Klaipėdos zoologijos sodo vadovas gavo 4379 eurų sąskaitą už elektrą – vos nenuėjo savęs pasiūlyti liūtams

Kylančios elektros kainos į neviltį varo tiek paprastus gyventojus, tiek šalies verslus. Štai Klaipėdos zoologijos sodas sulaukė net trimis tūkstančiais eurų didesnės sąskaitos nei buvo iki šiol, o elektra varomų autobusų administratoriai jau prakalbo, kad šių išlaikymo kaštai beveik prilygsta dyzeliniams. Maža to, elektros kainų kilimą jaučia visa Europa ir Europos Komisija jau svarsto, kaip šį augimą pažaboti.

Klaipėdos zoologijos sodo vadovas Edvardas sako gavęs sąskaitą už elektrą vos nenuėjo savęs pasiūlyti liūtams. Įprastos šio objekto sąskaitos būna kiek daugiau nei tūkstantis eurų, o už gruodį atkeliavo 4379 eurus prašanti sumokėti sąskaita.

„Juk nežiūrime mes kiekvieną dieną tų skaitliukų.

Skaitliukai yra nusirašomi elektroniniu būdu, jie patys per antenėles, viskas. Neini ir netikrini kaip tu sudegini, kiek tu sudegini“, – kalba Klaipėdos zoologijos sodo vadovas Edvardas Legeckas.

Vyras puolė skambinti savo elektros tiekėjui, įmonei „Elektrum Lietuva“. O ten išgirdo dar vieną šokiruojančią žinią.

„Pagalbos ir pasiūlymų jokių nebuvo.

Bet kiek kalbėjome su elektros tinklais, jų toks kaip ir pasiūlymas, kad reikėtų pažiūrėti, gal yra kažkur tai nuotėkis, užsirašykit rodmenis, pastebėkit kitą mėnesį ir tada jau žiūrėsim gal bus kažkur kažkokia problema.

Tai kitą mėnesį galiu gauti 10 tūkstančių sąskaitą ir tada ją apmokėk, o mes tada gal kažkaip tai, ai, ieškokite elektriko“, – piktinasi E. Legeckas.

O jei sąskaitos neapmokės, elektra bus atjungta.

Tada gali sušalti egzotiški gyvūnai. Ir vis tik, zoologijos sodo elektros tiekėjai sako, kad jokios klaidos čia nėra.

Anot jų, gruodį, palyginti su lapkričiu, zoologijos sodo elektros vartojimas išaugo 3 kartus, o elektros kaina jam kilo 70 procentų – nes Edvardas pasirinkęs dinamišką su biržos kaina susietą elektros planą.

Saulės energijos, kurios plokštės sode yra, iš praėjusio periodo sukaupta nebuvo, vadinasi trūkstamą elektrą reikėjo pirkti, o biržos kaina rekordiškai didelė.

Gruodį ji augo 66 procentais – o tai ir lėmė tokį sąskaitų skirtumą.

„Mes savo klientams visada rekomendavom ir rekomenduojam perleisti kainų kilimo riziką tiekėjui, tai fiksuoti kainą ir rinktis fiksuotos kainos elektros energijos sutartį“, – komentuoja „Elektrum Lietuva“ atstovas Artūras Zatulinas.

„Tai ačiū visiems draugams, kurie subėgo ir žiūrėjo, kas čia yra. Jie pagalvojo, kad aš asfaltą, kelią šildau.

Bet tai man atrodo ne man vienam šitoks dalykas“, – sako E. Legeckas.

Ir iš tiesų. 2020-ųjų balandį Klaipėdoje pristatyti nauji uostamiestyje sukurti ir pagaminti elektriniai autobusai, kurie iki šiol vežioja miestiečius. Tada valdininkai kalbėjo, jog šie bus ne tik ekologiški, o ir kur kas pigesni.

Juk naudoja tik elektrą. Tačiau juos valdantis Klaipėdos autobusų parkas gavo dvigubai didesnes sąskaitas už elektrą nei pernai.

Tad ir elektrobusų kuras – elektra žymiai pabrango.

„Anksčiau mes sakydavome, kad tai pati ekonomiškiausia transporto priemonė eksploatuoti, šiandien sakau tai ženkliai artėja prie dyzelino. Tai šita vieta truputį neramina.

Kad ekologija, tai labai gerai, bet ekonomikos nebėra šioje vietoje. Dar yra, bet jei tokiais neprognozuojamais tempais kils, turėsim rimtų iššūkių“, – tikina Klaipėdos autobusų parko generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas.

Rimtų iššūkių jau patiria ne tik verslai. Štai įvairių Lietuvos miestų ir miestelių gyventojai skaičiuoja, kiek jiems pabrango elektra. Tačiau paklausti, ar taupys, tik gūžteli pečiais, esą be elektros gyventi neišeina, teks mokėti:

„Tai kiek čia pabrangs dabar jums? – Nu apie 20-15 eurų. Kas mėnesį. Nu tai viską atjunk, o už ką valgysi? Aš trečios grupės invalidas. Gaunu 390. Tai kas iš to, kas iš to?“

„Skirtumas mūsų namų ūkiui mėnesiui gavosi 20 eurų.“

„Kaip nejausi, kad daugiau yra. Aš dar nepamokėjau už sausį, bet knygutėje yra parašyta, kad daugiau.“

„Nu daug. Tas pats, kas dabar pakelį cigarečių nusipirkti. Nu taip išeina. 3,80 ir kiek dabar už kilovatą išeina? Tas pats.“

„Dabar iš viso, kai sako ieškoti tų tiekėjų. Čia aiškus reikalas kas yra. Iš to kaip visada – kai būna daugiau pasiūlos, bet visi nori pasiimti daugiau. Buvo vienoda kaina, visiems buvo gerai, man atrodo.“

„Koks skirtumas – pabrango ar nepabrango, vis tiek mokėti reikės. Nemokėsi – atjungs. – Gal taupysit labiau? – Ką pritaupysi, gi reikia visur jos. Nieko nepritaupysi.“

Ekspertai skaičiuoja, jog 2021-ųjų pradžioje elektros kaina Lietuvoje siekė 9 centus už kilovatvalandę.

Antrąjį pusmetį kaina rinkoje jau siekė 12 centų, o gruodį fiksuota didžiausia kaina – 21 centas už kilovatvalandę. Ir kainos kyla visoje Europoje.

„Stipriausia priežastis yra ta, kad mažėja dujų tiekimas į Europą. Ir šioje vietoje pagrindinė priežastis yra iš Rusijos, iš „Gazpromo“ tiekiamų dujų sumažėjimas. Ir žaidimas ant ribos – neduodu užgesti, bet duodu tik tik“, – teigia Lietuvos energetikos agentūros direktorius Virgilijus Poderys.

Europa atsisako elektros gamybos naudojant anglis, mat šios taršios, atominės elektrinės uždaromos kaip pavojingos, o saulės ir vėjo elektrinės dėl gamtos reiškinių veikia nestabiliai. Tad dujos elektros gamybai kol kas lieka vienintelė patikima alternatyva. Į tai jau reaguoja ir Europos Komisija.

„Ir tai yra visiems mums priminimas Europoje, kad energetinė priklausomybė nuo trečiųjų šalių yra labai pavojinga. Ir matant geopolitinę situaciją, tai dar kartą svarbus priminimas, kad privalome investuoti į tai, kur mes galėtume užsitikrinti savo energetinį nepriklausomumą“, – teigia eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

Tad Europos Komisija šalims narėms siūlo tiek privačias, tiek valstybines lėšas kreipti į atsinaujinančios energetikos projektus.

Kalbama ir apie kainos mažinimus socialiai pažeidžiamiausioms grupėms bei Komisija svarsto, jog visa Europos Sąjunga dujas turėtų pirkti bendrai, taip derybos su galimu tiekėju bus kur kas rimtesnės.

TV3.lt, Vitalijus ČIAPAS