Dr. Jonas Basanavičius Palangai nebuvo vien didis tautos vyras, bet ir svarbus Palangos mylėtojas

Palangos tiltas, 2021-11-16
Peržiūrėta
2495
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Jonas Basanavičius su žmona
Jonas Basanavičius su žmona

Dr. Jonas Basanavičius (1851–1927) – geriausiai žinomas XIX–XX a. Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas, gydytojas. Jo dėka buvo padėti pamatai ne tik Lietuvos tautiniam judėjimui, bet ir Lietuvos valstybei. Daktaras buvo pirmasis lietuviško laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas 1905 m. Didžiojo Vilniaus seimo iniciatorių, kartu su kitais 19 tautos veikėjų suformavo ir pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuriuo buvo sukurta 1918–1940 m. gyvavusi pirmoji Lietuvos Respublika. Daktaras dažnai įvardijamas valstybės patriarchu.

Nepaisant to, kad beveik visi tautiečiai žino, kas buvo dr. J. Basanavičius ir kuo jis svarbus Lietuvos tautai, menkai suprantama, kodėl jis buvo svarbus Palangos miestui. Į Palangą atvykę svečiai, o kartais ir miesto gyventojai, užsukę į Palangos kurorto muziejų susipažinti su miesto istorija, dažnai pasmalsauja, o kuo gi patriarchas toks reikšmingas būtent šiam kraštui, kad jo vardu buvo pavadinta viena svarbiausių Palangos gatvių. Kiti pastebi patriarcho biustą Vytauto ir Vasario 16-osios gatvių sankirtoje, esančioje priešais J. Basanavičiaus gatvę, kuris čia pastatytas 2002 m. skulptoriaus Juozo Zikaro ir architekto Vytauto Moncevičiaus.

Dr. J. Basanavičiaus gatvių ir paminklų yra ir kituose Lietuvos bei užsienio miestuose. Tiesa, kad didelei daliai jų ši asmenybė buvo svarbi lokaliniu lygmeniu, bet reikia nepamiršti ir to, jog gatvės garsių politinių veikėjų vardais buvo vadinamos siekiant pagerbti jų indėlį ne tik konkrečiam miestui, bet ir valstybei apskritai. Kaip pavyzdį galime pateikti faktą, jog tarpukariu gatvės dažnai buvo pervadinamos didžiųjų Viduramžių veikėjų vardais. Paminklų didžiajam kunigaikščiui Vytautui atminti galime rasti daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių, taip pat gausu gatvių pavadintų jo vardu. Šis atvejis neatsiejamas nuo 1930 m. kunigaikščio mirties metinių minėjimo, kuris buvo skambiai švenčiamas ir Palangoje. Paminklai ir gatvių vardai tik įrodo, kad ši persona buvo svarbi valstybės gyvenime plačiąja prasme. Negalima pamiršti ir svarbaus ideologinio aspekto, kuriuo gatvių pavadinimai ir paminklai turėjo skatinti žmonių patriotiškumą, meilę savo tėvynei. Todėl svarbu suprasti, kad asmens įamžinimas šiais būdais neturi ir negali būti siejamas vien su jo indėliu į konkretaus miesto, kuriame jis yra įamžintas, istoriją ar kultūrą.

Visgi turėtume sutikti, jog dr. J. Basanavičius Palangai nebuvo vien didis tautos vyras, bet ir svarbus Palangos mylėtojas, prisidėjęs prie krašto istorijos sklaidos. Mažai žinančių, kad daktaras pats viešėjo Palangoje 1924 m. vasarą, čia praleido nemažai laiko, buvo džiaugsmingai sutiktas kurorto gyventojų. Ta proga buvęs Tiškevičių bulvaras virto J. Basanavičiaus gatve. Kitas svarbus aspektas, kuriuo dr. J. Basanavičius paliko įspaudą Palangai, yra jo knygelė „Iš Palangos istorijos“, reikšmingai prisidėjusi prie krašto istoriografijos. Tai leidžia pripažinti, kad dr. J. Basanavičiaus asmenybė Palangai buvo svarbi ir asmeniniu ryšiu.  

1923 m. laiške daktaras užsimena, kad norėtų aplankyti Palangą ir praleisti joje vasarą, tačiau tuo metu buvusios aplinkybės jam neleido to padaryti[1]. Dr. J. Basanavičius Palangoje pagaliau apsilankė 1924 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais, bendravo su vietine inteligentija, keliavo po Žemaitiją ir nesenai prie Lietuvos autonominėmis teisėmis prijungtą Klaipėdos kraštą. Plačiai apie šį patriarcho vizitą rašė istorikas Algirdas Grigaravičius parašęs ekstensyvią šio istorijos veikėjo biografiją. A. Grigaravičius rašė, jog dr. J. Basanavičius į Palangą išvyko liepos 14 d. ir apsistojo karininkų sanatorijoje. Palangoje jis sveikatą stiprino jūros vandens vonių procedūrose, vaikščiojo tiltu, lankė Birutės kalną ir parką[2]. Liepos 19 d. lankėsi Klaipėdos uoste ir bendravo su Pranu Mašiotu bei Jokūbu Stiklioriumi. Po savaitės nuvyko į Šventąją[3]. Rugpjūčio mėnesį vėl Klaipėdoje lankėsi bent kelis kartus, Kretingoje kartu su Maironiu dalyvavo „Parcinkulio“ atlaiduose,  svečiavosi Plungėje, Šilutėje susitiko su Hugo Šojumi kur apžiūrėjo jo kolekciją[4]

Laikraštyje „Lietuvos žinios“ rašoma, kad liepos 20 d. vyko didelė šventė, kurioje dr. J. Basanavičius susitiko su Palangos miestelėnais, surengta eisena su 1000 žmonių, kurią lydėjo orkestras[5]. Panašu, kad tokių švenčių vizito metu buvo ne viena. Stasė Vaineikienė atsiminimuose rašė, kad pagerbti daktarui buvęs grafo Tiškevičiaus bulvaras pervadintas Basanavičiaus bulvaru, o ta proga vakare žygiavo minios žmonių bei buvo leidžiami fejerverkai[6]. A. Grigaravičius rašo, kad dr. J. Basanavičius dalyvavo 25 metų „Amerika pirtyje“ spektaklio minėjime, lankėsi toje vietoje, kurioje spektaklis buvo suvaidintas. Taip pat aplankė buvusią pasienio zoną tarp Carinės Rusijos ir Vokietijos imperijos. Rugpjūčio 11 d. grįžusį iš Klaipėdos Palangoje pasitiko Panevėžio šaulių choras[7]. Rugpjūčio 14 d. dvi valandas pušyne gulėjo ant suoliuko, taip pat stebėjo mėnulio užtemimą. Rugpjūčio 20 d. šventė išleistuves, pirko gintaro dirbinius, fotografavosi su karininkais[8]. Išvyko į Kauną.  

Turiningai praleistas laikas Vakarų Lietuvoje ir svetinga Palanga daktarui paliko gerą įspūdį. Gaila, kad šis vizitas mažai prisimenamas Palangos žmonių, nors turėjo palikti tikrai neišdildomą įspūdį to meto miesto gyventojams. Žinoma, dr. J. Basanavičiaus apsilankymas neprilygo pastoviam dėmesiui, kurį Palangai rodė Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, dažnai atvykdamas vasaroti į „Baltają“ vilą, tačiau daktaro sveikatos būklė ir geopolitinė padėtis (gyveno lenkų valdomame Vilniuje) neleido dažnai atvykti į laisvąją Lietuvą. Todėl  šis vizitas turi būti vertinamas kaip svarbus iškilios asmenybės įvertinimas Palangos kurortui, kuris vėliau buvo pamėgtas tarpukario Lietuvos elito tarpe. 

1921 m. lapkričio 23 d. švęsdamas 70 m. jubiliejų dr. J. Basanavičius perskaitė pranešimą skirtą Palangos prijungimui prie Lietuvos, kitais metais virtusį leidiniu „Iš Palangos istorijos“[9], kuriuo bendrais bruožais aprašyta Palangos miesto ir krašto istorija nuo Viduramžių iki 1921 m. kai Palanga buvo grąžinta Lietuvai. Knygelė pradedama legendos apie Birutę ir Kęstutį atpasakojimu. Trumpai peržvelgiami XIV–XV a. karai ir derybos dėl sienos Baltijos pajūrio ruože tarp Vokiečių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei aprašomi vėlesni Palangos priklausomybės LDK viduje klausimai. Leidinyje detalizuojamos XVI a. Valakų reformos pasekmės. Atskleidžiama reformacijos sklaida regione ir neišblėstanti pagonybės problema. Pabrėžiama, jog XVI a. Palangoje jau gyventa žydų tautybės žmonių. Prisimenama anglų veikla bandant steigti Šventosios uostą XVII a., kuri baigėsi švedams užpylus akmenimis Šventosios ir Palangos uostus. Teigiama, jog uždraudus prekybą Palangos ir Šventosios uostuose anglai perkėlė veiklą į Liepoją. 

Dr. J. Basanavičius pabrėžė, jog XIX a. Palangoje jau pilnu tempu veikė kurortinės paslaugos, tokios kaip jūros maudyklės, kurių aplankyti žmonės važiuodavo net iš Gudijos ir Vilniaus kraštų. Pastebima, kad Palanga sėkmingai atsigavo po 1831 m. vykusio sukilimo ir miesto gaisro. Pridedama, jog XX a. pr. kurortas sezoną pradėdavo birželio 15 d., o baigdavo rugsėjo 1–15 d. 

Autorius akcentavo, jog Palanga 1819 m. prijungta prie Kuršo gubernijos. Tai lėmė, kad po Didžiojo karo Palanga atsidūrė Latvijos rankose ir tik arbitro Džeimso Jango Simpsono dėka, 1921 m. pavasarį, grąžinta Lietuvai. Tekste plačiai aprašomos miesto sugrąžinimo iškilmės. 

Dr. J. Basanavičiaus studija „Iš Palangos istorijos“ svarbi ne tik savo istoriografine reikšme, bet ir kultūriniu aspektu. Šimtmetį Palangai buvus dalinai „svetimu“ kraštu, ir grįžus Lietuvai, buvo svarbu iš naujo supažindinti tautiečius su lietuviška šio krašto specifika ir jo svarba valstybei. Dr. J. Basanavičiaus tekstas turi tokią pat svarbią vietą skatinant žmones lankytis šiame kurorte kaip ir didžiulis darbas, kuris buvo atliktas to meto politikų ir kultūros veikėjų, atvykdavusių į Palangą vasaroti ir taip parodžiusių, kad Palanga nėra tik vienas miestelis iš daugelio ir tikrai nėra „svetimas“, o priešingai, vertas „Lietuvos vasaros sostinės“ titulo, kuris įsirėžęs lietuvio sąmonėje iki šių dienų. 

Galbūt būtent šios dr. J. Basanavičiaus ir kitų Lietuvos politinio ir kultūros elito veikėjų pastangos sugrąžinti Palangą Lietuvai ne tik geopolitiniu, bet ir psichologiniu lygmeniu, kultūriškai, lėmė, kad kraštas nuo 1921 m. iki šių dienų išliko nekvestionuojamai lietuvišku. To galimai trūko Klaipėdos krašto atžvilgiu, kuris tokio dėmesio nesulaukė ir išliko „svetimu“, ko pasekmė galėjo būti krašto žmonių euforija, Klaipėdą atvykus susigrąžinti A. Hitleriui. Jei Klaipėda dar ir šiandien kartais vadinama „vokišku“ kraštu, dažnas lietuvis nesuprastų išgirdęs teiginį, kad Palanga yra latviška. Ir už tai turime būti dėkingi tarpukario Lietuvos nuomonės formuotojams, tarp kurių pirmu smuiku griežė dr. Jonas Basanavičius.

 Martynas Jurkus

Palangos kurorto muziejaus muziejininkas

 

.[1] BASANAVIČIUS, J. Rinktiniai raštai. Vilnius, 1970, p. 853. 

[2] GRIGARAVIČIUS, A. Atsiskyrėlis iš Suvalkijos: Jono Basanavičiaus gyvenimas ir darbai. Vilnius, 2017, p. 344.

[3] IIbid.

[4] Ibid., p. 345-346.

[5] Palanga. Lietuvos žinios, 1924 08 07, Nr. 176, p. 4. 

[6] VAINEIKIENĖ, S. Palangos atsiminimai. Pabėgėlės užrašai. Palanga, 2014, p. 44.

[7] GRIGARAVIČIUS, A. Op. cit., p. 345.

[8] GRIGARAVIČIUS, A. Op. cit. p. 344.

[9] BASANAVIČIUS, J. Iš Palangos istorijos. Vilnius, 1922. 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Antradienį, lapkričio 23 d., Palangoje paminėtos lietuvių tautos patriarcho, vieno iš iškiliausių lietuvių visuomenės veikėjo, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro, pirmojo laikraščio „Aušra“ redaktoriaus, mokslininko bei gydytojo Jono Basanavičiaus 170-osios gimimo metinės. Ta proga miesto meras Šarūnas Vaitkus ir mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas visų palangiškių...


Dr. Jonas Basanavičius (1851–1927) – geriausiai žinomas XIX–XX a. Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas, gydytojas. Jo dėka buvo padėti pamatai ne tik Lietuvos tautiniam judėjimui, bet ir Lietuvos valstybei. Daktaras buvo pirmasis lietuviško laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas 1905 m. Didžiojo Vilniaus seimo iniciatorių, kartu su kitais 19 tautos veikėjų suformavo ir pasirašė Lietuvos...


Praėjusį savaitgalį Palangoje patikrinta 3443 automobiliai, nepraleistų nebuvo, nustatyta 60 pažeidimų.


2020 metų rugsėjo 6-ąją visi kas gyvi Lietuvoje, kas dar neabejingi sakytinei-rašytinei-dainuotinai meninei kūrybai minėsime poeto, drąsaus savanorio (ir nesavanorio!) kareivio, jūreivio Klaipėdos žvejybiniame laivyne Povilo (Pauliaus) Širvio 100-ąsias gimimo metines. Šis vyras valdė didelius lobius, kurie tebešildo kiekvieno lietuvio likimą. Iš kartos į...


Projektui „Aš myliu Lietuvą“ didžiausio šalies kurorto meras Šarūnas Vaitkus papasakojo apie tai, kodėl jo gimtoji Palanga yra gražiausias miestas ir kodėl jam svarbus Vytautas Landsbergis.


Poliklinikoje šeimos gydytoja dirbanti Sigita Didjurgienė sako pastaruoju metu pacientams padedanti ne vien tik kaip gydytoja, o ir psichologė ar socialinė darbuotoja. Žinoma, perkeltine prasme. Mat 35 metus gydytojos profesijai atidavusi moteris pastebėjo, jog pacientams padeda ne vien tik vaistai, o ir rodomas dėmesys, geras žodis. Taip pat medikė neslepia, jog dabartiniai žmonės...


Penktadienį Palangos gintaro muziejuje vyko kultūrinė mokslinė konferencija „Tautos atminties beieškant“, skirta Algirdo Juliaus Greimo 100-ųjų gimimo metinių jubiliejui paminėti. Atvykusieji į konferenciją išgirdo daug įdomių pranešimų, kuriuos skaitė įvairių sričių specialistai.


Šį savaitgalį vykusiose Nacionalinės krepšinio lygos rungtynėse sėkmė „Palangos“ krepšininkams nebuvo palanki: kurorto ekipa pralaimėjo abejas žaistas rungtynes.


Palangos apylinkės teismui ruošiamas dar negirdėtas civilinis ieškinys: už nuolatinius užgauliojimus vyras iš savo žmonos nusprendė prisiteisti neturtinę žalą. Į Palangos miesto savivaldybę kreipėsi 69 metų palangiškis Stasys K. ir paprašė jam skirti nemokamą valstybės advokatą. Anksčiau dėstytoju profesinėje technikos mokykloje dirbęs vyras skundėsi...


Visai neseniai, lapkričio 6-ąją, laikraštyje „Palangos tiltas” išspausdinta „sprindinė“ informacija „Gimtinė vaiko akimis ir lūpomis”. Maža informacija apie „kilometrines“ diskusijas tebekeliantį ir šiandien Palangos miesto lopšelio-darželio „Gintarėlis” pilietinio ugdymo projekto „Gimtinė vaiko...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius