Meras Š. Vaitkus: „Seimo rinkimuose tikrai nedalyvausiu – man svarbiausi kurorto reikalai“

Valdininkams yra labai sunku pelnyti žmonių palankumą. Daugeliui – sutikime, pelnytai! –valdžia siejasi su neskaidria veikla, žiūrėjimu naudos sau ir paisymu tik savo siaurų partinių interesų. Ko gero, Palangos meras Šarūnas Vaitkus galėtų, kai niekas nemato, nusispjauti per petį ar nors pastuksenti krumpliais į stalą – beveik pusmetį miestui vadovaujantis konservatorius per savivaldos rinkimus parodyto palangiškių pasitikėjimo ne tik kad nešvaistė,  bet jį ir sustiprino. „Jis – mūsų meras“, - sako į redakciją užsukę palangiškiai. „Aš vadovaujuosi tik įstatymu“, - mėgsta kartoti 35-erių metų Š. Vaitkus. Su dideliu palangiškių pasitikėjimu, kurį jis turi, Š. Vaitkus, tikėtina, šluote nušluotų kitus kandidatus, jeigu rinkimai į Seimą vyktų šiandien. Tačiau mero nekamuoja tuščios asmeninės politinės ambicijos – jis purto galvą: „Ne, aš Seimo rinkimuose kitąmet nedalyvausiu. Noriu dirbti miestui“. „Palangos tilto“ redaktorius susitiko su  savaitę atostogaujančiu Palangos meru šiam pokalbiui.

Jeigu apžvelgtume beveik pusmetį miesto vadovo poste, kokius nuveiktus darbus išskirtumėte. Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu?

Miestui aš esu pasiryžęs atiduoti visą savo širdį. Džiugu, kad pirmiausia pavyko suformuoti labai neblogą administracijos komandą, kad savivaldybės darbai vyktų sklandžiai ir efektyviai.

Manau, kad beveik per pusmetį turint tokį miesto biudžetą pavyko padaryti nemažai darbų miesto plėtrai, atnaujinimui, kad kurortas taptų visiems patrauklesnis.

Net neskaičiuoju, kiek kartų per truputį daugiau kaip 5 mėnesius esu vykęs į Vilnių. Ne vieną ir ne dvi savaites vykau į sostinę po kelis kartus. Laikausi nuomonės, kad daugumą klausimų reikia spręsti ne telefonu, o kalbantis su ministrais, Vyriausybės vadovu, kitais pareigūnais.

Esu įsitikinęs, kad jeigu yra skirtas finansavimas vienam ar kitam projektui, neužtenka vien laukti, kol pinigai bus pervesti – reikia važiuoti į Vilnių tartis dėl projektų lydinčių dokumentų spartesnio parengimo. Vien rengiant viešuosius pirkimus reikia labai kruopščiai aptarti ir numatyti daugelių dalykų. Tai dažnai – kitų nematomas darbas.

Man atrodo, kad Palanga per 20 nepriklausomybės metų buvo dažnai Vilniaus ignoruojama, galbūt kartais ir per partinės priklausomybės prizmę.

Ar ne dėl to per Vyriausybės išvažiuojamąjį posėdį jūs iškėlėte mintį, kad šalies kurortams turėtų būti numatyta atskira finansavimo eilutė šalies biudžete, nes dideli turistų srautai labiau kuria pridėtinę vertę verslininkams, o miesto komunalinių tarnybų darbų kaštai, kaip parodė, praėjęs vasaros sezonas Palangoje, išauga keliskart?

Įsitikinęs, kad ankstesnėms vyriausybėms derėjo susėsti su keturių šalies kurortų vadovais ir padiskutuoti vyriausybiniame lygmenyje, kokia turėtų būti šalies kurortų vystymo strategija, koks turi būti šalies biudžeto finansavimas jiems. Jeigu tai būtų padaryta, būtų galima nuspręsti, kad Palanga labiau orientuojasi į sporto ir pramogų infrastruktūros vystymą, Druskininkai – į gydymo sektorių. Deja, tai nebuvo padaryta – buvo finansuojamas tik vienas šalies kurortas.

Kalbant apie per penkis mėnesius nuveiktus darbus, išskirčiau mūsų sėkmingus bandymus atkreipti šalies vadovų, ministerijų, žiniasklaidos dėmesį į Palangą.

Džiaugiuosi, kad vasarą Palangoje, antrąkart per nepriklausomos Palangos kurortą, įvyko Vyriausybės išvažiuojamasis posėdis – buvo atkreiptas dėmesys į kurorto problemas.

Žinoma, neužtenka, kad jie tik atkreipė dėmesį į mūsų per posėdį įvardintas 10 miesto problemų – reikia, kad jos būtų išspręstos.

Kai kurių problemų sprendimas, žinia, jau „pajudėjo“...

Malonu, kad kai kurios jų pradėtos aktyviau spręsti ar buvo „išjudintos“ jau šios savivaldybės Tarybos ir administracijos.

Pirmiausia, turiu omenyje kurhauzo problemą.  Pirma, po daugelį metų užsitęsusių ginčų valstybė suformavo žemės sklypą prie kurhauzo – buvo atrištos savivaldybės rankos veikti toliau.

Kad tai būtų padaryta, teko padaryti daug visuomenei ar žiniasklaidai nematomų dalykų – vien Kultūros paveldo departamente dėl šio klausimo teko man lankytis tris kartus.

Antra, kalbant apie kurhauzą, jau spalio 13-ąją plėšime vokus – išsiaiškinsime, kas rengs savivaldybei priklausančios kurhauzo dalies techninį projektą. Jo parengimas truks 4 mėnesius.

Trečia, Vyriausybė per išvažiuojamąjį posėdį Palangoje nusprendė kurhauzo rekonstrukcijai skirti lėšų iš šalies biudžeto. Buvo kalbama apie vieną milijoną litų. Spalio 6-ąją vyksiu į susitikimą su premjeru A. Kubiliumi, su kuriuo aptarsime per išvažiuojamąjį posėdį nagrinėtų klausimų tolimesnius sprendimo ar jau priimtų sprendimų įgyvendinimo būdus. Su juo kalbėsime ir apie kurhauzo finansavimo dalykus.

Ilgai savivaldybei nepavyko susitarti dėl kurhauzo su jo privačiu bendrasavininku – Gediminu Jacka. Ar jums žinoma, ar ir jis ketina rengti savo dalies techninį projektą ir imtis jos restauravimo? Jeigu ne, nepaisant savivaldybės ketinimų, ko gero, tai vėl reikš, kad kurhauzo problemos sprendimas toliau „stringa“...

Bendrasavininkas nekart yra deklaravęs viešai siekį atstatyti kurhauzą. Dabar yra visos priemonės kurhauzą restauruoti. Savivaldybė yra jam siūliusi atlikti kurhauzo techninį projektą kartu. Iš bendrasavininko nesame sulaukę pritarimo tokiam pasiūlymui ir neturime žinių, ar jis tai padarys savo iniciatyva. Svarbiausia, kad savivaldybė savo įsipareigojimą restauruoti kurhauzą jau vykdo – daug metų nebuvo jokių pozityvių sprendimų.

Džiugu, kad per trumpą laiką, kol esu miesto vadovas, pavyko Vasaros estrados žemės sklypą įregistruoti Vyriausybės vardu – padidinti nuo 60 su trupučiu  iki 80  arų. Tai – būtina sąlyga restauruojant estradą. Dėl restauracijos darbų teko daug kartų kalbėtis su įvairaus lygio pareigūnais. Paskutinįjį kartą, kalbantis su Vyriausybės kancleriu, išgirdau, kad yra paprašyta Ūkio ministerijos, kad ji įtrauktų estrados restauracijos projekto finansavimą į prioritetinių darbų finansavimo sąrašą. Tai reiškia, kad ieškoma pinigų restauracijos darbų pirmajam etapui.

Savivaldybė taip pat atlieka savo „namų darbus“: spalio 13-ąją plėšime estrados techninio projekto parengimo konkurso vokus ir sužinosime, kas parengs jį. Šie darbai turėtų trukti kelis mėnesius. Tikiuosi, kad 2012-iems metams finansavimas estrados darbams bus Vyriausybės skirtas.

Nemažu laimėjimu laikau ir tai, kad Vyriausybę ir atitinkamas ministerijas pavyko įtikinti, kad reikia peržiūrėti lėšų, skirtų turizmo programoms, skirstymą – Palangai iš jų, žinia, buvo skirtos lėšos kempingo Nemirsetoje statyboms ir Botanikos parko II-ojo etapo darbų finansavimui.

Pavasarį bus pradėtos kempingo statybos. Kad tą pavyko pasiekti, esu dėkingas Seimo nariams P. Žeimiui ir V. Bacevičiui, kurie įdėjo daug lobistinių pastangų.

Kaip žinote, Palanga gavo finansavimą senelių globos namams. Šiuo metu perkamas techninis projektas  – pavasarį prasidės darbai.

Man malonu, kad pavyko įtikinti naująją miesto savivaldybės Tarybą, kad lėšas infrastruktūros gerinimui reikia skirti ne tik naujiesiems miesto rajonams bei centrui, bet ir rajone įvažiuojant į Palangą. Buvo sutvarkyti šaligatviai, gatvės, gatvių apšvietimas Medvalakio gatvėje, buvo tvarkomos kitos gatvės.

 O kas jus labiausiai nuvylė esant valdžioje?

Nepatyriau didelių nusivylimų. Ko gero, galėtų būti mažiau biurokratijos ruošiant kai kuriuos dokumentus. Pamatėme ir kai kurių savivaldybės skyrių trūkumus, todėl vykdome savivaldybės reorganizaciją, kuri turi būti baigta gruodžio 1-ąją. Daliai administracijos darbuotojų, kurie turėtų sparčiau dirbti, bus pasiūlytos kitos pareigos. Tai leidžia įstatymas. Kalbu apie 10 žmonių. Gali būti, kad kai kurių žmonių paslaugų ir atsisakysime. Esame nuo gruodžio 1-osios numatę ir naujojo skyriaus įkūrimą – viešosios tvarkos. Jis rūpinsis rinkliavų rinkimu, kai kurių viešosios tvarkos dalykų užtikrinimu. Dar negaliu tiksliai pasakyti, kiek konkrečiai žmonių dirbs naujajame skyriuje, ar kai kurie darbuotojai bus perkelti į jį iš dabar veikiančių savivaldybė skyrių, ir kiek jis kainuos miesto biudžetui.

Manau, kad jus nuvylė ir kai kurių šalies institucijų neryžtingumas kovojant savivaldybei su nelegalių olandų atrakcionų operatoriais J. Basanavičiaus gatvėje. Bet klausimas – ne apie tai.

Ar mąstote, kas galėtų būti vietoje olandų pramogų parko kitais metais? Ar neatsisuks olandų išvarymas iš Palangos prieš jus asmeniškai, jeigu kitais metais plynos vieno hektaro dykvietė?

Jeigu dėl atrakcionų parko nebūčiau ėmęsis jokių priemonių, įvykus nelaimei (beveik valandai rugpjūčio pradžioje, dingus elektrai, devyni vaikai įstrigo atrakcione žemyn galvomis – aut.), būčiau apkaltintas, kad nesiėmiau pakankamai priemonių prieš olandus.

Mes  nesakome olandams: „Jūs į Palangą nevažiuokite, čia jums nėra vietos“. Mes sakome, kad yra priimtas Tarybos sprendimas, kuriuo numatytos vietos kurorte, kur olandai, laimėję konkursą, galėtų užsiimti pramogų teikimu. Pirmiausia reikia vadovautis įstatymais.

Jūs, kaip meras, ėmėte vykdyti labiau socialiai orientuotą savivaldybės politiką. Turiu omenyje tai, kad savivaldybė ketina perimti iš UAB „Palangos butų ūkis“ kai kurias daugiabučių administravimo paslaugas, šilumos teikimo paslaugas. Vasaros pradžioje, žinia, savivaldybė perėmė į savo rankas UAB „Palangos komunalinis ūkis“. Ar savivaldybės beveik 60 milijonų biudžetas pajėgs ant savo pečių užsikrauti tokius tris didelius „banginius“? Ar nenukentės kiti iš biudžeto dotuojami gyventojų poreikiai?

Ne, taip nebus.

Savivaldybei perėmus UAB „Palangos komunalinis ūkis“, jau susilaukėme gerų rezultatų. Manau, kad ir miestelėnai, ir miesto svečiai pastebi kurorte daugiau gėlynų, sutvarkytų vejų – miestas tapo gražesnis.

Kai komunalinis ūkis yra savivaldybės, galiu ryte pravažiuoti pro miestą, ir, pastebėjęs taisytinus dalykus, atkreipti komunalininkų vadovų dėmesį. To nelabai galėčiau padaryti, jeigu komunalinis ūkis būtų privati įmonė. Geriausias to pavyzdys – Klaipėda, kurios meras nelabai sėkmingai tvarkosi su privačiomis miestą tvarkančiomis bendrovėmis.

Mūsų komunalinis tvarkosi puikiai, jo veiklai šią vasarą nebuvo skirta daugiau biudžeto lėšų – skyrėme tik daugiau paramos lėšų jo veiklai.

Mūsų komunalinis, pavyzdžiui, pavasarį pradės įrengti vaikų pramogų parką prie „Pušyno“. Kam kviestis tokiam darbui atlikti įmones ne iš Palangos, jeigu jį puikiai atlikti gali ir mūsų komunalininkai. Laikausi nuomonės, kad miesto biudžeto pinigai pirmiausia turėtų tekti kurorto įmonėms.

Dar kartą pasikartosiu – savivaldybė turi turėti savo rankose tokių socialiai jautrių paslaugų, kaip šildymas, daugiabučių administravimas, tiekimą.

Be abejo, išlaidos, savivaldybei perėmus šias paslaugas teikiančias įmones, neturi būti didesnės nei jų gaunamos pajamos, bet kiekviena privati bendrovė nusistato pernelyg didelę pelno maržą.

Dėl butų ūkio esu sudaręs darbo grupę, kuriai vadovauja A. Stankus. Mano žiniomis, jis jau yra parengęs tam tikrus pasiūlymus, kuriuos artimiausiu metu apsvarstysime kartu su UAB „Palangos komunalinis ūkis“ vadovais. Mano nuomone, toks atskiras, daugiabučius administruojantis skyrius turėtų būti prie UAB „Palangos komunalinis ūkis“. Koks bus toks skyrius, kokias funkcijas jis vykdys, priklauso ir nuo palangiškių – kiek jų pereitų į tokį skyrių, o kiek toliau naudotųsi UAB „Palangos butų ūkis“ paslaugomis.

Kai buvo opozicijoje, nuolat pabrėždavote būtinybę nutraukti sutartį su „Litesko“. Tačiau naujoji savivaldybės administracija tik rugsėjį paskelbė konkursą „Litesko“ auditui atlikti, tik liepos mėnesį buvo suformuota komisija prie Tarybos „Litesko‘ investicijoms įvertinti. Ar nebuvo galima šių darbų padaryti anksčiau?

Visąlaik sakiau ir sakau: per truputį daugiau kaip penkis mėnesius, kol vadovauju miestui, ta linkme padaryta kur kas daugiau negu kaip kas nors manytų.

Greitas darbas šiuo atveju gali atsisukti prieš mus pačius, Palangos žmones taip pat.

Prieš skelbdami konkursą audito paslaugai, mes konsultavomės su Ukmergės, Vilniaus savivaldybėmis, kitomis institucijomis, kad tinkamai parengtume audito paslaugos pirkimo sąlygas. Neišnagrinėję visko nuodugniai, rizikuotume pavesti auditą įmonei, kuri galbūt atitiktų „Litesko“, o ne savivaldybės interesus.

Kai bus audito išvados, tuomet kalbėsime apie sutarties nutraukimą.

Kaip esu minėjęs anksčiau, imamės visų žingsnių, kad Palangoje atsirastų kita biokuro katilinė.

Yra keli fondai, į kuriuos galime kreiptis finansavimo tokiai katilinei statyti, ir paraišką finansavimui pateiksime artimiausiu metu.

Ar, kaip esate minėjęs vasarą, apribosite alkoholio prekybos laiką kurorte dar šiais metais?

Su koalicijos partneriais esame sutarę, kad po sezono spręsime šį klausimą.  Manau, kad iki Naujųjų metų mums pavyks priimti sprendimą. Be to, padedami Seimo  narių P. Žeimio ir V. Bacevičiaus, Seime inicijuosime įstatymo pataisą, draudžiančią bistro pobūdžio kavinėms prekiauti fasuotais produktais, taip pat alkoholiu.

Ar nepasibaigs Vyriausybės dėmesys Palangai kitų metų pabaigoje, įvykus Seimo rinkimams? Jūsų partijos pirmininkui A. Kubiliui ir konservatoriams apklausos kol kas nieko gero nežada...

Manau, kad nepasibaigs. Kurorto reikalai visiems turėtų būti svarbiau už partinius interesus.

Neabejoju, kad TS-LKD lyderiai mato ir jumyse lyderį, kuris galėtų būti partijos kandidatas Palangos vienmandatinėje apygardoje per Seimo rinkimus kitąmet. Ar sutiktumėte kelti savo kandidatūrą juose?

Iškart pasakysiu, kad aš tikrai nedalyvausiu Seimo rinkimuose. Esu susilaukęs palangiškių didžiausio pasitikėjimo dirbti miesto Taryboje, todėl noriu dirbti visą kadenciją kaip meras miesto labui.

Ačiū už pokalbį.