Nuo DI sugeneruotų nuotraukų iki spąstų žiedinėse sankryžose: kaip šiandien bandoma pasipelnyti iš draudimo?

Tyčia išprovokuota avarija, dešimtą kartą šiemet „nukentėjęs“ tas pats automobilis, o pastaruoju metu – ir apgadinimai, kurių realybėje niekada nebuvo, tačiau kuriuos itin įtikinamai sugeneravo dirbtinis intelektas. Nors bandymai nesąžiningai pasipelnyti tampa vis išradingesni, draudikai šias schemas jau atpažįsta. Specialistų teigimu, kad ir kaip kruopščiai būtų surežisuotas spektaklis, beveik visada lieka pėdsakas, kuris išduoda apgavystę. 

Kada avarija – tik gerai surežisuotas spektaklis?

Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas sako, kad sukčių kūrybiškumas ir pastangos dažniausiai atsigręžia prieš juos pačius. 

„Kasdien susiduriame su pačiomis įvairiausiomis situacijomis, todėl sukaupta patirtis leidžia greitai atskirti tikrą nelaimę nuo suvaidinto įvykio. Pasitaiko atvejų, kai du vairuotojai veikia išvien: iš anksto susitaria, atvažiuoja į nuošalesnę vietą ir tiesiog surengia susidūrimą. Tačiau kur kas įžūlesnis scenarijus – kai tyčia provokuojamas nieko neįtariantis eismo dalyvis. Pavyzdžiui, sukčius staigiai stabdo, netikėtai įsiterpia į gretimą eismo juostą ar kitais manevrais priverčia kitą vairuotoją klysti, kad šis taptų formaliu avarijos kaltininku. Tokie spektakliai dažniausiai režisuojami ten, kur eismas painesnis ir kaltę lengviau suversti kitam – žiedinėse sankryžose ar judriose kelių sankirtose“, – pasakoja R. Bieliauskas.

Dar viena sukčių pamėgta schema – vadinamosios bekontaktės avarijos. Tai atvejai, kai dėl vieno vairuotojo manevro kitas vairuotojas priverčiamas staigiai stabdyti, išvažiuoti iš eismo juostos ar atsitrenkti į kliūtį, nors tiesioginio automobilių kontakto nebuvo. Visgi, kaip pažymi ekspertas, būtent tokiose situacijose apgavystės pėdsakai dažnai išryškėja greičiausiai.

„Šiandien kone kiekvienoje sankryžoje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, daugelis vairuotojų turi ir vaizdo registratorius. Neretai užtenka peržiūrėti įrašą, kad pamatytume, jog manevras buvo nenatūralus, o stabdyta ne dėl realios grėsmės, bet tyčia. Be to, mūsų specialistai geba preciziškai atkurti įvykio eigą pagal pačius apgadinimus. Jei jų pobūdis prieštarauja tam, kas nurodyta deklaracijoje, žalos vertinimas akimirksniu virsta išsamiu tyrimu, o informacija perduodama teisėsaugai“, – aiškina draudiko atstovas.

Tikisi sutvarkyti ir senus įbrėžimus

Be surežisuotų avarijų, egzistuoja ir kita itin dažna apgaulės forma – bandymai kaip naujus nuostolius pateikti senus, su konkrečiu įvykiu nesusijusius pažeidimus. Neretai tikimasi, kad užfiksavus naują įvykį pavyks kartu sutvarkyti ir senus kėbulo įbrėžimus ar įlenkimus. Nors didžioji dalis vairuotojų yra sąžiningi, pasikartojantys schemų modeliai ir įtartinas tam tikrų asmenų aktyvumas ekspertams iškart krenta į akis.

„Skirtingu metu atsiradę pažeidimai dažnai skiriasi pagal pobūdį, vietą, intensyvumą, net pagal tai, kaip atrodo jų kraštai ar paviršius. Žmogui gali atrodyti, kad niekas nepastebės, bet žalų ekspertai tokius dalykus mato kasdien. Be to, informacija tikrinama duomenų bazėse, lyginama su ankstesniais įvykiais, nuotraukomis, remonto istorija. Jeigu tas pats apgadinimas jau kažkur figūravo, tai labai greitai išlenda“, – pabrėžia R. Bieliauskas.

Nauja mada – dirbtiniu intelektu sugeneruoti vaizdai

Naujausias iššūkis, su kuriuo susiduria ekspertai – dirbtinio intelekto pagalba sukurtos arba pakoreguotos apgadinimų nuotraukos. Vis dėlto bendrovės atstovas ramina: ekspertams tokie bandymai tėra dar viena nesunkiai iššifruojama schema.

„Mūsų darbas – kasdien vertinti šimtus realių apgadinimų, todėl puikiai žinome, kaip natūraliai atrodo sudužęs žibintas ar deformuotas sparnas. Dirbtinai sugeneruotoje ar pakoreguotoje nuotraukoje beveik visuomet lieka klaidų, be to, tokius vaizdus tikriname specialiais skaitmeninės analizės įrankiais, o kilus bent menkiausiai abejonei, atliekame tyrimą papildomų“, – tikina ekspertas.

R. Bieliauskas pabrėžia, kad nesąžiningi bandymai pasipelnyti beveik niekada nesibaigia tiesiog neišmokėta žala. Apie akivaizdžius sukčiavimo atvejus visuomet pranešama policijai.

„Pradėti tyrimai dažnai persikelia į teismo sales ir tęsiasi metų metus. Tai reiškia ne tik prarastą galimybę gauti išmoką, bet ir milžiniškas teisines išlaidas bei nepataisomai sugadintą reputaciją. Kad ir kokia išradinga atrodytų schema, ji anksčiau ar vėliau demaskuojama, o pasekmės lydi visą gyvenimą. Tuo tarpu sąžiningiems vairuotojams toks griežtas ir budrus procesas yra naudingas – jis užtikrina, kad bendrovės resursai būtų skiriami operatyviai atlyginti tikriems nelaimingiems atsitikimams“, – apibendrina R. Bieliauskas.