Minint Lietuvos įstojimo į NATO metines Nepriklausomybės aikštėje bei Jūratės ir Kastyčio skvere suplevėsuos aljanso vėliava

Savaitgalį Nepriklausomybės aikštėje bei Jūratės ir Kastyčio skvere plevėsuos NATO vėliava – taip Palangoje bus paminėtos Lietuvos įstojimo į šį gynybos aljansą metinės. Pilnateise NATO sąjungininke Lietuva tapo 2004 m. kovo 29 d.

Jau tapo tradicija, kad NATO vėliavos šia proga iškeliamos visoje šalyje – pagrindinėse miestų ir miestelių aikštėse. Šia bendra akcija siekiama dar kartą parodyti solidarumą ir bendrystę, priminti, kad NATO stiprybė yra vienybėje, kad NATO – tai mes. Mes nedvejodami prisiimame atsakomybę ne tik už savo šalies, bet ir už viso Aljanso kolektyvinę gynybą.

Šiandien gyvename dinamiškoje besikeičiančioje saugumo aplinkoje. Tačiau NATO, per savo 77-erius gyvavimo metus ne kartą susidūrusi su įvairiais saugumo iššūkiais, tvirtai laikosi gynybos, atgrasymo, vienybės ir pasitikėjimo principų ir yra pasirengusi užtikrinti kiekvienos sąjungininkės saugumą. Lietuva aktyviai prisideda prie šio tikslo: dalyvauja visų svarbiausių Aljanso sprendimų priėmimo procese ir NATO vadovaujamose operacijose bei misijose.

NATO: politinis-karinis aljansas ir Lietuvos narystė jame

Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija – NATO įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, 12-ai valstybių pasirašius Šiaurės Atlanto Sutartį. NATO buvo sukurta pirmiausia siekiant apsiginti nuo Sovietų Sąjungos ir užkirsti kelią jos ekspansijai Europoje. 

Sutartimi NATO narės suformavo valstybių bendruomenę, grindžiamą demokratijos, asmens laisvės ir teisinės valstybės principais. Europos ir Šiaurės Amerikos valstybės susivienijo tam, kad politinėmis ir karinėmis priemonėmis užtikrintų visų Aljanso narių laisvę ir saugumą. NATO pagrindas buvo ir išlieka kolektyvinė gynyba, įtvirtinta Vašingtono sutarties 5-ajame straipsnyje, kuris numato, kad ataka prieš vieną NATO valstybę yra ataka prieš visas. 

Per 77-erius gyvavimo metus NATO tikslai iš esmės nepasikeitė, o Vašingtono Sutartis nebuvo perrašyta. Vieninteliai iki šiol padaryti pakeitimai yra susiję su naujų narių stojimo į Aljansą protokolais. Nuo 1949 m. iki dabar NATO iš 12-os išaugo į 32-jų valstybių narių Aljansą. Naujausios narės yra Suomija ir Švedija, įstojusios atitinkamai 2023 m. ir 2024 m. 

1994 m. Lietuva pateikė paraišką dėl narystės NATO. Vykdydama politines ir karines reformas, Lietuva 10 metų kryptingai siekė tapti pilnateise sąjungininke ir tai pasiekė 2004 m. kovo 29 d. Tą dieną Šiaulių oro bazėje nusileido NATO naikintuvai, kurie iki šiol nepertraukiamai saugo Baltijos valstybių oro erdvę. 

Lietuva aktyviai dalyvauja Aljanso sprendimų priėmimo procese, operacijose ir iniciatyvose, vysto karinius pajėgumus pagal NATO reikalavimus. Reaguodama į geopolitinius pokyčius, Lietuva kartu su sąjungininkais tikslingai didina gynybos finansavimą, stiprina karines pajėgas, gerina jų parengtį, vysto būtinus pajėgumus ir infrastruktūrą, siekdama užtikrinti, kad kiekvienas NATO teritorijos centimetras būtų ginamas.

2014 m. Rusijai aneksavus Krymą ir pradėjus agresiją rytų Ukrainoje, NATO valstybės pripažino, kad karinės grėsmės niekur nedingo, todėl vėl sutelkė dėmesį į atgrasymą ir kolektyvinę gynybą. Aljansas perėjo nuo krizių valdymo užsienyje prie savo teritorijos ir gyventojų gynybos, pasmerkė Rusijos veiksmus ir nutraukė bendradarbiavimą su ja.

2022 m. vasario 24 d. Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, tų pačių metų birželio 29 d. NATO viršūnių susitikime Madride priimta nauja NATO strateginė koncepcija. Joje įvertinta saugumo aplinka, užsibrėžti strateginiai Aljanso tikslai ir uždaviniai ateinančiam dešimtmečiui. Sutarta stiprinti atgrasymą ir gynybą sausumos, oro, jūrų, kibernetinės erdvės ir kosmoso srityse, taikyti 360 laipsnių požiūrį į grėsmes. Rusija įvardinta kaip didžiausia tiesioginė ir ilgalaikė grėsmė Aljansui, terorizmas – kaip asimetrinė grėsmė valstybių piliečiams, tarptautinei taikai ir gerovei.

NATO valstybių ir vyriausybių lyderiai 2023 m. Vilniaus ir 2024 m. Vašingtono susitikimuose, remdamiesi Madride nustatytais uždaviniais, priėmė svarbius sprendimus dėl tolesnio atgrasymo ir gynybos stiprinimo, sąjungininkų pasirengimo reaguoti į grėsmes užtikrinimo, taip pat gynybos pramonės skatinimo. 

Svarbiausias Vilniaus NATO viršūnių susitikimo rezultatas – naujos kartos regioniniai gynybos planai. Juos patvirtinus tapo aišku, kaip ir kokiomis pajėgomis Lietuva kartu su sąjungininkais gintųsi galimos Rusijos agresijos atveju. 

2023 m. taip pat priimtas sprendimas perkelti Vokietijos brigadą nuolatiniam dislokavimui Lietuvoje. Tai – istorinis sprendimas tiek Vokietijai, tiek Lietuvai, turintis didžiulę reikšmę mūsų regiono saugumui. Šis sprendimas, be kita ko, yra NATO regioninių gynybos planų dalis.

2024 m. liepos mėn. įsteigtos daugianacionalinės Sąjungininkų reagavimo pajėgos (angl. Allied Reaction Force), gebančios greitai reaguoti į grėsmes visomis kryptimis. Jos pakeitė iki tol veikusias NATO greitojo reagavimo pajėgas.

2025 m. Hagos viršūnių susitikimas buvo svarbus dėl sprendimo nuosekliai ir reikšmingai didinti gynybos išlaidas, taip stiprinant NATO atgrasymą ir gynybą. Aljanso valstybės susitarė iki 2035 m. užtikrinti, kad gynybai ir saugumui kasmet būtų skiriama 5 proc. BVP.