Kurorto abiturientai Andrius, Astijus, Gintarė ir Rugilė sutaria vieningai: „Gimnazija buvo daugiau nei mokykla, o Palanga – daugiau nei gimtasis miestas”

Palangos senojoje gimnazijoje nuskambėjęs paskutinis skambutis abiturientams, ko gero, ne tik paskatins labiau susitelkti artėjančiam egzaminų maratonui, tačiau, matyt, ir galutinai nuspręsti: ką gyvenime veikti toliau? Ko siekti? Kokį pėdsaką jų gyvenime paliks gimnazija ir gimtasis miestas Palanga?

Kaip įsitikino „Palangos tiltas“, pašnekinęs du abiturientus Andrių ir Astijų ir dvi abiturientes Gintarę ir Rugilę, sprendžiant, kokias studijas pasirinkti, bus svarbi ir didelio konkurento – ne tik pagalbininko – dirbtinio intelekto skvarba ir plėtra – net į sritis, kurios dar neseniai buvo neįsivaizduojamos be žmogaus rankų ir (ar) proto. Jų paklausėme tokių klausimų:

Kokie ryškiausi atsiminimai jums liks apie gimnaziją? O apie Palangą? Ką ketinate studijuoti? Ar Lietuvoje? Ar rinkdamiesi studijų programą bei sritį įvertinsite galimą DI  (dirbtinio intelekto) poveikį jai? Ar po studijų, ar ateityje, planuojate grįžti į Palangą?

 

Andrius Berenis:

Ryškiausias atsiminimas apie gimnaziją man būtų bendrumo jausmas. Gimnazija per šiuos ketverius metus man tapo kaip antrieji namai. Su mokytojais, manau, pavyko sukurti puikų ryšį. Jie visada palaiko, pataria bei supranta, neretai galima ir pajuokauti ar šiaip pakalbėti gyvenimiškomis temomis. Gimnazijoje taip pat pavyko atrasti naujų draugų, o su senaisiais draugystė tik sutvirtėjo. Labiausiai galvoje išliks atsiminimai apie renginių ir pasirodymų organizavimą, o ypač šimtadienio kūrimą dvyliktokams. Mokykloje tomis dienomis praleisdavome daug laiko, sėdėdavome net iki vakaro, tai mus dar labiau suartino, skatino bendrauti bei lavino mūsų kūrybiškumą.Palangą aš atsiminsiu kaip vietą, kurioje susiformavau kaip asmenybė. Nors gyvenu Vydmantuose, tačiau Palangoje praleidau visą savo gyvenimą: tiek mokslus, tiek būrelius, tiek laisvą laiką su draugais. Taip pat atsiminsiu su draugais praleistus vasaros vakarus prie jūros, šurmulį Basanavičiaus gatvėje. Su draugais tiek visko patyrėme ir nuveikėme, kad net sunku tai perteikti žodžiais: pasivaikščiojimai, važinėjimai dviračiais, motociklais, o dabar ir automobiliais bei daug kitų nuotykių, kurių nepamiršiu niekada.Dėl savo ateities planų dar nesu pilnai apsisprendęs, tačiau linkstu link medicinos. Šiuo metu savanoriauju Telšių greitosios medicinos pagalbos tarnyboje, po savanorystės atliksiu privalomąją karo tarnybą, kurią pasirinkau savo noru. Tikiuosi, kad tai padės man pilnai nuspręsti savo svajonių profesiją. Studijuoti planuoju Lietuvoje, nes čia man patinka gyventi, o užsienis manęs netraukia.Manau, kad medicinos DI nepakeis. Šioje srityje svarbus bendravimas su žmonėmis, įsiklausymas. Taip pat reikia atlikti veiksmus, kurių kompiuteris negali padaryti, tačiau manau, kad dirbtinis intelektas palengvins šį darbą, bet pilnai žmonių vietų neužims.Ateityje grįžčiau į Palangą, nes čia yra puikus balansas tarp triukšmingo ir ramaus gyvenimo. Vasara – pilna žmonių, gyvenimas verda. Žiema – miestas ramus, tuščias. Taip pat mane viliotų jūra, pušynas, miestą supanti gamta. Palanga kaip miestas plečiasi, daugėja darbo vietų, taigi būtų smagu tapti šio miesto dalimi, padėti jam augti. O svarbiausia tai, kad Palangoje gyvena puikūs žmonės, kurie visada padės, supras ir išklausys – vien dėl to verta grįžti.

 

Astijus Kairys:

Ryškiausi atsiminimai iš gimnazijos man tikriausiai bus žmonės ir ta ypatinga atmosfera, kurią sunku sutalpinti į žodžius. Ten visada jaučiausi savas – saugiai, jaukiai, be jokios įtampos. Tai buvo vieta, kur galėjau būti savimi, kur žinojau, kad mane supras ir palaikys. Su klase ir mokytojais užmezgėme labai artimą ryšį, ir atrodo, kad jis niekur nedings net ir baigus mokyklą. Tai žmonės, su kuriais kartu augau, keičiausi, mokiausi, ir tas bendrumo jausmas tikrai išliks ilgam. Labai šiltai prisiminsiu ir visus renginius – filmukų kūrimą, vaidinimus, pasirodymus scenoje. Tie momentai buvo ne tik kūryba, bet ir juokas, repeticijų chaosas, bendras jaudulys prieš pasirodymus. Tai buvo laikas, kai visi kartu kažką kūrėme ir tiesiog gerai leidome laiką. Gimnazija man visada bus ne tik mokymosi vieta, bet ir namai – ten, kur tapau savimi.Palanga man – daugiau nei miestas. Tai namai tikrąja to žodžio prasme. Čia užaugau, todėl su šia vieta siejasi labai daug asmeniškų dalykų, prisiminimų ir jausmų. Labai vertinu Palangos ramybę, gamtą ir tą savitą pajūrio jausmą, kurio niekur kitur nėra. Jūra, pušynai, takai – visa tai suteikia man vidinį stabilumą ir jaukumą. Tai vieta, kurioje galiu tiesiog sustoti, įkvėpti ir jaustis savimi. Į Palangą visada gera sugrįžti, nes čia viskas sava – nuo kvapų iki garsų, nuo gatvių iki žmonių. Tai miestas, kuris mane formavo ir kuriame visada jaučiuosi lyg namuose.Kol kas dar nesu iki galo apsisprendęs, ką studijuosiu. Po mokyklos savo noru eisiu atlikti 9 mėnesių karo tarnybą – tai sprendimas, kurį priėmiau tvirtai. Jaučiu, kad tai bus puiki patirtis, kuri suteiks disciplinos, brandos ir naujo požiūrio į gyvenimą. Po tarnybos planuoju studijuoti Lietuvoje. Nors studijų krypties dar galutinai neišsirinkau, labiausiai traukia inžinerijos sritys. Noriu savo ateitį kurti čia, nes jaučiu gilų ryšį su šia šalimi ir matau save būtent čia. Man svarbu būti ten, kur jaučiuosi namuose, ir prisidėti prie to, kas vyksta mano aplinkoje. Lietuva – tai ne tik šalis, kurioje gimiau, bet ir vieta, kuriai noriu priklausyti.Renkantis studijas tikrai atsižvelgsiu į dirbtinio intelekto įtaką. Man svarbu pasirinkti sritį, kuri turėtų ateitį ir kurioje išliktų vietos žmogui – kūrybai.

 

 Gintarė Petrauskaitė:

Tikriausiai gimnazijos niekada nepamiršiu – čia patirta tiek daug. Nors pirmaisiais metais galvojau, kad niekada nepritapsiu, perėjimą iš vidurinės priėmiau labai sunkiai, tačiau viskas po truputį pasikeitė. Šį pokytį lėmė gimnazijos bendruomenė. Mokytojai buvo pirmieji, kurie atvėrė duris, ir jų dėka tapau šios didelės, ypatingos bendruomenės dalimi. Gimnazijos šimtmetis buvo pirmasis renginys, kuriame turėjau galimybę pasireikšti, todėl jis taip ir įstrigo. Po jo sekė dar labai daug kokybiškų ir įsimintinų renginių, kuriuose, pastūmėta, taip pat sudalyvavau. Renginių pasiruošimo metu teko susipažinti turbūt su kiekvienu mokyklos darbuotoju. Todėl labiausiai apie šiuos metus primins būtent renginiai ir mokytojai – ketveri ypatingi metai, kupini pažinčių, aukštųjų akimirkų ir nusivylimo momentų. Turbūt vertingiausia dovana, kurią išsinešiu po dvylikos metų, tai netikėtai užmegzti nuoširdūs santykiai.Palanga – mano gimtasis miestas. Kiekvienam jų gimtinė kelia sentimentus. Todėl niekada apie Palangą nekalbėsiu iš nepažįstamojo perspektyvos. Čia kiekvienas kampelis turi savo istoriją. Ryškiausi atsiminimai susiformavę dar vaikystėje. Nuo mažens kurtas jausmas, kad čia esi matomas ir reikalingas, visada lydės mūsų santykį su Palanga. Čia susiformavo mano vertybės, čia mačiau pavyzdį, kuriuo noriu būti. Nuolatos gražėjanti Palanga savotiškai padiktavo tobulėjimo principą. Tačiau man visada bus smagu prisiminti net tas iššokusias plyteles mano mylimiausioje gatvėje, tą šiek tiek apgriuvusį takelį link jūros ir slėpines griuvėsiuose. Tos mažos detalės visada turės vietą mano nostalgiškoje širdyje.Tolimesnį savo gyvenimo kelią planuoju tęsti Lietuvoje – nuo mažens be galo myliu savo tėvynę ir vertinu jos teikiamas galimybes. Per aštuoniolika savo gyvenimo metų taip pat pamilau ir sostinę. Širdyje turiu norą pažinti pasaulį, tačiau apie studijas mąstau Lietuvoje, Vilniuje. Tačiau vis dar, kaip V. Mačernis, „einu, bet nežinau, į kur nueisiu“, ir tikslios studijų programos, kurią pasirinksiu, dar nežinau. Likę paskutiniai mėnesiai suformuos mano galutinius pasirinkimus, o vasaros pabaigoje jau tiksliau žinosiu savo gyvenimo kryptį. Nors tikrai nebijau pokyčių ir manau, kad studijos nenulemia visos gyvenimo istorijos, tad esu pasiruošusi nuolat mokytis ir pasiduoti likimo vingiams.Šiandien dirbtinis intelektas turi įtakos bene kiekvienam mūsų gyvenimo aspektui, tad manau, kad natūralu susimąstyti ir apie jo poveikį studijų bei karjeros srityje. Mokykloje taip pat nevengiame padiskutuoti šia tema. Rinkdamasi studijas mąstau apie ateitį, apie perspektyvą ir tikrai įvertinu dirbtinio intelekto poveikį joms.Kad ir kiek dabar norėčiau pabėgti nuo jau pabodusios rutinos, nuo savo Palangos niekada nepabėgsiu. Mano širdis visada šildysis kopose po saule, tik kūnas sugrįš pas ją Smilčių skersgatviu. Manau, pagyvenęs svetur – ar tai būtų kitas miestas, o gal ir kita šalis – dažnai žmogus sugrįžta į gimtinę. Panašų likimą piešia ir mano vizija. Dar vaikystėje sukurtas glaudus ryšys visada kirbins norą grįžti.

Rugilė Želvytė:

1.Gimnazijoje prabėgo metai, kupini bandymų surasti save, todėl gimnazija man asocijuojasi su laikotarpiu, kuriame daug abejonių, iššūkių, pakilimų ir nuosmukių. Ryškiausiai prisiminsiu keletą mokytojų, kurie savo žiniomis, patirtimis ir kantrybe, padėjo augti ir tobulėti ne tik akademiškai, bet ir sustiprino mus kaip asmenybes.

 2. Palanga visada liks mano širdy kaip ramybės oazė. Praleista vaikystė prie jūros, išvaikščiotas kiekvienas pušyno takelis, bandymai prašokti pasaulio krašto upelį negali taip paprastai užsimiršti. Atminty liks vasaros šurmulys, pramogos, šventės ir šaltuoju sezonu ištuštėjusio miesto jaukumas.

 3.Ką ketinate studijuoti? Ar Lietuvoje?
Visada sekėsi matematika, o prieš porą metų susidomėjau ir ekonomika, tad pasirinkau studijas, artimas šiems mokslams. Tikiu, kad Lietuva tikrai gali paruošti puikius savo srities specialistus, tad bakalauro studijas pasirinkau Lietuvoje, o kur vėliau nuves gyvenimas - pamatysime.

4. Ar rinkdamiesi studijų programą bei sritį, įvertinsite galimą DI poveikį jai?
Šiame technologijų pasaulyje, manau, nėra prasmės bandyti atspėti, kaip bus po 15 ar 30 metų, todėl per daug nepergyvenu dėl galimo DI poveikio. Svarbiausia mokėti prisitaikyti prie naujovių ir nuolat plėsti savo žinias. DI yra puikus įrankis, kuriuo reikia mokėti naudotis, norint, kad nebūtume pakeisti juo.

5. Mane visada viliojo gyvenimas prie jūros, tik čia galiu „pravalyti“ mintis ir atsipalaiduoti. Manau, į Palangą grįšiu, kai būsiu pavargusi nuo greito gyvenimo tempo ir išsisėmusi jaunystės siekiuose, o galbūt ir anksčiau.