Lietuvos gyventojai vaistus naudoja ir ne pagal paskirtį: su jodu gydo ne tik žaizdas, bet ir pomidorus

Palangos tiltas, 2026-02-12
Peržiūrėta
738
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Gintarinės vaistinės vaistininkė Sigita Korbutaitė
Gintarinės vaistinės vaistininkė Sigita Korbutaitė

Ką bendro turi hortenzijų žiedai, pomidorų maras ir jodo buteliukas iš vaistinės? Pasirodo – daugiau, nei galėtumėte pagalvoti. Vaistininkai pastebi, kad kai kurie vaistiniai preparatai vis dažniau keliauja ne į namų vaistinėlę, o į sodo sandėliuką ar net vonios lentyną. Gėlėms, kvapams, dėmėms, daržovių apsaugai ar grožiui – kūrybingų paskirčių netrūksta. Bet ar tokie eksperimentai tikrai saugūs?

„Gana dažnai matome, kad vaistiniai preparatai perkami ne gydymui, o visai kitoms reikmėms“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Sigita Korbutaitė.

Anot jos, tarp dažniausiai „netradiciškai“ naudojamų preparatų – jodas, amoniakas, aspirinas, vandenilio peroksidas, kalio permanganatas, aktyvintoji anglis ir briliantinis žaliasis.

Pomidorams, dėmėms ir kvapams

Pasak vaistininkės, vasaros mėnesiais šių preparatų paklausa itin išauga – ypač liepą ir rugpjūtį, kai įsibėgėja pomidorų sezonas.

„Pacientai mini, kad nori apsaugoti pomidorus nuo maro – tuomet perka jodą ar amoniaką. Norintys universalaus valiklio dėmėms ar audiniams balinti ieško vandenilio peroksido“, – pasakoja S. Korbutaitė.

Kai kurie pacientai vaistininkams net dalija patarimus – kalio permanganatas tinka sėkloms dezinfekuoti, jodas ir briliantinis žaliasis naudojami augalų „žaizdoms“ gydyti, o aspirinas, pasirodo, skatina žydėjimą. Aktyvinta anglis – populiari kvapų naikintoja.

„TikTok“ įkvėpimai ir grožio eksperimentai

Netikėtų eksperimentų griebiasi ne tik vyresni, patirtimi besidalijantys klientai. Vis dažniau netradicinių panaudojimo būdų ieško ir jaunesni pirkėjai.

„Jaunesni žmonės dažnai ateina su idėjomis iš „TikTok“ ar „Instagram“ – ieško preparatų veido kaukėms ar kitoms grožio procedūroms“, – pastebi vaistininkė.

Ar tai pavojinga?

S. Korbutaitės teigimu, nors kai kurie liaudiški metodai gali būti veiksmingi, naudoti vaistus ne pagal paskirtį – rizikinga.

„Galima apsinuodyti jodo ar amoniako garais, o šios medžiagos, patekusios į aplinką, teršia gruntinius vandenis ir dirvožemį. Vaistai nėra testuoti nei augalams, nei paviršiams, nei aplinkai“, – pabrėžia ji.

Tarp visų minėtų preparatų santykinai saugesni – tik aktyvinta anglis ir vaistinėse parduodamas žemo stiprumo vandenilio peroksidas. Kiti – reikalauja didesnio atsakingumo ir žinių.

Įspėjimai – tik su argumentais

„Kartais tikrai tenka perspėti, kad geriau nenaudotų vaistų buityje. Bet pastebėjau – jei nepamini realios rizikos, įspėjimai nelabai veikia. Tik kai pasakai, kuo konkrečiai tai pavojinga – sveikatai ar aplinkai – žmonės susimąsto“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Jos nuomone, vaistinė neturėtų būti vieta, kur ieškoma buitinės chemijos pakaitalų. Jei problemos kyla buityje – vertėtų rinktis tam skirtas, patikrintas priemones.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Ką bendro turi hortenzijų žiedai, pomidorų maras ir jodo buteliukas iš vaistinės? Pasirodo – daugiau, nei galėtumėte pagalvoti. Vaistininkai pastebi, kad kai kurie vaistiniai preparatai vis dažniau keliauja ne į namų vaistinėlę, o į sodo sandėliuką ar net vonios lentyną. 


Ar girdėjote, kad žirgai kelia nuotaiką ar net gydo įvairius vaikų psichologinius sutrikimus? Dovilė Valatkienė, hipoterapijos specialistė Palangos jojimo sporto klube „Happy Horse“, tuo neabejoja: „Žirgai nė vieno vaiko nepalieka abejingo. Įrodyta, kad hipoterapija yra gydymo dalis. Daugelis vaikų, kurie atvyksta į užsiėmimus, niekada neturėjo galimybės taip arti pabūti prie žirgo...


Naujausias Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas atskleidė, kad didelė dalis visuomenės vis dar stokoja žinių apie kompensuojamųjų vaistų įsigijimo tvarką, vaistinių pareigas bei galimybes sumažinti išlaidas vaistams.


Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įžvelgia korupcijos rizikų Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Palangos ir Trakų rajono savivaldybėms keičiant žemės sklypų paskirtį.  


Praeitais metais Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartojo apie 1,2 mln. gyventojų. Tai yra 42 procentai prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų prisirašiusių gyventojų, rodo Valstybinės ligonių kasos atlikta analizė.  


Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, seksualinę prievartą 2020 metais patyrė 19 asmenų. 


Dainius Dundulis, prekybos tinklo „Norfa“ savininkas, naujaisiais metais, ko gero, vis dažniau linksniuos žodį „Palanga“ – joje, pačiame centre, Bangų gatvėje, prie „Senukų“, suplanuota pirmoji kurorte „Norfa“ parduotuvė. Ir ne bet kokia – joje bus įrengti uždari teniso kortai. Žurnalas „Lietuvos pajūris“, laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partneris, kalbėjosi su D. Dunduliu.


Į Palangos Reabilitacijos ligoninę gerinti sveikatos kasmet atvyksta ne vienas traumą patyręs ar dėl ligos sveikatą praradęs pacientas. Šios kurorto gydymo įstaigos direktoriaus pavaduotoja medicinai Romantė Aleknavičienė medicinos srityje dirba nuo studijų baigimo. Kaip prisipažino pati pašnekovė, ji niekuomet ir neįsivaizdavo kitokio gyvenimo kelio – visuomet svajojo...


Labai praturtėjau (kaip ir visi kiti, čia užėję), nes daug gero ir gražaus, žmogiškos širdies švelnumo turtingų atsiliepimų girdėjau „Gydančiųjų knygelių kambaryje“. Jis yra įspūdingoje kurorto vietoje, ką tik simpatiškai renovuotuose rūmuose, kurie beveik suaugę, susilieję su Birutės parku. Tai Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos...


Savivaldybės Kontrolierų tarnybos auditorės, atlikusios Palangos moksleivių klubo finansinį auditą bei įvertinusios biudžetinės įstaigos finansų valdymą, nustatė trūkumus, kurių esminis – viršijami patvirtinti Palangos miesto savivaldybės tarybos asignavimai darbo užmokesčiui ir tampama skolininkais už tiekiamą šilumą.


Renginių kalendorius