darbuotojais, psichologais. Rengiamos informacinės kampanijos, prevenciniai renginiai bendruomenėms, dirbama su mokyklomis.
Vienas svarbiausių tikslų šiuo metu – užtikrinti, kad nukentėję asmenys kuo greičiau ir paprasčiau gautų psichologo konsultaciją. Pagalba turi būti ne tik prieinama, bet ir aiškiai matoma žmonėms.

– Jeigu galėtumėte perduoti vieną svarbiausią žinutę tiek smurtą patiriantiems, tiek smurtaujantiems žmonėms, kokia ji būtų?
–Smurtą patiriantiems – jūs nesate kalti. Jūs turite teisę į saugų, orų ir ramų gyvenimą. Kreiptis pagalbos yra drąsus ir labai svarbus žingsnis.
Smurtaujantiems – ieškoti pagalbos nėra gėda. Pripažinti problemą ir pradėti keisti elgesį yra pirmas žingsnis į sveikesnius santykius, geresnę savijautą ir saugesnę aplinką jūsų šeimai.

Dr. Dalia Puidokiene. Asmeninio albumo nuotrauka