Pajūrio gelbėtojai po pirmojo karšto savaitgalio: medikų vizitas, saulės smūgiai ir pasiklydę vaikai

Į Lietuvą atkeliavo tikra vasara, tačiau kartu su temperatūros stulpeliu į viršų kyla ir vis besikartojančios grėsmės poilsiautojams. Pajūrio gelbėtojams jau tenka drausminti ir gelbėti karščio bei pramogų išsiilgusius gyventojus.

Portalo Lrytas kalbinti Palangos ir Klaipėdos gelbėtojų atstovai priminė, kokių taisyklių būtina laikytis keliaujant į paplūdimį ir kuo gali baigtis neatsakingas atostogautojų elgesys.

Į pastabas reaguoja ne visi, pasitaiko net kuriozų 

„Laikomės – ačiū Dievui, savaitgalį išsilaikėme be nelaimių. Bet darbo turėjome sočiai“, – pirmadienį po karšto savaitgalio atsiduso Palangos paplūdimių gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas.

Pasak jo, savaitgalį didesnių nelaimių išvengta, tačiau incidentų visgi buvo – pavyzdžiui, vienam pliaže buvusiam žmogui teko kviesti greitąją pagalbą.

„Atvažiavo medikai, iškvietė žmonės, nes sakė, kad žmogus guli paplūdimyje, labai blogai jam, gal gyvas, gal negyvas. Mes su medikais nuvažiavome į tą vietą, tą žmogų prikėlėme, iš jo toks kvapas ėjo.

Žmogus buvo išgėręs – prikėlėme ir paprašėme, kad paliktų paplūdimį. Pasakėme, kad jeigu nepaliks, atiduosime policijos pareigūnams. Jis atsistojo ir išėjo – sakė, kad vakaras buvo sunkus, padaugino“, – Lrytas pasakojo J. Pirožnikas.

Pasak Palangos paplūdimių gelbėjimo tarnybos vadovo, ką tik praėjusį savaitgalį taip pat pasitaikė ir saulės smūgį gavusių poilsiautojų, pasiklydusių vaikų. Nors tendencija, kad prie vandens be priežiūros itin dažnai paliekami vaikai, po truputį mažėja, bet tai vis dar kelia nerimą, teigė J. Pirožnikas.

„Dešimties balų sistemoje duočiau kokius keturis balus, kad situacija pagerėjo. Anksčiau iš dešimt išvis būdavo nulis.

Dauguma tėvų jau deda savo vaikams gelbėjimosi liemenes, kurios atitinka Europos Sąjungos standartą. Tai jau gerai – kai mes pamatome tokius žmones paplūdimyje, tuos vaikus, kai tėvai šalia, mes per garsiakalbį ir per mikrofoną važiuodami su keturračiu pasakome – poilsiautojai, kurie turite vaikučius, imkite pavyzdį iš šitų tėvų, kaip jie myli ir saugo savo vaikus.

Ir tokiu būdu tėvams reklamuojame, aiškiname, kad tikrai yra geras dalykas. Jeigu vaikas su gelbėjimosi liemene – tai garantuoju šimtu procentų, kad vaikas nenuskęs“, – tikino J. Pirožnikas.

Tiesa, ir patys tėvai į drausminimus reaguoja labai įvairiai.

„Gelbėtojas iš vandens vieną vaiką nuvedė pas mamą, ta mama pakėlė šaršalą, kad ji prižiūri vaiką ir visa kita. Turėjau įsikišti, sakyti: ponia, jūs namuose prižiūrėkite kaip jūs norite, niekas jums nieko nereguliuoja, bet čia yra Palanga, paplūdimys ir taisyklės, kurių reikia laikytis.

Ji ten rėkavo, mes apsisukome ir išėjome – matyt, konfliktinis žmogus. Paskui po kiek laiko atėjo jos vyras ir atsiprašė“, – prisiminė gelbėtojų vadovas.

Pasak J. Pirožniko, poilsiautojai, ypač jaunimas, maudytis ateina ir naktį, pasitaiko net ir tam tikrų kuriozinių situacijų.

„Šiais metais dar nebuvo, bet yra buvę, kad vaikinas susipyksta su mergina, sako, kad eis į jūrą, nueina, kažką jai pasako, ji pradeda isterikuoti, iškviečia visas tarnybas.

Atvažiuojame ir to vaikino nerandame paplūdimyje – gal nuskendo, gal dar kažkas – paskui pasirodo, kad Basanavičiaus gatvėje kažkur kavinėje sėdi“, – pasakojo pašnekovas.

J. Pirožnikas pajūryje atostogas dar tik planuojantiems gyventojams turi ir kelis esminius patarimus. Vienas iš jų – būtinai su savimi turėti vandens.

„Ne alkoholio, o vandenuko. Turėti skėtį, turėti galvos uždangalą – ar kepurę, ar kažkokį kitą. Ir saugoti save, laikytis paplūdimio taisyklių“, – pabrėžė Palangos paplūdimių gelbėjimo tarnybos vadovas.

Vaikai paklysta ir gali nueiti net ne vieną kilometrą

Išaugusius poilsiautojų srautus jau pastebi ir Klaipėdos gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki.

„Dabar buvo pirmas karštas savaitgalis, vasara įsibėgėjo, vanduo įšilo“, – Lrytas kalbėjo jis. 

Viena iš dabar labiausiai aktualių problemų, pabrėžė A. Siakki, yra vyresnio amžiaus ar sveikatos bėdų turintys žmonės.

„Tai jie atėję ir šilumos smūgį gavo, ir šiaip sveikata ant saulės pablogėja“, – pasakojo Klaipėdos gelbėtojų vadovas. 

Kaip ir kasmet, teigė jis, problemų pajūryje kyla ir dėl vaikų priežiūros. 

„Tėvai palieka savo vaikus maudytis vienus arba leidžia maudytis prie ženklų „duobė“. Kai gelbėtojai ateina ir pasako, atsako, kad nieko – mano vaikas nenuskęs, moka plaukti.

Aš visada sakau – jeigu norite pailsėti, tai eikite be vaikų, o jeigu atėjote su vaikais, reiškia, kad reikės dirbti ir juos prižiūrėti“, – akcentavo A. Siakki. 

Paklaustas, ar žmonės darosi jau sąmoningesni, kaip pastebėjo J. Pirožnikas, gelbėtojų atstovas tikino, kad tikrai yra tokių, kurie taisyklių laikosi, bet vis dar pasitaiko ir nemažai maištininkų.

„Žinoma, yra tėvų, kurie ir prižiūri, ir būna šalia, ir maudosi kartu – yra tokių. Bet yra ir tokių, kurie nori atsipalaiduoti, nes galiu pasakyti – psichologiškai pirmą ar dvi valandas prižiūri vaikus, o paskui pavargsta.

Vaikai nuolat turi energijos, laksto, nori maudytis, ir paskui jau tėvai tingi juos žiūrėti“, – dėmesį atkreipė A. Siakki.

Pavyzdžiui, prisiminė jis, šeštadienį penkių metų vaikas pasiklydo antrame Melnragės paplūdimyje, o gelbėtojai jį rado net už pusantro kilometro. 

„Kai pasiklysta, tokio amžiaus vaikai eina palei pakrantę, ieško savo tėvų ir po pusvalandžio gali jau ir iki dviejų kilometrų nueiti. Jie nesustodami eina, ieško savo tėvų. 

Čia dažnas atvejis, kai už 500 metrų randame, už kilometro, už pusantro“, – pasakojo jis.

Vis dar bėdų gelbėtojams kelia ir alkoholis – neleistinų gėrimų į pliažą atsinešantys asmenys eina maudytis neblaivūs, trukdo kitiems poilsiautojams. 

„Kai kurie galvoja, kad į paplūdimį atėjo pasilinksminti, pagerti, ir tenka drausminti. Yra ir tokių“, – sakė A. Siakki. 

Atsigaivinti ir šokti į šaltą jūrą norintys poilsiautojai, tęsė jis, taip pat ignoruoja ir gyvybiškai svarbius ženklus.

„Yra tokių, kurie praeina pro ženklą, net nekreipia dėmesio ir eina maudytis. Galiu pasakyti, kad pernai gelbėtojai išgelbėjo 23 poilsiautojus – jie visi skendo prie ženklo „duobė“ ir „maudytis draudžiama“.

Užpernai 33 skendo, ir jie visi skendo prie ženklo „duobė“. Galima sakyti, kad visi skendimai 100 proc. vyksta prie šio ženklo“, – skaičiavo A. Siakki, pridūręs, kad duobių jūroje yra ir dabar.

Kasmet galvos skausmą gelbėtojams kelia ir nepilnamečiai, kurie į paplūdimį atskuba niekieno nelydimi. 

„Vasaros pradžia, atostogos prasidėjo, daug nepilnamečių kompanijomis ateina. Nesvarbu, kokia vėliava – pamatė jūrą, visi linksmi ir eina maudytis. Gelbėtojams tenka drausminti.

Pas mus kiekvieną vasarą yra atvejų, kai reikia gelbėti paauglius, nes kai jie ateina, visiškai pamiršta apie saugumą, puola į jūrą. Vienas iš jų nemoka plaukti, o kai jie maudosi, eina toliau ir toliau, kur jau gilu, neatkreipia dėmesio į ženklus, ir tas, kuris nemoka plaukti, pradeda skęsti“, – aiškino Klaipėdos gelbėtojų vadovas. 

A. Siakki turi atskirą įspėjimą ir paauglių tėvams.

„Jeigu jūsų vaikai eina prie jūros, įspėkite juos apie saugų elgesį prie vandens. Kas nemoka plaukti ir išleidžia prie jūros – tai tikimybė 50 ant 50, ar jis skęs, ar ne, ir ne tik prie jūros, bet ir vandens telkiniuose“, – tikino jis. 

Pasak pašnekovo, paaugliai neretai yra vedami bandos jausmo, neįvertina savo galimybių. 

Tad problemos, konstatavo A. Siakki, iš esmės lieka panašios ir šiemet. Gelbėtojai karštoms dienoms šiuo metu ruošiasi dar intensyviau. 

„Budi gelbėtojai, jie įspėjami, kad būtų daugiau patruliavimo ir bendravimo su poilsiautojais“, – nurodė Klaipėdos gelbėtojų vadovas.

Agnė Liubertaitė

Lrytas.lt