Rugsėjo 11-ąją, 11 val., prie istorinio senojo Šventosios molo, visuomenė kviečiama į simbolinį ir istorinį įvykį – naujo Šventosios uosto istorijos etapo pradžią

Šventosios istorijoje artėja ypatinga diena. Rugsėjo 11-ąją, 11 val., prie istorinio senojo Šventosios molo, visuomenė kviečiama į simbolinį ir istorinį įvykį – naujo Šventosios uosto istorijos etapo pradžią.

Anot kurorto mero, ši data tampa ypatinga todėl, kad lygiai prieš šimtmetį, 1925 metų balandžio 28 dieną, prie Šventosios upės žiočių buvo iškilmingai pradėta uosto statyba. Tuomet jauna Lietuvos valstybė siekė įtvirtinti savo, kaip jūrinės valstybės, ambicijas ir sukurti vartus į Baltijos jūrą.

„Yra akimirkų, kai ne tik žiūrime į istoriją, bet ir patys tampame jos dalimi, – sako Palangos meras Šarūnas Vaitkus savo „Facebook“ įraše rugpjūčio 21-ąją. – Prieš šimtą metų čia buvo padėtas kertinis akmuo, o šiandien istorija tęsiasi mūsų kartos rankomis“.

Rugsėjo 11-ąją prie Baltijos jūros taip pat bus padėtas kertinis akmuo. Tačiau šįkart tai bus ne tik simbolinis žingsnis – prasidės vienas svarbiausių Šventosios uosto atkūrimo etapų: pagrindinių hidrotechninių statinių jūroje statyba.

Prasideda pagrindiniai uosto statybos darbai

Įgyvendinant projektą numatyta pastatyti du išorinius molus. Pietinis molas bus 647,5 metro ilgio. Jame bus įrengtos krantinės, o per visą molo ilgį nutiesta 9 metrų pločio promenada taps nauja viešąja erdve prie jūros. Čia žmonės galės vaikščioti, grožėtis Baltijos jūra ir Šventosios uostu iš visiškai naujos perspektyvos.

402,5 metro ilgio šiaurinis molas atliks svarbią krantosaugos bei uosto įplaukos apsaugos funkciją.

Taip pat bus statomos krantinės, gilinama uosto akvatorija ir įplaukos kanalas, įrengiama kita šiuolaikiniam uostui būtina infrastruktūra.

„Tai bus nauja Šventosios jūrinė erdvė žmonėms, laivams, žvejybai, buriavimui, turizmui ir visai Lietuvos jūrinei kultūrai“, – teigia Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Atkurtas uostas turės būti pritaikytas pramoginei laivybai, žvejams, valstybės institucijoms, Lietuvos kariuomenei, taip pat sudarys sąlygas platesnei jūrinės ekonomikos plėtrai.

Uostas – ne tik infrastruktūra

Šventosios uosto istorija neapsiriboja molais, krantinėmis ar laivais. Tai pirmiausia yra žmonių istorija.

Tai istorija kartų, kurios Šventojoje žvejojo, kūrė šeimas, laukė iš jūros grįžtančių laivų ir svajojo apie dieną, kai šis Lietuvos pajūrio kampelis taps dar svarbesniu šalies jūriniu centru.

Šiandien tos svajonės įgauna naują prasmę. Po šimto metų Šventosios uosto istorija vėl rašoma iš naujo.

„Šis projektas yra ne vien apie statybas. Tai apie mūsų santykį su jūra, apie Šventosios tapatybę ir apie ateitį, kurią kuriame savo rankomis“, – sako Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Todėl rugsėjo 11-osios renginys skirtas ne tik statytojams, specialistams ar oficialiems svečiams. Į istorinę dieną kviečiami visi – palangiškiai, šventojiškiai, pajūrio gyventojai ir žmonės iš visos Lietuvos.

Šventosios uosto atgimimas – tai galimybė dar kartą susitikti prie tos pačios jūros, kur prieš šimtą metų buvo pradėta rašyti viena svarbi Lietuvos jūrinės istorijos dalis.

„Kviečiu šeimas, šventojiškius, palangiškius ir visus Lietuvos žmones ateiti prie jūros ir kartu paliudyti šią išskirtinę akimirką“, – kviečia Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Tai bus diena, kai istorija taps matoma ne tik knygose ar archyvinėse nuotraukose. Ji bus kuriama čia ir dabar – Šventosios pakrantėje.

Rugsėjo 11-ąją susitikime prie istorinio senojo molo. Ateikime ne tik stebėti prasidedančių statybų, bet ir tapti šio istorinio momento dalimi.

Nuotraukoje: Šventosios uosto pirmojo molo statybų pradžios pašventinimo iškilmės 1925 m. Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos archyvai