Ko dar reikia, kad vyras, kuris mėgaujasi moterų išgąsčiais Palangoje, pagaliau būtų sutramdytas?

Vidurdienis. Suaugusi moteris eina aplankyti savo draugės, kuri pakvietė ją  į svečius.  Kelios minutės lipimo penkių aukštų name viename iš miegamojo rajonų kvartalų Palangoje, šiandien jai  priminė „laiptus į dangų“, kurie, atrodė, niekada nesibaigs.

Moteris įžengia į draugės namų laiptinę, pradeda kopti plačiais ir menkai apšviestais laiptais. Netrukus,  akies krašteliu ji pastebi į laiptinę įeinantį jauną vyrą. Jis, tarsi katinas, tyliai prieina ir, kvėpuodamas jai tiesiai į nugarą, koja už kojos,  pradeda lipti laiptais kartu su ja.

Žvilgsniu iš šono

Ši, tik  kelias minutes truksianti  kelionės pradžia iš pradžių moteriai nesukėlė didelio diskomforto (gal žmogus  gyvena pirmame ar antrame namo aukšte, ir jis tuojau pat pasitrauks). Be to,  kas gi gali atsitikti dar gana gerai atrodančiai ir energijos nepraradusiai moteriai?  Ji – pensininkė, laiko turi daug, todėl  kopdama laiptais į ketvirtą  šio namo aukštą ,ji svajoja ne tik apie gardžiai  kvepiančias  karališkas rudmėses, kurias jos draugė nupirko Palangos turguje ir  pagamino specialiai jai, bet ir apie bičiulystę, kuri taip reikalinga vyresnio amžiaus žmonėms.  

Tuo tarpu  prie laiptais skubančios moters  nugaros „prisiklijavęs“ vyras, įveikęs pirmo , antro   laiptų aikšteles,  visai nesiruošia nuo moters  nugaros „nulipti“. Pradėjus kopti į trečią aukštą, moteris sunerimsta. Ji automatiškai patraukia savo rankinę  prie krūtinės ir atsisuka į  „bendrakeleivį“.  Atsisukusi  į vyro pusę, ji pamato, kaip jaunuolio ranka   galvą paslepia po gobtuvu. Tuo momentu,   ji  drebiasi ant cementinių  laiptų. Vyras už moters nugaros nesitraukia.

Suvokusi, jog gali savo draugės buto nepasiekti, ji greitai pasikelia ir bėga prie artimiausių  durų.

Praeina gal pusė minutės,  duris niekas neatidaro.  Vyras tebestovi  jai už  nugaros. Metusi žvilgsnį į viršų, ji pamato prie sienos padėtas medines plokštes. Jos galvoje šmėkšteli išganinga viltis –  ten  jos draugės butas. Tuo tarpu  duris praveria žemesniojo aukšto šeimininkė. Moteris  sugeba jai   ištarti tik draugės vardą ir parodyti pirštu į viršų.

Moters draugė greitai atidarė savo buto duris, ir ši, lyg kulka, įskriejo  į jos namus. Laiptais persekiojęs  ją vyras  liko stovėti atokiau  draugės buto durų. 

Žvilgsniu iš arti

Pasak nukentėjusiosios, „gaudydama amą, draugei  pasakiau :kviesk policiją, mane sekė kažkoks vyras. Jūsų namo gyventojams gresia pavojus“. 

Laiptinėje šviesa tebedegė.  Moters draugė atidarė duris ir galutinio aukšto aikštelėje pamačiusi stovintį jaunuolį, paklausė:

–Ko tu čia ieškai?

– Aš atėjau pas savo draugą Simą.

–Šiame name Simas negyvena.

–O koks čia namo numeris?

–O kokio tu ieškai?

Nusimetęs nuo galvos gobtuvą, jaunuolis ( maždaug  dvidešimt penkių metų amžiaus, nedidelio ūgio ir kūno sudėjimo) į moterų klausimą  – kodėl jis taip šlykščiai elgėsi,  atsakinėjo viena ir ta pačia fraze: „Aš nieko nedariau“.  Ir tik tada, kai jis išgirdo nukentėjusiosios moters žodžius : „Aš tave atpažinau, aš mačiau tavo nuotrauką  „Palangos tilte“ (miesto laikraštis), kvieskime policiją“ , vyras stipriai susinervino.  Išsitraukęs  seno modelio  mobilų telefoną, išpyškino: „Aš pats jums iškviesiu policijos ekipažą ir tegul aiškinasi“.    

Prisišliejęs prie sienos kažkam skundėsi, tad moterys  neiškentusios pasidomėjo kam jis skambina. Telefono ekrane išties buvo policijos numeris , bet ar jis buvo įjungtas  –  jos šiandien negali atsakyti. Patirtas stresas padarė savo darbą.  Uždarydamos duris, jos dar spėjo vyro paklausti: „Tai ką tau pasakė policininkas?“  „Liepė dingti iš šitos laiptinės,“ – atsakė šis.

„Ar jis ką nors padarė?“ 

 Sugrįžusios  į butą abi moterys nutarė vis dėlto paskambinti Palangos policijos departamentui ir pranešti apie įvykusį incidentą.

Atsiliepusi pareigūnė visų pirma paklausė: “Ar jis ką nors jums padarė?“ „Nieko nepadarė,“ –  atsakė skambinusi moters draugė.  Ji policijos pareigūnei paaiškino, kad pas ją atėjusi draugė patyrė didžiulį šoką, sėdi visa drebanti ir ji nori policijai parašyti pareiškimą  ir padėti surasti  (gal yra paieškomas?) šį žmogų.  Policijos pareigūnė, užregistravusi užklausimą ir patikslinusi  adresą, pasakė: „Laukite“

Bute moterys pralaukė dvi valandas, policijos ekipažo nebuvo, o vakarop atėjo žinutė: „Jūsų užklausimas užregistruotas, Nr...“ 

Žvilgsniu per rūką

Jei Mahometas neina pas kalną, tai kalnas ateina pas Mahometą. Tokia yra rytiečių išmintis. Jau tą patį vakarą abi moterys žinojo su kokiu „tipeliu“ jos buvo susidūrusios. Aštuoniems  metams už seksualinį priekabiavimą nuteistas  palangiškis Jungtinėje Anglijos karalystėje ( prieš  laiką paleistas iš kalėjimo ) jau keli metai , kaip gąsdina Palangos moterys bei į kurortą atvažiavusias poilsiautojas. Šį iš pažiūros normaliai atrodantį jaunuolį moterys ir merginos ne kartą vijo lauk iš savo  butų, laiptinių, mašinų stovėjimo aikštelių . Netikėtai užkluptos jos visos patyrė šoką, kuris negalėjo neatsiliepti moterų sveikatai. 

Kad tai tas pats vyras, kurį jos matė namo laiptinėje, moterys įsitikino perskaičiusios spaudos publikacijas: „Palangoje – baimė dėl merginas gąsdinančio vyro: nufilmuota, kaip užpuolė poilsiautoją, „Meras Šarūnas Vaitkus paprašė imtis priemonių, kad moterys Palangos gatvėse būtų saugios“. 

Pabaigai

Policijos pareigūnė, užregistravusi apie įvykusį incidentą lapkričio 11-ąją net nepaklausė  nukentėjusiosios  nuo užpuoliko nei vardo , nei pavardės.  Šioje istorijoje visų pirma dominavo vienintelis klausimas: ką jums padarė? Kiek dar reikia surinkti faktų, kad šis vyras, kuriam suteikta visiška laisvė vaikščioti Palangos  gatvėmis ir mėgausis moterų išgąsčiais,  pagaliau būtų sutramdytas?

Palangiškė

(straipsnio autorės pavardė redakcijai žinoma)