Išvydę atostogų kainas pajūryje nebegali tylėti: atskleidžia, kiek pakloja

Vasara Lietuvoje įsibėgėja, o kartu su ja – ir kelionių planai. Nors dalis gyventojų renkasi šiltesnes užsienio valstybių kryptis, Palanga vis dar išlieka viena geidžiamiausių poilsio vietų šalyje. Gyventojai stebisi, kad kainos pajūryje kasmet vis kyla. Apie tai patvirtina ir ekspertai. Kiek šiemet išleisime?

Apie tai laidoje kalbėjo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Milda Pleipytė Rainienė.

Kaip orai? Turbūt turizmas labai priklauso nuo orų situacijos? 

M. Pleipytė-Rainienė: Iš tiesų turizmas priklauso nuo daugelio veiksnių: ir nuo klimato, ir nuo geopolitinių situacijų. Tai yra vienas labiausiai paveikiamų sektorių.

Kalbant apie keliones ir jų planavimą, natūralu, kad, matant tai, ką parodė praėjusių metų vasara, kai orai Lietuvoje vis dėlto nelepino, žmonės bando ir stengiasi išvykti pailsėti ten, kur šilčiau, kur orai labiau prognozuojami ir kur, įsigijus kelialapį, gali žinoti, jog tavęs lauks šiluma.

Kaip sekasi mūsų vietiniams žmonėms, kurie, pavyzdžiui, nori nuvykti į Palangą?

M. Pleipytė-Rainienė: Iš tiesų vietiniams keliautojams turistinis sezonas Lietuvoje jau yra prasidėjęs. Kalbant apie užimtumą, jeigu tai yra šventinės dienos arba ilgasis savaitgalis, natūralu, kad tokias išvykas reikėtų planuoti gerokai iš anksto, nes padidėja keliautojų srautas.

Daug daugiau keliautojų nori atvykti, todėl viešbučiai ir kitos apgyvendinimo įstaigos užsipildo kur kas greičiau nei eilinį savaitgalį. Tad visuomet kviečiame keliones organizuoti ir planuoti iš anksto. Šiais metais atviras klausimas, kaip degalų kainos gali paveikti vietinio turizmo srautus.

Manau, kad matysime jau po sezono, kokio dydžio įtaką galėjo turėti degalinių švieslentėse matomos kainos. Ar tai pristabdys keliautojus keliauti po Lietuvą, galbūt galėsime pastebėti net ir vasaros viduryje.

Kokios yra kainos? Ar šiemet kažkas brangsta? 

M. Pleipytė-Rainienė: Natūralu, kad kiekvieni metai pasitinka su šiokiu tokiu pabrangimu. Brangsta viskas, kyla ir darbo užmokestis, brangsta energetiniai ištekliai. Natūralu, kad planuojantiems keliones ir viešbučiuose gali tekti susimokėti daugiau.

Tai tikrai nebus labai drastiškas pakilimas. Tą patį galima pasakyti ir apie maitinimo įstaigas. Jeigu nuvykę norėsime lankytis kavinėse ar restoranuose, vis dėlto turėtume būti pasiruošę išleisti šiek tiek daugiau pinigų, nei galėjome sau leisti praėjusiais metais.

Tai yra natūralu, nes matome, kad keičiasi visa ekonominė situacija. Kaip ir minėjau, kyla darbo užmokestis, o tai taip pat lemia, kad kainos vis dėlto auga.

Ar kaimynai atvyksta į Lietuvą? Galbūt vasaros laikotarpiu matome šiokį tokį turizmo iš užsienio paaktyvėjimą? Ar vis dar yra žmonių, kurie renkasi Lietuvą kaip atostogų šalį, kaip mes, pavyzdžiui, renkamės pietų šalis?

M. Pleipytė-Rainienė: Tikrai taip. Mes turėtume labai optimistiškai kalbėti apie atvykstamojo turizmo situaciją. Norėtųsi tikėti, kad ji nepasikeis. Galbūt jau šiais metais galiausiai galėsime pasidžiaugti rodikliais, kokius turėjome prieš pandemiją.

Šiuo metu to dar neturime ir tai yra labai apmaudu. Nors po pandemijos praėjo nemažai metų, vis dėlto dar negalime pasidžiaugti visiškai atsigavusiu atvykstamojo turizmo srautu. Kaip ir minėjau pokalbio pradžioje, turizmas yra ypač jautrus visoms krizėms, ypač geopolitinėms.

Lietuvos atvykstamasis turizmas nukentėjo ir nuo karo Ukrainoje, kai buvo pradėta vertinti, kad galbūt tai nėra saugi ar pati saugiausia kryptis vykti ir planuoti savo atostogas. Vis dėlto matome ženklų atsigavimą. Ypač aplinkinių, kaimyninių valstybių keliautojai noriai renkasi Lietuvą kaip savo atostogų ir poilsio kryptį.

Kokios šalies turistų į Lietuvą atvyksta daugiausiai? 

M. Pleipytė-Rainienė: Kaip ir minėjau, kaimyninės šalys, Latvija, Estija, Lenkija, taip pat Vokietija, vis dėlto išlieka pagrindinės kryptys, iš kurių sulaukiame didžiausio atvykstančių turistų skaičiaus.

Taip pat praėjusiais metais labai aktyviai augo turistų iš Nyderlandų skaičius. Kuo geresnis Lietuvos, kaip valstybės, susisiekimas oro transportu, tuo daugiau keliautojų galime sulaukti. Taip pat norėtųsi išnaudoti ir tam tikras tendencijas.

Jeigu matome, kad Pietų Europos valstybės kenčia nuo karštų oro bangų ir karščių, o žmonės vis dažniau renkasi poilsį Šiaurės Europoje ar Skandinavijoje, kur klimatas gerokai vėsesnis, galbūt ir mums, kaip Lietuvai, reikėtų į savo „rinkodarines“ kampanijas įtraukti tokią žinutę.

Galėtume kurti kvietimą atvykti pas mus ir pailsėti nuo karščio bangų. Manau, tai taip pat galėtų pritraukti nemažą srautą Pietų Europos keliautojų

Žinių radijas / Parengė: Guoda Radžiūnaitė