„Į įspėjimus, kad lietuviai – vargingi ar priklauso mafijai, atsakau: „Lietuviai – mieli žmonės“
Palangos miesto Garbės piliečio, Palangos miesto partnerio Simrishamno (Švedija) gyventojo, buvusio ilgamečio pedagogo Thomo Larssono, mūsų mieste žinomo dėl didelės apimties labdaringos veiklos bei ypatingo dėmesio Palangai, pristatinėti niekam nebereikia. Šimtus kartų Palangoje lankęsis švedas šįkart į ją atvyko kartu su žmona Gunilla. Abu svečiai mielai sutiko pasikalbėti su „Palangos tiltu“.
– Pone Thomai, būtų įdomu pasiteirauti, kokius įspūdžius Jums paliko Palanga šį kartą?
– Mano įspūdžiai puikūs, jie visada išlieka labai geri. Palangoje aš svečiuojuosi įvairiais metų laikais ir galiu pasakyti, jog čia yra išties nemažai veiklos, net ir žiemos metu, žinoma, kai nėra audrų. Prieš dvi savaites atvykome į Lietuvą. Buvome „Mėguvoje“ – ji padarė mums labai didelį įspūdį. Džiaugiamės, jog pasitaikė proga pamatyti lietuvišką audimo procesą – Švedijoje tai nėra populiaru. Mes esame labai pamilę Lietuvą, o ypatingai – lietuvius žmones.
– Jeigu kalbėtume apie pasikeitimus – kaip Palanga pasikeitė per 3-4 metus? Ar įžvelgiate kažkokių ryškesnių tendencijų?
– Į viską žvelgiu labai pozityviai ir teigiamai. Galiu pasakyti, jog Palangos miestas labai pasikeitė, kai meru tapo Šarūnas Vaitkus. Pastebiu, jog mieste atsirado daug naujų dalykų. Būtų gana sunku palyginti, kaip viskas buvo anksčiau ir kaip pakilęs lygis dabar. Jeigu palyginčiau su mūsų gimtuoju miestu Simrishamnu, tai jūs esate labiau pažengę.
– Kodėl taip manote, kas dėl to galėtų būti kaltas?
– Sunku įvardinti tikslias priežastis. Manau, jog įtakos turi gyventojų amžius, o gal noras išvykti į didesnius miestus, tokius kaip Stokholmas. Turiu omenyje tai, jog mūsų miestelis tartum įstrigęs stagnacijoje, sąstingyje.
Gunilla Larsson: – Seniau mūsų miestas buvo laikomas žvejybos uostu. Dabar tai nėra labai išvystyta. Juokaujant galima sakyti, jog dingo ne tik žuvys, bet ir žvejai. Žinoma, dėl to kalta ir mūsų miestelio populiacija. Ją sudaro vyresnio amžiaus žmonės. Simrishamnas yra populiari vieta atostogoms. Daugelis žmonių iš Stokholmo čia turi vasarnamius bei vilas, tačiau žiemos metu mūsų miestelis giliai miegantis.
(visą interviu skaitykite laikraštyje "Palangos tiltas")
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Ligonių kasos pasakė, kur ir kokių sveikatos paslaugų vyksta lietuviai
2024 02 13 | Rubrika: Miestas
Jau ne pirmus metus Lietuvos gyventojai gali laisviau vykti gydytis į kitas šalis.
Pasibaigus sezonui pasikeitė ir kainos Palangoje: lietuviai linkę taupyti
2023 09 18 | Rubrika: Verslas pinigai
Vasaros pelnus skaičiuojantys Palangos verslininkai sako, kad ši vasara – nebuvo išskirtinė, o poilsiautojai, net ir prasidėjus rudeniui, vis dar skuba pajūryje pasidžiaugti šilta saule ir kurorto pramogomis.
Nekilnojamo turto kainų šuoliai jau praeityje ir rinkai žadamas stabilių kainų laikotarpis – kai kur net galima pamatyti, kaip ženkliai susitraukė kainos supratus, kad lietuviai neskuba pirkti neadekvačias kainas pasiekusio būsto.
Geriausias Baltijos šalių kurortas yra Liepoja – sako šį Latvijos miestą atostogoms pasirinkę lietuviai ir vardina eilę čia atrastų privalumų.
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė tikina, kad dar per anksti įvertinti, ar lietuviai vis tik nuspręs sutikti šventes pajūryje.
Dėl pandemijos Lietuvoje tris mėnesius trukęs karantinas atnešė krūvą rūpesčių šalies verslininkams, kurie neslepia – ši vasara bus kitokia. Ir nors jau birželį lietuviai kaip niekada aktyviai traukia į šalies pajūrį, Palangos verslininkai džiūgauti neskuba ir sielojasi dėl koronaviruso grėsmės apriboto užsienio piliečių judėjimo.
Į pajūrį negausiai traukiantys lietuviai turi žinutę: jei nepatinka Palanga – esate išlepę
"Palangos tilto" redakcija, 2020 06 16 | Rubrika: Miestas
Pasaulį sukausčiusi koronaviruso pandemija pakeitė daugelio atostogų planus. Dabar lietuviai turi mažą pasirinkimą – keliauti po Lietuvą arba bandyti laimę užsienyje. Į Palangą kol kas kukliais skaičiais atvykstantys lietuviai nusiteikę puikiai praleisti laiką ir tikina: kam nepatinka Palanga, tie – išlepę, rašo Vytautė Merkytė, "Delfi" žurnalistė.
Į Palangos oro uostą grįžę lietuviai: „Jaučiamės kaip gyvuliai“
2020 03 25 | Rubrika: Miestas
Iš Londono į Palangos oro uostą antradienio (kovo 25 d) vakarą grįžusių lietuvių laukė nemaloni staigmena.
Kartais pareigingai stoviu gatvėje ant šaligatvio laukdama, kada pro mano nosį prašvilps autobusas, ir aš saugiai galėsiu pereiti gatvę. Tačiau kartais, nė neatsigręždama, skuodžiu į kitą gatvės pusę. Žinau, kad taip rizikuoju savo gyvybe... Šis nutrūktgalviškasjausmas - suspėsi ar nesuspėsi - atsirado visai nesenai, ir tai yra rizikinga: gali nebesuspėti...
„Į įspėjimus, kad lietuviai – vargingi ar priklauso mafijai, atsakau: „Lietuviai – mieli žmonės“
Kotryna REKAŠIŪTĖ, 2015 10 01 | Rubrika: Miestas
Palangos miesto Garbės piliečio, Palangos miesto partnerio Simrishamno (Švedija) gyventojo, buvusio ilgamečio pedagogo Thomo Larssono, mūsų mieste žinomo dėl didelės apimties labdaringos veiklos bei ypatingo dėmesio Palangai, pristatinėti niekam nebereikia. Šimtus kartų Palangoje lankęsis švedas šįkart į ją atvyko kartu su žmona Gunilla. Abu svečiai mielai...
