Palangos pliaže rastos šerniukų gaišenos lieka mįsle – tyrimai ligos nepatvirtino

Lapkričio 3 dieną Palangos pliaže aptiktos aštuonios jūros skalaujamos šernų gaišenos. Kad toks reiškinys – itin retas ir neįprastas, pripažino tiek komunalininkai, tiek veterinarijos tarnybos atstovai. Manyta, kad šerniukai krito dėl Afrikinio kiaulių maro (AKM) – karščiuojantys norėjo atsigaivinti, tad ir atsidūrė vandenyje. Vis dėlto, šiandien gauti tyrimų rezultatai šią versiją paneigia.

„Šernai nesirgo AKM – visų mėginių atsakymas neigiamas“, – pirmadienio popietę 15min informavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas. 

Apie tai, kad „Palangoje kone kas 100 metrų Baltijos jūroje mėtosi padvėsę 5 ar 6 šernai“, redakcijai lapkričio 3 dieną pranešė skaitytoja Justina. 

Vaikščiodama paplūdimiu ji aptiko ir nugaišusį ruonį.

UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Gediminas Valinevičius 15min patvirtino šerniukų kritimo Palangos pliaže faktą: „Išskirtinis atvejis, kad vienu kartu tiek kritusių rastume“.

Manyta, kad šerniukai krito dėl ligos, tad buvo iškviesta VMVT, paimti mėginiai. Iš viso paplūdimyje aptiktos 8 gaišenos.

„Vaizdas tikrai nėra įprastas. Įprastai gyvūnai nelenda į vandenį. Retas atvejis. Dėl ko jie taip elgėsi, galime tik spėlioti. Gali būti, kad jie buvo sergantys. Sergantys gyvūnai karščiuoja, nori atsivėsinti, juos troškina. Galbūt dėl to brido į jūrą. Bet tai tik spėlionės. Vakarų Lietuvoje vis dar tarp šernų pasitaiko Afrikinio kiaulių maro atvejų“, – tuomet teigė R.Gorbačiovas.

Pirminiai spėjimai nepasitvirtino. Lieka neaišku, kaip šerniukai atsirado paplūdimyje, kodėl lipo į jūrą ir nugaišo. 

Medžiotojai gaišenas išvežė utilizuoti.

15min.lt