Teismas spręs, ar grąžinti Jackų šeimai priklausančią medinę Kurhauzo dalį valstybei

Už išlikusius kultūros vertybės pamatų fragmentus savininkams siūloma kompensacija - 35 tūkst. 10 Lt

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos šio mėnesio pradžioje kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą dėl netinkamai laikomos Palangos kurhauzo medinės dalies paėmimo valstybės nuosavybėn. Šiuo metu pastato medinė dalis priklauso Jackų šeimai.
Ši byla dėl Kurhauzo bus jau ketvirtoji, kurią pastaruoju metu nagrinėja Palangos miesto apylinkės teismas. O šiandien bus skelbiamas teismo sprendimas, ar leisti tęsti Kurhauzo rekonstrukcijos darbus be bendrasavininkų – Jackų šeimos – sutikimo.

Nebegali taikstytis su situacija
Kaip rašyta KPD pranešime spaudai, unikalaus istorinio pastato paėmimas valstybės nuosavybėn inicijuojamas, kadangi dabartiniai jo savininkai pastato neprižiūri. Jokių kultūros vertybės išsaugojimui reikalingų realių veiksmų nesiimta nuo pastato įsigijimo 2000 metais. Departamento direktorė Diana Varnaitė teigia: „Valstybė ilgiau nebegali taikstytis su situacija, kai svarbaus kurorto centre riogso tik kurorto simbolio – Palangos kurhauzo – medinės dalies fragmentai, kai jau galėtų stovėti miestą puošiantis kultūros paminklas“.
Palangos miesto savivaldybei priklausančioje mūrinėje pastato dalyje 2012 m. įgyvendintas pirmasis restauravimo darbų etapas, o iš privatiems asmenims priklausančios dalies vis dar likę tik pamatai. Atsižvelgiant į tai, kad Jackų šeimai priklausančiai nekilnojamosios kultūros vertybės daliai iškilo visiško sunykimo grėsmė, o privatūs savininkai nesiėmė realių veiksmų jai pašalinti, Departamentas kreipėsi į teismą dėl šios vertybės dalies paėmimo valstybės nuosavybėn. Kartu siūloma nustatyti atlyginimą už išlikusius Kurhauzo medinės dalies fragmentus pagal medžiagų vertę, kadangi dėl gaisro padarytos žalos atlyginimo klausimas jau yra išspręstas.

Vertybe pripažintas 1997-aisiais
Kovo 4-ąją dieną Palangos miesto apylinkės teismą pasiekė KPD ieškinys atsakovams - Jackų šeimai. Trečiaisiais suinteresuotais asmenimis šioje byloje yra Palangos miesto savivaldybė, LR Vyriausybė, LR Finansų ministerija, VĮ „Turti fondas“ bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Ieškinio kaina – 35 tūkst. 10 Lt.
Savo ieškinyje KPD Teismui primena, kad Palangos kurhauzo pastatas 1997 m. buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą, o 2005-aisiais metais kultūros ministro įsakymu jis paskelbtas saugoma kultūros vertybe.
1999-aisiais metais Palangos miesto savivaldybės valdybos sprendimu į 1/2 dalį Kurhauzo pastato buvo atkurtos nuosavybės teisės Alfredui Tiškevičiui, kuris 2000 m. birželį 43/100 Kurhauzo dalies pardavė Virginijai Jackienei, vėliau dalį savo vardu įsigytos nuosavybės padovanojusiai savo sutuoktiniui Gediminui Jackai.
Vėliau, kilus ginčui tarp bendrasavininkų dėl naudojimosi tvarkos, Palangos miesto apylinkės teismas 2003 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria buvo pasidalintas Kurhauzo pastatas tarp bendraturčių, nustatyta, jog medinė pastato dalis gali būti tvarkoma ir naudojama atskirai nuo mūrinės dalies.

Prašo perduoti valstybei
Bendrasavininkams besibylinėjant, 2002 –ųjų rugpjūčio 25 d. kilo gaisras, kurio metu nekilnojamoji kultūros vertybė Kurhauzas stipriai nukentėjo. Konstatuota, jog gaisras iki pamatų sunaikino jungiamąjį korpusą, medinėje šiaurinio korpuso dalyje išdegė stogas, perdengimai, išliko veranda ir trys korpuso sienos, pietinėje mūrinėje dalyje nudegė stogas, išdegė antrojo aukšto medinės perdangos ir iš dalies perdengimai. Pasatui padaryta žala įvertinta 1 mln. 487 tūkst. 766 Lt suma.
KPD teigimu, Jackų šeima per laikotarpį nuo nuosavybės teisių įgijimo kultūros vertybės netvarkė ir neprižiūrėjo, nors KPD pareigūnai teikė reikalavimus, taikė administracinę atsakomybę, kvietė į pasitarimus bei surašinėjo apžiūros aktus, konstatuojančius blogėjančią pastato būklę. 2010 m. rugpjūtį griuvo dalis Kurhauzo sienos. Po šios avarijos speciali komisija pasiūlė suirusias statinio liekanas demontuoti dėl visiško jų susidėvėjimo ir kaip keliančias pavojų gyvybei. Departamentas G.Jackai 2010 m. lapkritį išdavė leidimą, kuriuo buvo leista išardyti avarinės būklės statinio dalis ir užkonservuoti likusius pamatus pagal parengtą techninį projektą. Šie atlikti darbai, KPD teigimu, buvo vienintelis realus Jackų šeimos veiksmas išsaugant kultūros vertybę. Jiems priklausanti Kurhauzo dalis visiškai sunyko – liko tik pamatai, kurių vertę specialistai nustatė esant 35 tūkst. 10 Lt.
KPD savo ieškinyje Teismui primena įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius, kada netinkamai prižiūrimas kultūros paveldo objektas gali būti paimtas valstybės nuosavybėn, ir prašo paimti iš atsakovų išlikusiais dalis – pamatų fragmentus. Taip pat prašoma pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones bei pripažinti, kad už paimamą daiktą – nekilnojamąją kultūros vertybę Kurhauzo dalį, - atlyginimo klausimas dalinai jau yra išspręstas, 2012-ųjų lapkritį priteisiant žalos atlyginimą civilinėje byloje, todėl paimamų daiktų vertės atlyginimo klausimas nebeturėtų būti sprendžiamas pakartotinai. Todėl teismo prašoma atsakovams priteisti  35 tūkst. 10 Lt už paimamus valstybės nuosavybėn išlikusius kultūros vertybės dalies fragmentus

Ketvirtoji byla
Ši byla dėl Kurhauzo bus jau ketvirtoji, kurią pastaruoju metu nagrinėja Palangos miesto apylinkės teismas.
Priminsime, jog vasario 26 d. teisme vyko trys posėdžiai. Viena byla iškelta pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Kornelijos Rušinaitės, ginančios viešąjį interesą, 2012-ųjų balandžio 23-iosios ieškinį Jackų šeimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais restitucijos taikymo, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiomis šešias turto dovanojimo, mainų bei pirkimo – pardavimo sutartis.
Kita - pagal 2012-ųjų gegužės 11 d. gautą ieškovų Jackų šeimos ieškinį atsakovei Palangos savivaldybei dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo. Ieškinio esmė – ieškovai pageidauja, kad jiems būtų priteista dalis 2012-ųjų gegužės 30-ąją pradėtos restauruoti mūrinės Kurhauzo dalies.
Trečioji – pagal Palangos miesto savivaldybės ieškinį dėl pripažinimo Savivaldybės teisės be bendraturčių sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą Palangos kurhauzo pastato mūrinės dalies kapitalinio remonto - restauravimo-pritaikymo - darbams atlikti. Iki šiol atliktiems darbams bendrasavininkų sutikimo nereikėjo, nes restauravimo darbus reglamentuoja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. Tolesni darbai patenka į Statybos įstatymo reglamentuojamą sferą, o Statybos techninio reglamento vienas iš punktų reikalauja, jog kapitalinio remonto (restauravimo-pritaikymo) darbų projekto sudėtinėje dalyje - prieduose turi būti statinio bendrasavininkių sutikimai.  Savivaldybė pernai spalį kreipėsi į bendrasavininkus su raštišku prašymu dėl sutikimo, tačiau jokių atsakymų negavo. Todėl teismo prašoma, kad jis priimtų sprendimą bei leistų jį vykdyti skubos tvarka.
Sprendimą šioje byloje teisėja Liucija Paulauskaitė skelbs šiandien.