Pajūryje – naujų skonių medžioklė: acai iš Amazonės ir ramenai, kuriuos poilsiautojai verda patys

Palangos tiltas, 2026-09-01
Peržiūrėta
534
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Acai iš Amazonės ir ramenai, kuriuos poilsiautojai verda patys. FOTO: GABIJA ŠILEIKAITĖMONIKA SVĖRYTĖ | DELFI
Acai iš Amazonės ir ramenai, kuriuos poilsiautojai verda patys. FOTO: GABIJA ŠILEIKAITĖMONIKA SVĖRYTĖ | DELFI

Atostogaujant pajūryje norisi ne tik pailsėti, bet ir palepinti skrandžius – ar tai būtų prabangi vakarienė restorane, ar greitas užkandis Basanavičiaus gatvėje. Prekybininkai siūlo ir daugelio jau pamėgtus vasaros favoritus – ledus, vaflius, bulvytes, įvairius greitai paruošiamus patiekalus. Tačiau kasmet atsiranda ir naujų, daugeliui dar neatrastų skonių. Ir net tuomet, kai atrodo – kuo čia dar galima nustebinti? – verslininkai randa, ką pasiūlyti. Ne išimtis ir šie metai.

Iš Amazonės į Palangą: acai dubenėliai dar tik skinasi kelią 

Žvalgantis po pagrindines Palangos gatves „Delfi“ akis užkliuvo už iki šiol kurorte nematytų acai dubenėlių. Acai – tai aliejinės kopūstpalmės (Euterpe oleracea) vaisiai, augantys tropinėse Centrinės ir Pietų Amerikos vietovėse, ypač Amazonėje. Nedidelės, tamsiai violetinės uogos vizualiai šiek tiek primena mėlynes ar juoduosius serbentus, o jų skonis dažnai apibūdinamas kaip kiek karstelėjęs mėlynių ir gervuogių derinys su... trupučiu juodojo šokolado.

Iš acai minkštimo gaminami įvairūs gėrimai ir desertai. Vienam jų skirtą specializuotą užkandinę šią vasarą Palangoje atidarė „Açaí Namų“ įkūrėjas Julius Meištininkas. Pasak jo, pasaulyje jau gerai žinomų acai dubenėlių (acai bowl – angl.) iki šiol nebuvo ne tik Palangoje, bet ir Lietuvoje, tad pirmasis sezonas jiems – savotiškas bandymas pamatyti, kaip lietuviai priims šį Brazilijoje itin mėgstamą skanėstą. 

„Mano žmona iš Brazilijos. Susipažinome Airijoje, kur gyvenau šešerius metus. Jos dėka ir paragavau šio produkto. Tada grįžęs gyventi į Lietuvą pagalvojau – kodėl neatidarius tokios vietos pajūryje?“ – pasakojo Julius.

Pirmąjį sezoną pradėjęs verslininkas sako jau matantis susidomėjimą, tačiau nemažai poilsiautojų prieina ir pirmiausia klausia, kas apskritai yra acai. 

„Iš tikrųjų jau nemažai žmonių yra girdėję apie šį produktą, bet dar labai daug kas nežino. Jei šiaip atidarysi tokio tipo kavinę – bus sunku, žmonės turi susidomėti, sužinoti kažką daugiau apie tą produktą, papasakoti. Stengiamės ir patys edukuoti“, – sakė Julius.

Pasak jo, dubenėlių pagrindui naudojama natūrali organiška acai tyrė – pats uogos minkštimas, kuris maišomas su kitais vaisiais. Papildomo cukraus ar saldiklių į pagrindą nededama, o galutinį skonį lankytojai susikuria pasirinkdami priedus. Priklausomai nuo pasirinkto dydžio, toks desertas kainuoja apie 8 eurus, už didesnį dubenėlį tenka mokėti daugiau. 

„Acai uoga auga Amazonės džiunglėse, Brazilijoje. Ji labai delikati – nuskynus nuo medžio, ją reikia per 24 valandas apdoroti, kitaip ji oksiduojasi ir praranda savo savybes. Todėl ji greitai perdirbama, užšaldoma ir taip eksportuojama. Mes naudojame šaldytas uogas“, – aiškino pašnekovas.

Egzotiška uoga vadinama supermaistu 

Nors pats acai dubenėlio pagrindas nėra saldus, lietuviai, panašu, nevengia jo paversti ir tikru desertu. Tarp populiariausių priedų – pistacijos, šokoladinis kremas ir kokosai, o jau pažįstantys acai dažniau renkasi chia sėklas ar riešutų sviestą. „Ateina nemažai smaližių“, – šypsojosi Julius.

Pirmą kartą ragaujančius, pasak Juliaus, kartais suklaidina ir pats deserto vaizdas – tamsiai violetinė acai masė kai kam primena šokoladą ar pudingą, nors skonis visai kitoks.

Dažniausiai šis maistingas užkandis valgomas kaip desertas, nors Brazilijoje acai uogos populiarios ir kai žuvies pagardas. 

„Acai yra laikoma supermaistu. Uogos turi daug antioksidantų, sveikųjų riebalų – omega-6 ir omega-9. Tai maistingas, energijos suteikiantis produktas, bet kartu ir gana kaloringas, nes pati uoga turi nemažai riebalų – maždaug 100 gramų jų yra 5 gramai“, – pasakojo Julius.

Ramenas, kurį išsiverdi pats 

Visai kitokią naujovę „Delfi“ aptiko Palangos Jūratės gatvėje. Čia šią vasarą duris atvėrė „Ramen Lab“ – savitarnos principu veikianti ramenų vieta, prie kurios pavadinimo puikuojasi ir žaismingas prierašas „Shliurp and Go“, tarsi sufleruojantis: greitai pavalgei – ir gali toliau lėkti mėgautis kurorto pramogomis.

Pats ramenas lietuviams jau seniai nebėra egzotika, tačiau kavinė išsiskiria jo paruošimo būdu – čia savitarna, kai lankytojas pats tampa virtuvės šefu: išsirenka mėgstamus makaronus, pats patiekalą išsiverda, pats pasirenka norimus priedus. 

Pietų Korėjoje toks savitarnos formatas jau seniai nieko nestebina – specialūs ramenų virimo aparatai stovi parduotuvėse ir užkandinėse, o panašių vietų po truputį daugėja ir Europoje. Lietuvoje toks modelis dar naujas.

„Pusbrolis dvejus metus studijavo Korėjoje ir vis parodydavo nuotraukų – matėme, kaip ten visa tai veikia. Paskui ir patys keliaudami tokių vietų pamatėme Vengrijoje, Londone. Dvejus metus audėme mintį, kaip tokį dalyką padaryti Lietuvoje“, – pasakojo „Ramen Lab“ įkūrėjas Arūnas Mikaliūnas.

Imtis šios idėjos jį paskatino žmona Audronė. Būtent ji, Londone pamačiusi panašiu principu veikiančią vietą, pasiūlė tokį formatą išbandyti ir Lietuvoje. 

Arūnas neabejoja, kad panašių savitarnos vietų Lietuvoje ateityje gali atsirasti ir daugiau. Jo manymu, tam palankūs ir besikeičiantys žmonių įpročiai – vis dažniau ieškoma paprastesnio, lankstesnio būdo pavalgyti.

„Gyvenimo tempas diktuoja sąlygas – žmogus nori greitai pasidaryti, greitai pavalgyti ir keliauti toliau. Čia pats išsirenki, ko nori, ir po kelių minučių jau turi savo patiekalą“, – sakė Arūnas. 

Pats gaminimo procesas užtrunka vos kelias minutes. Tam naudojamus specialius aparatus verslininkai atsivežė iš Pietų Korėjos. Aparatas pagal pasirinktą programą išverda makaronus, o tuomet lankytojas juos papildo norimais priedais – mėsa, žuvimi, kiaušiniu, daržovėmis, sūriu ar įvairiais padažais.

„Priklausomai nuo makaronų dydžio ir vandens kiekio, viskas užtrunka maždaug 3–4 minutes“, – pasakojo Arūnas. 

Paprasčiausias ramenas be priedų kainuoja 3,90 euro, o pasirinkus daugiau pagardų, sočiai pavalgyti 10 eurų tikrai užteks.

Susidomėjimas Azijos virtuve auga 

Pasak Arūno, susidomėjimas Azijos virtuve pastaraisiais metais tik auga – žmonės vis drąsiau ragauja ne tik ramenus, bet ir įvairius azijietiškus užkandžius ar gėrimus. Jų galima rasti ir čia: lentynose rikiuojasi saldumynai, traškučiai, įvairūs gėrimai, o šalia jų atsiranda ir daugiau sveikesniais laikomų užkandžių. Pašnekovas pastebi, kad populiarėja ir neįprastesni gėrimai – pavyzdžiui, su vaisių gabaliukais ar sėklomis.

Jie ir patys sako seniai mėgstantis įvairius aziejiškus patiekalus – ragauja tiek kinų, tiek tailandiečių virtuvės patiekalus, mėgsta korėjietišką maistą.

„Visa Europa kvėpuoja Azija. Ir vaikams, ir suaugusiesiems įdomu paragauti kažko naujo“, – sakė jis.

Ypač daug vilčių verslininkai sieja su jaunimu. Visai šalia įsikūrusi Palangos senoji gimnazija, tad dar neprasidėjus mokslo metams čia, anot Arūno, jau užsuka nemažai paauglių. Jis tikisi, kad prasidėjus rugsėjui ši vieta taps viena iš stotelių ieškantiems greito, nebrangaus ir kiek kitokio užkandžio. 

Tačiau smalsauja ne vien jaunimas. „Buvo viena močiutė – pripirko visko už 100 eurų, sakė, kad anūkai labai mėgsta“, – prisiminė Arūnas.

Ne naujiena, bet vis dar traukia 

O štai kai kurie iš užsienio atkeliavę skanėstai pajūryje jau spėjo tapti savotiška vasaros klasika. Vienas tokių – tailandietiški ledai, kurių Šventojoje poilsiautojai ragauja nebe pirmus metus.

Dalis šių ledų žavesio – pats gaminimo procesas: ant stipriai atšaldyto paviršiaus pilama ledų masė maišoma su pasirinktais priedais, o vėliau ledams sustingus jie mentele susukami į ritinėlius.

„Kai buvau maža, pati čia ateidavau šių ledų paragauti, o po kelerių metų jau įsidarbinau jų gaminti. Dabar maždaug pusė žmonių grįžta iš praėjusių metų, bet vis dar atsiranda ir tokių, kurie ragauja pirmą kartą“, – pasakojo čia dirbanti Kamilė. 

Pasak jos, daliai poilsiautojų ne mažiau už skonį svarbus ir pats vaizdas – spalvingi ledų ritinėliai dažnai pirmiausia nufotografuojami ar nufilmuojami, o tik tada ragaujami.

Dar vienas pajūryje jau ne pirmus metus matomas užkandis – kukurūzų dešrainis, dažnai vadinamas tiesiog „corn dog“. Tai Jungtinėse Valstijose išpopuliarėjęs gatvės maistas: ant pagaliuko veriama dešrelė apgaubiama kukurūzų miltų tešla ir kepama aliejuje. Basanavičiaus gatvėje jų galima rasti jau kelis sezonus, tačiau kasmet atsiranda ir naujų variacijų. Šiemet kaip naujiena pristatomi saldūs „corn dog“ – su šokoladu ar bananais.

 

Monika Svėrytė

Šaltinis: Delfi

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Atostogaujant pajūryje norisi ne tik pailsėti, bet ir palepinti skrandžius – ar tai būtų prabangi vakarienė restorane, ar greitas užkandis Basanavičiaus gatvėje.


„Ar trūksta Palangoje suoliukų? Tikrai ne. Nepasigedome. Užtat gero oro tikrai trūksta“, – juokauja šį savaitgalį į Palangą atvažiavę poilsiautojai.


Palangos turizmo informacijos centras tęsia iniciatyvą „Palanga rekomenduoja“, kurios tikslas - išrinkti ir specialiu ženklu pažymėti aukščiausios kokybės paslaugas teikiančias maitinimo bei apgyvendinimo įstaigas. 


Palangos miesto gyventojai ir kurorto svečiai kviečiami rinkti, jų manymu, geriausius kurorto restoranus, kavines ir barus bei taip padėti kurti Palangos skonių žemėlapį. 


Kad ir kokiame Lietuvos regione begyventume, Kūčios – viena laukiamiausių metų švenčių. Labiausiai visus regionus jungia balta staltiesė, ramybė ir šeimos susibūrimas aplink stalą Kūčių vakarą. 


Palanga jau rytoj, šeštadienį, kviečia prasmingai ir įdomiai praleisti laiką, užmegzti naujų pažinčių, o kartu ir ištiesti pagalbos ranką Ukrainos karo pabėgėliams, apsistojusiems Palangoje – kurorte vyks paramos renginys „Lietuvos ir Ukrainos draugystės diena“. Ji prasidės vidurdienį ir tęsis iki vėlyvo vakaro.


Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai ketvirtadienį, rugsėjo 9 d., nustatė asmenį, prie Atostogų parko Kretingos rajone legaliai laikomu medžiokliniu ginklu nušovusį ne medžiojamąjį paukštį – pilkąjį garnį. Asmeniui tai kainuos apie 2000 eurų, teisę medžioti ir šautuvą.


2020 m. gegužės 7 d. Seimas priėmė Elektros energetikos įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2021 m. iki 2023 m. pamažu bus atsisakoma mažmeninių elektros kainų reguliavimo gyventojams. Tai reiškia, kad visi gyventojai iki 2023 m. turės pasirinkti elektros tiekėją, mat iki šiol monopolinis tiekėjas buvo „Ignitis“, priklausantis valstybinei įmonei „Ignitis...


Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios bokšte rudenį lankytojus pakvies apžvalgos aikštelė, leisianti iš daugiau nei 20 metrų aukščio apžiūrėti didžiausią Lietuvos kurortą.


Kurortą praturtinti turi patys poilsiautojai  2

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2012 09 27 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Iki šiol iš vasarą Palangą užplūstančių poilsiautojų jokios tiesioginės ekonominės naudos negaudavęs kurortas pirmą kartą skaičiuoja iš miesto svečių surinktas pajamas. Iš „pagalvės“ mokesčio šiemet jau gauti pusė milijono litų yra apčiuopiama ir solidi suma, už kurią mieste jau galima atlikti rimtų darbų. Lieka tikėtis, kad po vasaros...


Renginių kalendorius