Erasmus+ veiklų nauda Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos mokiniams: įtrauktis ir tvarumas kaip kasdienė mokyklos kultūra

Mokykla vaikui – ne tik pamokos. Ypač naujai atvykusiam mokiniui tai yra nauja erdvė, nauji žmonės, naujos taisyklės ir kartais nedrąsa: „Ar aš čia pritapsiu?“ Būtent todėl tvarumo tema, kai ji įgyvendinama per patirtines, bendruomeniškas veiklas, tampa itin galingu įtraukties įrankiu. Palangos Vlado Jurgučio progimnazijoje įgyvendinamas Erasmus+ projektas „Tvarumo integracija ugdymo procese: strategijos, įveiklinančios naujus mokinius saugoti aplinką“ yra geras pavyzdys, kaip tvarumas gali virsti ne šūkiu, o kasdiene praktika, padedančia mokiniams jaustis priimtiems, matomiems ir reikalingiems. Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų.

Projekte akcentuojamos veiklos, susijusios su atliekų mažinimu, tekstilės panaudojimu, klimato kaitos švietimu, rūšiavimo pagrindais, skaitmeninių priemonių naudojimu, bendruomenės įtrauktimi. Mokiniai mokosi ne „apie tvarumą“, o gyventi tvariau. Jau mokslo metų pradžioje pirmokai, kaip naujai atvykę į progimnaziją mokiniai, anglų kalbos neformaliojo švietimo užsiėmimų metu persikelia į progimnazijos kiemą, kuriame mokosi ne tik anglų kalbos, bet ir atlieka „Šiukšlių safarį“, klasifikuodami rastas šiukšles anglų kalba (paper, plastic, glass, metal ir kt.). Šios veiklos idėja buvo parsivežta progimnazijos pedagogų iš Kroatijos mokyklos. Projekto veiklos yra vykdomos ne tik progimnazijos erdvėse, bet įtraukiant ir Palangos kultūros įstaigas ir erdves. Itin aktyviai ši praktika taikoma Kroatijos mokyklose. 

Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos pedagogai organizuoja tvarius užsiėmimus kartu su Palangos burmistro dr. Jono Šliūpo muziejumi. Mokinių tikslinė grupė, kuri yra sudaryta iš mokinių, atvykusių į progimnaziją per pastaruosius metus, minėtame muziejuje gamino žaislus iš ekologiškų žaliavų, derindami jas su gamtinėmis medžiagomis (kaštonais, lapais, kankorėžiais ir pan.). Muziejuje vykusi kūrybinė edukacija su karikatūristu Ramūnu Vaitkumi sustiprino dar vieną labai svarbų įtraukties aspektą – pagarbų santykį. Mokiniai mokėsi ne tik šaržo meno, bet kartu ir ribos: kaip juokauti neįžeidžiant, kaip priimti kitokius bruožus ir nesityčioti. Šaržus papildė ir tvarumo žinutė – daugkartiniai puodeliai, rūšiavimo simboliai, dviračiai, augalai tapo kūrybiška integracijos forma: pažįstu tave, matau tave, gerbiu tave. Tvarumas projekte nėra „atskira tema“. Jis jungiamas su skirtingais mokomaisiais dalykais, nes į projektą yra įsitraukę visi pedagogai. Į formalųjį ugdymą integruojamos ne tik tvarumo temos, bet ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi 17 tikslų. Projekto veiklos užtikrina svarbią naudą mokiniams – jie pradeda matyti, kad jų kasdieniai sprendimai turi pasekmes, o tai yra pilietiškumo pagrindas.

Projekte numatytos ir įgyvendinamos tarptautinės patirtys padeda progimnazijai stiprėti „iš vidaus“. 2025 metų rudenį mokytojų komandos dalyvavo darbo šešėliavime ir kursuose Kroatijoje. Iš ten parsivežtą 8 „R“ principų integracijos modelį į kūrybines dirbtuves, kuriose mokiniai supažindinami su žiedine ekonomika, taikė pradinio ugdymo mokytoja metodininkė Loreta Dumčienė. Anglų kalbos vyr. mokytoja Eglė Gūžienė anglų kalbos pamokas integravo su gamtos mokslais, 3D projektavimu, informacinėmis technologijomis ir darnaus vystymosi tikslu „Gyvybė po vandeniu“. Anglų kalbos mokytoja Viktorija Reimontaitė-Tham ir anglų kalbos mokytoja metodininkė Raimonda Baltmiškė organizavo „Ekologinio sąmoningumo forumą“, kuris yra tradicinis Kroatijos mokyklose.

Jo metu mokiniai ekologines idėjas pristato kaip antrepreneriai. Vokiečių kalbos mokytoja metodininkė Edita Petrušonytė pažymėjo, kad tarptautiniuose mokymuose atnaujintos žinios apie mišrių grupių darbą, kai nauji mokiniai įtraukiami į bendras komandas, tapo vertingu įrankiu sėkmingesnei mokinių integracijai į progimnazijos bendruomenę. Jau penktus metus Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos mokiniai dalyvauja pajūrio ir pušyno švarinimo veikloje „Palanga Clean up Study“, kurios metu yra renkamos šiukšlės net 10 km pajūrio ruože. Mokiniai jas rūšiuoja, sveria ir įvertina, kuo labiausiai yra užterštas paplūdimys, kopos ir pušynai šalia jų. Ši, jau tradicine tapusi veikla, kuria jautrų santykį ne tik su gamta, artima gyvenamąja aplinka, bet ir prasmingai padeda į progimnaziją atvykusiems naujiems mokiniams susibendrauti su progimnazijos bendruomenės senbuviais. 

Kūrybiškai taikant įvairius metodus ir aiškias strategijas, įtrauktis tampa ne „geros valios projektu“, o nuoseklia progimnazijos praktika. Svarbi ir dažnai nuvertinama įtraukties dalis – galimybė palikti savo ženklą mokykloje. Projekto logotipas buvo sukurtas pačių mokinių: idėjos gimė anglų kalbos pamokose, o techninis įgyvendinimas vyko kartu su informatikos mokytoju ekspertu Osvaldu Valiuku. Projektas natūraliai neapsiriboja progimnazijos erdvėmis. Jo veiklų žemėlapis plečiasi. Projekto tikslinės grupės mokiniai dalyvavo Jaunimo tvarumo festivalyje LITEXPO ir gavo tai, ko dažnai trūksta tvarumo ugdyme: įkvėpimą ir realius sprendimus. Tokios išvykos naujai į progimnaziją atvykusiems mokytis mokiniams tampa ir „socialiniu šuoliu“: bendras kelias, bendra patirtis, bendri įspūdžiai. Neseniai projekto iniciatyvinė mokytojų grupė sukvietė bendraminčius kolegas ir mokinius iš įvairiausių respublikos vietų į respublikinę apskritojo stalo diskusiją „Lyderystė tvarumui: mokinių integracija ir aplinkosauginio ugdymo sprendimai mokykloje“. Įtraukties ir tvarumo klausimai tapo bendrainiciatyvių pedagogų tema, kurioje buvo dalijamasi gerąja patirtimi, ieškoma sprendimų, stiprinamos universalaus dizaino taikymo, mentorystės, pokyčių valdymo, ugdymo diferencijavimo kompetencijos. Dalyvaudami tokiuose renginiuose mokytojai gauna naudą ne vien iš pavienių veiklų ar mokymų, bet ir iš stiprėjančios visos švietimo bendruomenės.

Šio projekto patirtys rodo, kad tvarumas ir įtrauktis vienas kitą sustiprina. Mokiniai greičiau integruojasi dalyvaudami ryšio kūrimo žaidimuose, komandinėse, mišriose, prasmingose veiklose be vertinimo, užtikrinančiose saugų emocinį klimatą, formuojant praktinius tvarumo įgūdžius: rūšiavimo, atsakingo vartojimo, „8 R“ principų taikymo, ekologinių idėjų sklaidos. Visa tai stiprina mokymosi motyvaciją, savivertę, kai atrandamos savos stiprybės ir prisidedama prie bendro tikslo. Palangos Vlado Jurgučio progimnazijoje jungiamas mokymasis su prasmingu veikimu, o naujai atvykęs mokinys ne prisitaiko, o tampa bendruomenės dalimi, kuri kuria žalesnę ir draugiškesnę ateitį kartu.

Raimonda Baltmiškė, anglų kalbos mokytoja metodininkė

Šis straipsnis buvo paskelbtas žurnale „Lietuvos pajūris“ 2026 metų kovo mėnesį