Jaunoji Palangos influencerė Ugnė Stirbytė, kurios haiku puošia Palangos tiltą: „Esu žmogus, kuriam sunku pripažinti savo sėkmes“

Agnetė Benetytė

Palangos jaunimo apdovanojimuose „Kopa“ į „Metų influencerės“ nominaciją pretendavo ir jaunoji kūrėja Ugnė Stirbytė. Ugnė aktyviai dalijasi savo kūryba, poezija, paskutiniųjų gimnazijos metų patirtimis, o vėliau – studijų gyvenimu savo TikTok paskyroje @ustirbyte8. Dar būdama abiturientė, 2025 metų balandį ji pelnė komisijos prizą už sukurtą haiku, kuris iki šiol puošia Palangos tiltą. Šiandien Ugnė ir toliau kuria savo malonumui kuria – dalijasi gimtojo miesto grožiu bei kasdienėmis, jautriomis gyvenimo akimirkomis. 

– Kaip prasidėjo tavo kūrybinis kelias?

–Kūrybinę gyslelę paveldėjau iš savo šeimos moterų. Mama dar mokyklos laikais buvo parašiusi eilėraščių knygelę, viena močiutė mėgo piešti, kita - giedojo parapijos chore. Nuo pat vaikystės buvau apsupta žmonių, kurie vertino meną visomis jo formomis. Vis dėlto mano poezija labiausiai atsiskleidė lietuvių kalbos mokytojų – Šventosios pagrindinės mokyklos Aistės Viskontės ir Palangos senosios gimnazijos Nijolės Šakinienės – dėka. Esu joms be galo dėkinga už nuolatinį paskatinimą kurti.

– Ką tau reiškia turinio kūrimas – hobis, saviraiška ar ateities profesija?

–Man patinka galvoti, kad turinio kūrimas TikTok paskyroje @ustirbyte8 yra tarsi savitas dienoraštis. Jame dalinuosi savo džiaugsmais ir nusivylimais, todėl ši veikla man pirmiausia yra hobis ir saviraiškos forma.

– Kaip jauteisi laimėjusi komisijos prizą už haiku ir išvydusi savo kūrinį ant Palangos tilto?

–Buvau labai nustebusi. Menas yra be galo subjektyvus – vieniems tavo kūryba atrodo brandi ir įdomi, kitiems - ji gali visai nepatikti. Todėl teigiamas įvertinimas yra ypatingas jausmas. O išvydusi savo vardą ant Palangos tilto tiesiog nuščiuvau – mano kūryba tarp dangaus ir jūros, vietoje, kur kasdien praeina tūkstančiai žmonių. Tai buvo akimirka, kai labai savimi didžiavausi.

– Kaip tavo kūryba pasikeitė nuo gimnazijos laikų iki studijų? Ką studijuoji?

–Gimnazijoje mano kūryba daugiausia sukosi apie meilę, nuoskaudas, savęs paieškas tarp žmonių. Tai buvo temos, kurias geriausiai pažinojau. Dabar Vytauto Didžiojo universitete studijuoju specialiąją pedagogiką, ir tai stipriai pakeitė mano požiūrį. Tai labai kompleksinė sritis, kuri leidžia pamatyti tikrus žmonių iššūkius. Dalykai, kurie anksčiau atrodė dideli, šiandien pasirodo visai maži. Dabar jaučiu poreikį rašyti ir apie vertybes, atjautą, pašaukimą – apie tai, kas gali turėti tikrą įtaką kitiems.

– Kuri kūrybos forma tau artimiausia – poezija ar vizualinis turinys?

–Man artimos visos meno formos. Tikiu, kad žmogus gali atsiskleisti labai įvairiai. Kartais jaučiu, kad vizualiai galiu perteikti daugiau nei žodžiais, o kartais – priešingai. Yra dalykų, kurių vaizdas niekada neišreikš taip, kaip tai gali padaryti žodis. Todėl mėgstu šias formas jungti – poeziją integruoju į savo kuriamą turinį.

– Kur ieškai įkvėpimo?

–Gyvenant Palangoje, įkvėpimo semtis tiesiog neišvengiama. Jūra, pušys, kopos, gintarai – visa tai yra nuolatinis kūrybos šaltinis. Tačiau ne mažiau svarbūs ir žmonės – mano šeima, antra pusė, draugai. Jie skatina mane kurti, domisi tuo, ką rašau. Labai gera turėti žmones, kurie tavimi tiki ir laukia tavo kūrybinio „žydėjimo“.

– Ar prisimeni kokį nors juokingą nutikimą, susijusį su kūryba?

–Vieną kartą įkėliau vieną pirmųjų savo poezijos vaizdo įrašų. Skaičiau labai rimtą tekstą, į jį sudėjau visą savo širdį, tačiau nepastebėjau, kad tuo metu brolis šalia smagiai dainavo, barškino žaislus ir kūrė savo „garso takelį“. Gavosi labai netikėta ir netgi komiška situacija.

– Kiek tau svarbu, kad tavo turinį matytų ir vertintų kiti?

–Esu žmogus, kuriam sunku pripažinti savo sėkmes – visada atrodo, kad galėjau padaryti dar geriau. Todėl nuoširdūs kitų žmonių žodžiai man yra didelis paskatinimas ir pasitikėjimo savimi šaltinis. Vis dėlto svarbiausia man pačiai jausti kūrybos džiaugsmą.

– Ką tau reiškia būti nominuota „Metų influencere“ KOPA apdovanojimuose?

–Tai tikrai įspūdinga nominacija, tačiau, atvirai pasakius, man nereikia įvertinimo tam, kad kurčiau. Žinoma, tai didelė paskata, bet labiausiai norėčiau, kad jauni žmonės kurtų ne dėl pripažinimo, o todėl, kad tai jiems teikia džiaugsmą ir yra jų pašaukimas.

– Kas tau labiausiai patinka Palangoje?

–Labiausiai mėgstu parodyti draugams ir naujiems pažįstamiems tuščią Palangą – be šurmulio, be minios. Tada atsiskleidžia tikrasis miestelio bendruomeniškumas. Tai man labai svarbu. Turint brolį su sunkia negalia, dažnai susiduriame su supratingumo stoka, tačiau čia jo sulaukiame kur kas daugiau nei dideliuose miestuose. Dėl to pamilau Palangą ne kaip vasaros kurortą, o kaip vietą, kur gera būti, augti ir visada norisi sugrįžti.

– Jei turėtum sukurti haiku Palangos jaunimui, ką jiems palinkėtum?

Atsimink mane,

Tu nuolat kurk prasmingai,

Prašau, jausk save.

– Ar kūryba gali paskatinti jaunus žmones siekti svajonių?

–  Kūryba turi didžiulę galią. Kartais sunku viską pasakyti tiesiai, tačiau per žodžius, vaizdus ar muziką galima atrasti save ir savo kelią. Mes dažnai bijome atsiverti, bet galbūt verta tai daryti dažniau. Gyvenimas per trumpas neišsakytiems žodžiams. Tad kurkite, mylėkite, jauskite – niekada nėra per vėlu pradėti gyventi taip, kaip iš tiesų norisi.