Kaip iš ėriuko vilku tapęs „Swedbank“ užnėrė kilpą J. Basanavičiaus gatvės verslininkams

Linas JEGELEVIČIUS, 2013-04-11
Peržiūrėta
1410
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kaip iš ėriuko vilku tapęs „Swedbank“ užnėrė kilpą J. Basanavičiaus gatvės verslininkams

Nuo banko nusvilusi Palangos žemaičių verslininkų šeima įspėja: „Būkite atsargūs su bankais!“

Restoranas „Steak House“ J. Basanavičiaus gatvėje, kitaip nei daugelis kitų maitinimo įstaigų, dėmesį patraukia ne blizgučiais ir šūkaujančiais padavėjais vasarą, o griežtu anglišku architektūros stiliumi – tamsiai raudonų plytų pastatu, o jo interjeras dvelkia išskirtinumu ir prabanga. Dėl restorano puikių kepsnių jo duris veria įnoringi klientai iš Lietuvos ir iš užsienio. Savininkas Lionginas Želvys puoselėja svajones, kaip lauke padaryti visus metus veikiančią lauko terasą, kurioje kepsniai galbūt būtų skrudinami čia pat lauke. Bet ar bus lemta sumanymams išsipildyti? Šiek tiek didesnė nei milijonas eurų „Swedbank“ paskola, paimta per kelis kartus dar prieš pasaulinę ekonomikos krizę 2008-aisiais, šiandien veržia verslininkui kilpą ant kaklo.

Pagal bankų dūdelę groja visi
Kitą žmogų švediškas bankas, ko gero, jau būtų seniai parklupdęs, bet tvirtų žemaičių – L. Želvio, jo sūnaus Vaido ir žmonos Birutės, – kurie šeimyninio verslo ėmėsi dar 1991-aisiais, įregistravę viešojo maitinimo įstaigą „Goda“, švedai iki šiol neįveikė, nors, anot pašnekovų, pagal banko dūdelę groja visi.
„Mes atvirai kalbame, nes jau nebijome ką nors prarasti. Kai ekonomika išgyveno pakilimą, „Swedbank“ mums, kaip ir tūkstančiams kitų verslininkų, gražbyliavo, stengdamasis įpiršti vieną po kitos paskolą. Kai kirto krizė, bankas vienašališkai keitė paskolos sutarties sąlygas: didino palūkanas, administracinį mokestį už sutarties keitimą, galbūt net darė poveikį Vilniaus teismams. Net atsirado veikėjų, kurie siūlė „pagalbą“ už daugiau kaip 100 tūkstančių eurų į kišenę „išspręsti visus paskolos klausimus“. Šiandien noriu sušukti: „Žmonės, Palangos verslininkai, būkite ypač atsargūs su bankais! Tai – vilkai avių kailyje“, – sakė L. Želvio sūnus Vaidas, dar neprarandantis vilties, kad su „Swedbank“ „Godai“ pavyks susitarti. Pagrindinis verslininkų prašymas: paskolą su didelėmis palūkanomis, iš viso apie penkis milijonus litų, leisti „Swedbank“ išmokėti iki 2027-ųjų.
„Palangos tilto“ tyrimo duomenimis, šiandien bankų įkaitais J. Basanavičiaus gatvėje yra apie 8-10 verslų, teikiančių maitinimo, apgyvendinimo ar pramogų paslaugas. Bendra jų negrąžinamų bankų paskolų suma gali siekti apie 15 milijonų litų.
Vadinasi, jeigu kurorto verslininkai neatsispirs kreditoriams, užuot slėpę savo bėdas, netaps vienu kumščiu prieš bankų diktatą, bankai nuplėš jiems paskutines kelnes, o Palanga rizikuoja, nes niekas nenorės investuoti nors litą.

Pradžia bėdų nežadėjo
Želvių „Goda“ 2005 metais iš tuo metu dar „Hansabanko“ paėmė 460 tūkstančių eurų paskolą su 6,4 procentų palūkanomis, įsipareigodama paskolą su palūkanomis grąžinti iki 2014-ųjų.
Vėliau, pritrūkus apyvartinių lėšų, įmonė iš banko paėmė dar vieną kreditą – virš 500 tūkstančių eurų.
Kadangi įmonė vystė ir autotransporto veiklą, „Hansabankas“ vėliau įmonei įpiršo ir papildomą 355 tūkstančių eurų kreditą. Iš viso – apie pustrečio milijono litų.
Už paskolas šeima įkeitė savo asmeninį turtą.
„Žinoma, dar prieš 2008-uosius, ekonomikos krizę, atrodė, kad net ir tokią didelę paskolą, verslui einant kaip iš pypkės, nesunkiai atiduosime. Bet krizė viską pakeitė iš esmės. O bankas, suteikęs paskolą, iš visada pasiruošusio padėti bičiulio, tapo klastingu smaugiku, savavališkai laužančiu sutarties sąlygas, – sako V. Želvys. – Lietuvos bankas, kuris turėtų reguliuoti visų bankų, ir „Swedbank‘o“, veiklą Lietuvoje, pats šoka pagal Europos centrinio banko dūdelę“.
Pasaulis gali atrodyti labai didelis ir nesusijęs, bet „Godos“ bėdos šiandien, Želviai įsitikinę, yra dar 2008-aisiais Amerikoje prasidėjusios pasaulio ekonominės krizės pasekmės.
„Pažiūrėkite, kas diktuoja pasaulio ekonomikai. O gi Amerikos Federalinis rezervų bankas, kurį valdo privatūs asmenys, kurį valdo gangsterių tipo tarptautinės finansinės organizacijos, kurios turi teisę spausdinti neribotą kiekį dolerių. Kai Lietuva skolinasi tarptautinėse rinkose, pinigus ima iš tų pačių finansinių įstaigų. Tokios sistemos esmės – nesudėtinga: masiškai spausdinti pinigus, visais įmanomais būdais skatinti logiškai nepamatuotą vartojimą, paskolų ėmimą. Juk prieš krizę paimti nemenką paskolą užteko tiesiog telefono skambučio, o ryt pasiimi pinigus. Mes jaučiamės apgauti ir banko, ir Lietuvos valstybės, kurios Lietuvos bankas, tiesą pasakius, viso labo tevykdo Europos centrinio banko, kuris savo ruožtu flirtuoja su Amerikos Federaliniu rezervų banku, nurodymų priežiūrą“, – įsitikinęs V. Želvys.

Verslo pradžia buvo sėkminga
Pradžioje „Godai“ valdomam „Steak House“, ir svečių namams „Lašas“ sekėsi puikiai. Įmonė buvo pajėgi savo finansinius įsipareigojimus bankui vykdyti.
„Prieš imantis verslo, dar 2005-2006 metais, pasisamdėme verslo konsultantų įmonę, kurios išvados dėl mūsų verslo plano buvo mums labai palankios: J. Basanavičiaus gatvei „lūžtant“ nuo žmonių, pasiruošusių išleisti pinigus joje, verslas atsipirks net paėmus palyginti didelę paskolą. „Swedbank“ irgi buvo įsitikinę, kad paskolą išmokėsime, todėl ją jie mums suteikė“, – sakė V. Želvys.
Už pirminę paskolą ir savo lėšas šeima įsigijo žemės sklypą, įrengė restoraną „Steak House“ ir pastatė svečių namus. Anot pašnekovų, ir pati valstybė skatino tokį verslą, svečių namams suteikusi trijų plius žvaigždučių įvertinimą. Jis reiškė PVM lengvatas.
Nuo Želvių kliūva ir Palangos miesto savivaldybei, 2005-aisiais prie valdžios vairo stovėjusiems konservatoriams.
„Mums tris metus tuometinio mero P. Žeimio valdininkai vilkino detalaus sklypo plano parengimą ir statybas“, – pastebi L. Želvys.
Už statybų darbus ekonomikos pakilimo metu palangiškiai sumokėjo „astronominėmis kainomis“.
Bet prasidėjus krizei, „Swedbank“, anot pašnekovų, iš auksinio avinėlio virto plėšriu vilku.
Anot L. Želvio, net neįspėdamas įmonės, bankas nutraukė kreditavimą Želvių įmonei, perkančiai autotransportą. Bet tai, palyginti su kitais „Swedbank‘o“ vienašališkais sprendimais, dabar atrodo kaip mažiausias galvos skausmas. 2008-ųjų pabaigoje, pasirašant pagrindinės dalies kredito papildymo sutartį, bankas vienašališkai paskolos palūkanas padidino nuo 6,41 iki 11,28 procentų.
„Pagal pirminę sutartį, toks palūkanų keitimas turėjo įvykti tik 2010-ųjų pradžioje, nes pagal ją, palūkanų keitimas buvo numatytas kas šešis mėnesius“, – pastebi B. Želvienė.
Palаngiškiai prašė banko paaiškinimų, bet „Swedbank“ atstovai neišgirdo.
„Mums vien palūkanos tokiu būdu išaugo dvigubai, beveik iki 600 tūkst. litų“, – sako L. Želvys.

Baltos vėliavos neiškėlė
Bet į kampą spraudžiami verslininkai nesiruošė iškelti baltos, pralaimėjimą skelbiančios vėliavos.
Šeimai 2009-aisiais pavyko pasiekti, kad bankas su jais pradėtų derybas dėl paskolos restruktūrizacijos. Kitaip tariant, kad leistų paskolą su palūkanomis, iš viso apie penkis milijonus litų, išmokėti ne iki 2014-ųjų, o vėliau; kad pirmą mokėjimą bankas sumažintų nuo 200 iki 150 tūkstančių.
„Esame įsitinę, kad, ekonomikai atsigaunant, „Swedbank‘ui“ sutikus su mūsų pasiūlymais, būtume pajėgūs įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus bankui. Tai labiausiai atitiktų visus žmogiškumo, verslo skatinimo ir pasitikėjimo bankais principus“, – įsitikinę Želviai.
Bet krizės išgąsdintas bankas, užuot ištiesęs Palangos verslininkams pagalbos ranką, kaip sako pašnekovai, vienašališkai laužydamas sutarties sąlygas, nusprendė „užveržti kilpą“ į nepavydėtiną padėtį pakliuvusiems palangiškiams.
„Dar 2009-aisiais bankas pasiūlė dvi galimybes: arba nutraukti sutartį, arba priimti banko diktuojamas sąlygas ir ją pakeisti itin nenaudingai paskolos turėtojams, – prisiminė V. Želvys. – Neturėjome kitos išeities, kaip priimti jų peršamas sąlygas“.
Už pirmąsias su banku pasirašytas sutartis verslininkai mokėjo apie tūkstantį litų. Bet per krizę, pakeičiant paskolos sutartį taip, kaip pageidavo bankas, Želviai turėjo suploti apie 10 tūkstančių litų.

Bankas liko kurčias prašymams
Neturėdami pakankamai finansinių srautų įsipareigojimams pagal pakeistas sutarties sąlygas vykdyti, palangiškiai dar kartą tais pačiais metais kreipėsi į banką dėl mokėjimų atidėjimo metams.
Bet iš „Swedbank‘o“ susilaukė akiplėšiško atsakymo: „Sutartį peržiūrėsime, jeigu prieš tai įnešite 100 tūkstančių litų“, – pasakojo V. Želvys. – Apstulbome!“
Verslininkams pavyko nusiderėti iki 25 tūkstančių litų.
„Kur, kaip ir kam jie nukeliavo, nežinome. Bet mes sulaukėme trumpo atokvėpio, – sakė pašnekovas. – Suvokę, kad jeigu tik linksėsime galvomis, liksime be kelnių, nusprendėme „Swedbank‘ą“ skųsti teismui dėl vienašališko sutarties laužymo ir prašyti Klaipėdos apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad kol nėra pasirašytos naujos sutarties, atidėti bankui mokėjimus“.
Bet dar prieš teismą 2010-aisiais, Želviai išsiaiškino, kad „Swedbank“ Vilniaus skyrius, nepranešęs paskolos turėtojams, vienašališkai priėmė sprendimą nutraukti sutartį su paskolos gavėju L. Želviu.
„Toks sprendimas reiškė viena: bankas mums iškels bankroto bylą“, – sakė jis. Vis tik verslininkai Klaipėdos apygardos teisme laimėjo dvi banko prieš juos keliamas bylas dėl bankroto.
„Teismas grindė savo sprendimą, kad mūsų kapitalas ir valdomas turtas yra didesnis nei mūsų įsiskolinimai“, – pastebėjo L. Želvys.
Palangiškiams pavyko pasiekti ir kitą teisminę pergalę: tas pats Klaipėdos apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atidėjo įmonės mokėjimus bankui, kol išsispręs klausimai dėl sutarties pakeitimo. Bet teisinius karus prieš banką laimėję verslininkai, Vilniuje turėjo patirti pralaimėjimo kartelį. „Matyt, bankas rado būdų, kaip paveikti Vilniaus teismus panašiose bylose“, – spėjo V. Želvys.
2010-аisiais Vilniaus apylinkės teismas, pašnekovas prisimena, jiems, kaip atsakovams, leido pasisakyti vos kelias minutes, kai ieškovo, „Swedbank‘o“, advokatas turėjo teisę kalbėti vos ne valandą. „Dar nepaskelbus sprendimo, teisėja pasveikino ieškovą su pirmąja pergale. Patenkino ieškovo prašymą nutraukti su mumis „Swedbank‘o“ sutartį, nors jau buvome bankui sumokėję virš milijono litų“, – prisiminė V. Želvys.
Apskundus nutartį Vilniaus apygardos teismui, pajūrio verslininkai vėl gavo antausį – teismas nusprendė palikti galioti pirminės teisminės instancijos nutartį.

Žaidė katės ir pelės žaidimą
Jau vykstant teisiniams ginčams, šeima vedė derybas su banku, bet dabar verslininkai sako, kad jis su jais žaidė katės ir pelės žaidimą.
„Mūsų pasiūlymų net nebuvo linkę aptarti arba kartojo anksčiau išsakytus, visiškai neįgyvendinamus per krizę reikalavimus. Pavyzdžiui, gauti milijoną litų pelno“, – neslėpė nusivylimo šeimos galva L. Želvys.
Spraudžiamas į kampą, jau 2011-aisiais, jis sukurpė laišką „Swedbank“ centrinei būstinei, įsikūrusioje Švedijoje. Jos prašė atidėti bankui mokėjimus, kol bus pasirašyta su banku nauja sutartis, ir, svarbiausia, pratęsti paskolos atidavimo terminą iki 2027-ųjų.
„Atrodo, laiškas suteikė šiek tiek vilties: švedai mandagiai pasiūlė aptarti sutarties perrašymo sąlygas su savo padalinio Vilniuje vadovais. Pas juos važiavo visa mūsų delegacija, net Verslo darbdavių konfederacijos vadovai, – prisiminė L. Želvys. – Pradžioje sutiko tik trims metams, vėliau penkiems metams, iki 2020-ųjų, pratęsti paskolos išmokėjimą. Ir dar pareikalavo atlikti milijoninius mokėjimus iki tokio pakeitimo“.
Bankininkai, anot pašnekovų, nė nėjo į kalbas, paskolos išmokėjimą atidėti iki 2027-ųjų, kurie įvertinus ekonomikos atsigavimo perspektyvas ir gaunamas pajamas, Želviams atrodo kaip pats optimaliausias sprendimas.
Po Vilniaus apygardos teismo Želviams nepalankios nutarties, jos vykdymas buvo pavestas Hipotekos teismui. L. Želvys ją apskundė kasaciniu pagrindu.
Kas toliau laukia verslininkų?
Ar yra jiems įmanoma išvengti tai, kas, regis, jau yra sunkiai įmanoma?..
„Tokių kaip mes, pakliuvusių į šio ar kitų bankų viliones, ar tiksliau kalbant, žabangas, šalyje yra tūkstančiai. Ne vieną tokį įsiskolinimų smaugiamą verslininką žinome ir Palangoje. Bet žmonės bijo atskleisti, kaip buvo sudoroti bankų. Jeigu visi Lietuvos, ar nors Palangos, verslininkai, įvilioti į bankų žabangas, prabiltų vienu balsu, galbūt jie ir priverstų, visų pirma, Lietuvos banką, užuot tenkinus Europos centrinio banko ir švedų bankų įgeidžius, ginti savo piliečius. Dabar verslininkai buvo pavieniui nuraškyti kaip obuoliukai“, – sako V. Želvys.
Želviai vis tik dar nesudėjo ginklų prieš švedų finansinį milžiną.
„Išnaudosime visus likusios gynybos likučius. Mus, kaip ir kitus verslininkus, galėtų apginti pati valstybė, jeigu turėtų drąsos krizės metus paskelbti force majeure, tai yra, įvykiu, nepaprastomis aplinkybėmis, kurių negalima buvo nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti. Bet valstybė neturi tiek drąsos, nes jai geri kaimyniški santykiai su Švedija, daugumos bankų Lietuvoje tikrąja savininke, yra daug svarbesni nei mažų jos žmogučių interesai, – kartojo V. Želvys. – Vadinasi, turime ginti save patys iki pat galo“.

– Kiek „Swedbank“ 2013-ųjų pradžioje turėjo blogų paskolų Lietuvoje?
– 2012 metų finansinių rezultatų duomenys byloja, kad nuostolio požymių turinčių paskolų portfelis 2012 m. toliau traukėsi, ir metų pabaigoje bendra tokių paskolų suma siekė 900 mln. litų (2011 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigoje nuostolio požymių turinčių paskolų suma sudarė 1,86 mlrd. litų).
– Dėl kokių motyvų „Swedbank“ atsisako leisti palangiškiui L. Želviui, paskolos gavėjui, atiduoti paskolą, kaip jis prašo, iki 2027-ųjų metų? Ar bankas nemano, kad po krizės būtų tikslinga paskolos gavėjui suteikti daugiau laiko akumuliuoti reikalingas lėšas grąžinti paskolai?
– Daugiau nei trejus metus nei šis paskolos gavėjas, nei laiduotojai neatliko nei vieno paskolos mokėjimo ar palūkanų padengimo, nors paskolos gavėjas turėjo pajamų ir iš pagrindinės veiklos, ir iš turto pardavimo. Nepaisant to, kad klientas vengė vykdyti įsipareigojimus ir vyko teisiniai ginčai su klientu, bankas teikė įvairius pasiūlymus klientui, kaip spręsti susidariusią situaciją, tačiau visi pasiūlymai buvo atmesti.
– Kodėl bankas L. Želviui savavališkai padidino palūkanų dydį iki 11,280 proc.? Kuo pagrįstas toks didelis „Swedbank“ sutarčių su paskolų gavėjais koregavimo administracinis mokestis? Pastarasis L. Želviui kilo nuo 2 iki 10 tūkst. litų.
– Gerbdamas kliento privatumą ir laikydamasis verslo etikos, bankas paprastai nekomentuoja sutarčių su klientais detalių ar teisinių ginčų.
Šiuo konkrečiu atveju galima pasakyti kelis dalykus. Palūkanos 11,280 proc. susidarė dėl 2008 m. gruodį padidėjusios 6 mėnesių VILIBOR bazės. Banko marža tuo laikotarpiu buvo 2,5 proc. ir keliama nebuvo. Pažymėtina, kad ieškodamas geriausio sprendimo klientui bankas 2009.02.13 kliento paskolų valiutą pakeitė iš litų į eurus bei pradėjo taikyti 6 mėnesių EURIBOR bazę. Dėl to palūkanos sumažėjo iki 5,536 proc.
Kalbant apie sutarčių administracinį mokestį – jis yra taikomas atsižvelgiant į pasirašomos kredito sutarties pakeitimų sudėtingumą. Paskolos buvo pertvarkomos iš esmės ir keičiami jų grafikai. Vėlgi reiktų atkreipti dėmesį, kad banko standartinis administravimo mokestis tokiu atveju yra 0.4 proc. ir jį taikant mokestis būtų susidaręs daug daugiau nei 10 tūkst. litų (21 318.29 LTL).
 
 Saulius ABRAŠKEVIČIUS
„Swedbank“ atstovas spaudai

„Pagal 2013 m. vasario mėn. duomenis, Turto arešto aktų registre yra įregistruoti 31459 turto arešto aktai (iš jų – 1414, kuriuose kreditoriumi nurodytas bankas), kuriuose skolininku nurodytas juridinis asmuo ir 157461 turto arešto aktas, kuriame skolininku nurodytas fizinis asmuo“.

Arnoldas TOMAŠEVIČIUS
Centrinės hipotekos įstaigos
Registrų veiklos koordinavimo departamento
direktorius

 

Jūsų komentaras:

prafesoriusd 2013-05-02 20:22 (ausra / IP: 109.128.2.43)
joooo, sunelis kitas, nieeko niepanimajet

patarimas 2013-04-29 15:20 (ausra / IP: 109.128.43.200)
galima ir db. pastoweti su tuo wezimeliu/meslo/ ,pikantiskas prieskonis kepsniams/ANGLISKAS STILIUS/

potygrafyja 2013-04-19 21:29 (IP: 109.128.44.142)
pavadinimas,, tevai gailisi, nepaklause mero, o sunelis iki db nesupranta,kad liko basas/ cik ko juokiasi/

Nebejuokinkit 2013-04-15 15:15 (wer / IP: 78.61.214.75)
Kokia neapykanta merui nuo keliu klounu sumaniusiu nuversti Vaitku. Nebejuokinkit pataupykit jegas malku skaldyme. Ziema greit ateina.

Konservams NE 2013-04-15 10:40 (IP: 194.176.60.225)
Man nėra tekę girdėti, kad bankai dalintų paskolas per prievartą. Kreditai išduodami pagal klientų pasirašytas paraiškas ir pateikus visus reikiamus dokumentus kreditui gauti. Jei rasite tokį banką informuokite, nes bėgsiu pasinaudoti jo teikiamomis paskolomis. Kas paneiks, kad godumas žudo. Norėjo tapti turtuoliais čia ir dabar! O kas pasakys kokia suma buvo panaudota ne pagal paskirtį ir t.t. Buvęs meras PŽ su visais konservais niekada nebuvo ir nebus verslo draugais (nebereikalo PŽ nepatvirtino detalaus 3 metus). Kaip indėlininkas pageidauju, kad švedų bankas išsireikalautų visus pinigus, kuriuos yra paskolinęs Želviams, nes tai dalinai ir mano pinigai...

na na na jo 2013-04-15 08:47 (IP: 109.128.40.78)
bus sweDBANKO valdomi LOSIMO NAMAI su keletu kambariu RELAXUI prasilosusiems. WARGSU WERRSLININKU seimyna atliks gywos reklamos role su tuo vezimeliu, bASKYS atliks stumiancio ASILO role

jegelaviciui 2013-04-14 16:35 (IP: 109.128.55.24)
del neteisingo, estetiskai neprofesionalaus arch.arch. Kaspedu sprendimo 1995m zlugo VILNIAUS CENTRINIS GASTRONOMAS/ analogiskas atvejas cia su BASKIO ARXITEKTURA/gaila,bet kitaip nebuna/

j 2013-04-13 08:52 (IP: 212.122.93.162)
ne pagal masteli objektas tiek vienai seimai tiek BASAAVICIAUS g-vei/prisiminkim, kokia elegantiska vila buvo/ arch.BASKI,BASKI, matai kas gaunasi, kai pagal kv. m. aklai wykdai uzsakowo norus, ABSOLIUT neatsizvelgdamas i konteksta, ale UZDIRBAI

kursis 2013-04-12 12:28 (IP: 92.61.33.151)
Paskelbs vyriausybe, kad 2008 krize buvo 'nenugalima jega" ir nurasys visiems skolas, juokinga, jei zinai, kad nesugebesi grazinti-neimk,po to visi kalti. O zurnalistikos vilkui p. redaktoriui siulau istegti nauja rubrika- "Vargsu verslininku ispazintys ir paverkslenimai" ar kazka panasaus, -oi tuetum apie ka rasyt. SEB dabar kaifuoja

Pastebėjimas 2013-04-12 11:01 (xyz / IP: 88.119.253.63)
Perskaičiau įdomią mintį, kuri manau šiuo atveju labai tinka :Saugokitės, kai jums į rankas pradeda eiti viskas, ko tik pageidaujate: tukinamos kiaulės sulaukia blogo galo...

kto- kavo... 2013-04-12 08:17 (* / IP: 86.100.60.112)
Kas kieno aukomis? kas banko.. kas želvių....

mukas 2013-04-12 07:17 (IP: 86.100.75.88)
gaila, grazi vieta, bet verslininkai tapo krizes ir paskolu aukomis.

vistiek 2013-04-12 07:14 (IP: 78.61.104.50)
pavyduoliai, reikia pripazinti, kad 'Lasas"- vienas is graziausiu,solidziausiu pastatu, tik jam labai reikia erdves is sonu

manyciau 2013-04-12 05:37 (IP: 78.61.104.50)
...bumerangas ...

Meslas 2013-04-12 05:22 (meslas / IP: 81.7.96.181)
Atėjo galas ir mėšlo vežikams. Vežkit šūdų prie sebo.

sudai 2013-04-11 21:07 (IP: 78.61.111.225)
vežkit šųdų vežimą į Vilnių .Jūs tai mokat .

ne veltui 2013-04-11 20:45 (IP: 86.100.102.61)
Yra patarle, nori susipykti - pasiskolink pinigu.

i ha ha ... 2013-04-11 18:33 (IP: 86.100.60.112)
Užspringo?-Per daug atsikando ! Reikia galvoti galva, o ne ...

*** 2013-04-11 17:29 (IP: 84.46.238.60)
kaip galima įsiūlyti paskolą?... ir dar tokias sumas? kažkas čia ne taip Kad bankas savo pinigus atsiims, tai niekam ne paslaptis, keista , kad suaugę žmonės kalba .yg būtų pirmą kartą išgirdę apie paskolų gražinimą...

Nu taip 2013-04-11 16:04 (IP: 78.61.217.194)
Nu taip ėmė ir įsiūlė vargšui verslininkui paskolą, taip ir patikėjo visi. Man kazkodėl niekas per prievartą paskolų nebruka, nors taip pat turiu nemenką verslą. Kai nebelieka lėšų mokėjimui visada bankai kalti.

Taip pat skaitykite

Sausio 18 dieną Lietuva neteko šlagerių karalienės Vitalijos Katunskytės. Ji buvo neatsiejama nuo Palangos, būtent šiame kurorte jos visą kelią stebėjo „Jūros užeigos“ – vienos pirmųjų kavinių, kurioje dainavo Vitalija –, savininkas Aidas Jurkštas.


Palangos lopšelis darželio „Sigutė“ vaikučiai birželio 1-ąją, „Vaikų gynimo dieną“, pasitiko aktyviai sportuodami lauke.


Daugiau kaip 2 000 eurų prieš Kalėdas pagalbos reikalingiems palangiškiams išdalinęs Paulius Rojus, verslininkas, įmonės „Pajūrio šaltinis“ direktorius,  prašė „Palangos tilto“ neskelbti apie jo geradarystes: „Man nereikia to, bet suprantu, kad jums, žiniasklaidai, to reikia, tad tebūnie... Tai padariau pirmiausia dėl savęs...


Verslininkas Gediminas Gečas – jis valdo populiarias kurorto kavines „A-petit“ ir „Šilelis, Mokesčių inspekcijai nurodė, kad banke pernai turėjo 10 000 eurų, buto, kuriame gyvena, vertė yra vos 39 tūkstančiai eurų, kitų statinių – sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių – vertė yra 32 600 eurų, valdomų žemės sklypų vertė yra 76 000 eurų, yra...


Ypatingų progų ar švenčių metu įprasta sveikinti ne tik draugus ar artimuosius. Daugeliui tenka pasukti galvą renkant dovanas ir verslo žmonėms, partneriams bei įmonių vadovams. Natūralu, kad tokius asmenis norisi pasveikinti tinkamai. Dovana - dar ne viskas. Ypatingai svarbu pagalvoti apie tai, kaip ji bus pateikta. Vieni žmonės su malonumu pakavimui skiria didelį dėmesį, kiti -...


Kai naujojo miesto Savivaldybės Tarybos šaukimo naujokai dar nedrąsiai čiupinėja gautus Tarybos narių ženkliukus ir žvalgosi į labiau patyrusius kolegas, Dainius Želvys, atstovaujantis Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD), daug ką joje galėtų daryti užsimerkęs – 22 darbo Taryboje metus pradedantis miesto politikas pagal darbo Taryboje patirtį...


Iki kitų savivaldos ir merų rinkimų beliko vos geras pusmetis, o viešojoje erdvėje – visiškas štilis. Nei kandidatai į merus reiškiasi, nei politinės partijos miesto gyvenimo klausimais pasisako, nei visuomeniniai rinkimų komitetai buriasi.


Jeigu šiandien susėstumėte pokalbiui prie kavos su Tomu Juliumi Žulkumi, miesto savivaldybės Tarybos nariu bei poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ direktoriumi, kalba, ko gero, pasisuktų apie tris dalykus: sėkmingą „Pušyno“ veiklą – „Kai kiti verčiasi per galvą, kad būtų kuo didesnis užimtumas, ypač ne sezono metu, pas mus laisvų...


„Palangos tiltas“ tęsia straipsnių ciklą apie renovuojamus Palangos daugiabučius. Šį kartą buvo pakalbinti Žvejų, Druskininkų bei Ganyklų gatvės renovuojamųjų namų gyventojai. Bronius Pipiras: „Sudefektuotas“ visas namas“ Žvejų gatvėje gyvenančio ir už teisybę kovojančio palangiškio Broniaus Pipiro teigimu, name palikta aibė brokų ir...


Restoranas „Steak House“ J. Basanavičiaus gatvėje, kitaip nei daugelis kitų maitinimo įstaigų, dėmesį patraukia ne blizgučiais ir šūkaujančiais padavėjais vasarą, o griežtu anglišku architektūros stiliumi – tamsiai raudonų plytų pastatu, o jo interjeras dvelkia išskirtinumu ir prabanga. Dėl restorano puikių kepsnių jo duris veria įnoringi klientai...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius