Palangiškė karatė žvaigždė Karolina Radžiūnaitė: „Laimė – kai atsikeli, nors nenori. Kai treniruojiesi, nors skauda“

Palangiškė Karolina Radžiūnaitė –  viena ryškiausių jaunosios kartos karatė sportininkių Lietuvoje, kurios bronzos medalis 2025-ųjų metų Europos čempionate buvo heroiškas: likus 10 dienų iki jo, mergina, dabar Palangos senosios gimnazijos vienuoliktokė, pateko į autoįvykį – važiuodama elektriniu motoroleriu buvo parblokšta automobilio...

„Toks iškovojimas – svarbus, bet, tiesą pasakius, man šie metai buvo sunkūs. Daug skaudžių traumų (šonkaulio lūžis), su kuriomis teko kovoti tiek Lietuvos čempionate, tiek Europos čempionate ir kituose turnyruose. O dar tas nelemtas auto įvykis,“ Karolina sakė „Palangos tiltui“.

„Iš tiesų, buvo sunku nusiteikti šioms svarbiausioms metų varžyboms po tokių įvykių ir dar nesugijusių traumų, kurios iki šiol gyja. Tad sudalyvavau nepilnu pajėgumu – kiek galėjau. Džiaugiuosi tik tuo, kad grįžau į Lietuvą netuščiomis,“ – pridūrė.

Palangiškė tikėjosi geresnio rezultato Europos čempionate, tačiau ji – atkakli: laukia nauji 2026-ųjų čempionatai, kuriuose ji dalyvaus pilnu pajėgumu ir sieks čempionės titulų.

–  O kaip sekėsi kituose turnyruose?

–  Dėl traumų kai kuriuos turnyrus praleidau. Tačiau, atsižvelgus į sveikatą, tuo metu turėjau galimybę sudalyvauti Rumunijos „International Cup“ varžybose ir tapau čempione. Po kelių savaičių dar teko dalyvauti Lietuvos moksleivių čempionate, kuriame taip pat tapau čempione.

–  Pataisykite mane, jeigu klystu – jūs esate „shodanietė“ jau daugiau nei 10 metų? Kodėl rinkotės „Shodan“?

–  Iš tiesų, karate lankau 8 metus. „Shodan“ pasirinkau todėl, kad ten ėjo daug draugių, bet po kurio laiko supratau, jog čia yra aukštas meistriškumo lygis ir visapusiškas ugdymas.

Karatė „Shodan“ padeda ugdyti ne tik fizinę ištvermę, koordinaciją, jėgą ir sveikus įpročius, bet ir charakterį, pasitikėjimą savimi, discipliną bei pagarbą.

–  Ar dar prisimenate savo pirmąją treniruotę? Kokia ji buvo? Kas jus į ją atvedė?

–  Taip, pamenu pirmąją treniruotę, nes šį sportą pasirinkau pati. Į treniruotę atvedė tėtis. Šios treniruotės laukiau net metus laiko, nes tėvai sakė: „Tau dar per anksti.“ Tačiau mano noras nugalėjo tėvų mintis, ir tada pirmą kartą išėjau į treniruotę su didžiausia šypsena.

–  Neabejoju, kad galite ekspertiškai lyginti „Shodan“ organizaciją su kitomis kontaktinių kovos sporto šakų organizacijomis. Kuo „Shodan“ išsiskiria?

–  Stipria federacijos struktūra ir mastu – „Shodan“ yra viena didžiausių karatė mokyklų Europoje. Taip pat labai akcentuojamas vaikų ir jaunimo fizinis lavinimas, tuo pačiu suderinant sportą su pramogomis. Didžiuojuosi būdama šios mokyklos auklėtinė.

–  Kaip aiškinate, kad Palangoje veikia daug kontaktinių kovos sporto klubų ir atsiranda nauji?

–  Labai smagu girdėti, kad atsiranda vis daugiau kovinių sporto klubų ir daugėja galimybių tobulėti sportininkams. Manau, tai susiję su miesto aktyvumu ir žmonių poreikiais. Palangoje daug jaunimo ir sportiškų žmonių, kuriems kontaktiniai kovos sportai padeda išlieti energiją, sustiprėti fiziškai ir psichologiškai. Taip pat čia dirba geri treneriai, ir veikia stiprūs klubai, kurie pritraukia naujus sportininkus.

–  Kokias charakterio savybes jums padėjo išsiugdyti „Shodan“?

 – „Shodan“ karatė mokykla padėjo išsiugdyti discipliną ir nuoseklumą, savikontrolę ir susikaupimą, pasitikėjimą savimi bei pagarbą treneriams ir varžovams.

–  Ar teko jums pasinaudoti savo sugebėjimais praktiškai – netikėtose situacijose, apsiginant save ar apginant kitą žmogų, galbūt išskiriant peštukus?

–  Tėvai mane mokė, kad probleminėse situacijose sprendžia teisingas ir stiprus žodis, o ne fizinis kontaktas. Todėl dar nėra tekę, ir tikiuosi, kad neteks panaudoti savo kovinių įgūdžių.

–  Ką gyvenime veikiate be sporto?

–  Laisvu laiku labai patinka gaminti maistą – tai leidžia atitrūkti nuo minčių ir tuo pačiu nustebinti šeimą skaniais patiekalais. Taip pat mėgstu leisti laiką su šeima prie jūros ar sportuoti miške.

–  Daug „shodaniečių“, baigę mokyklas, palieka Palangą, o jūs – palangiškė. Ar niekada nebuvo pagundos ją palikti? Kuo jums ypatinga Palanga, be jūros?

–  Negaliu žinoti, kur gyvenimas pasuks baigus mokyklą, bet stengsiuosi likti čia, savo gimtajame mieste.

–  Kokie sportiniai startai laukia jūsų 2026-aisiais?

–  Vasario pradžioje dalyvausiu Lietuvos čempionate (atrankoje į Europos čempionatą) ir sieksiu apginti čempionės titulus. Jei pavyks tai padaryti, turėsiu galimybę gegužės mėnesį siekti čempionės titulų Europos čempionate. Tai bus svarbiausios mano 2026 metų varžybos.

Vasarą laukia dar vienas ypatingas gyvenimo įvykis – juodo diržo egzaminas.

–  Ar jūs – laiminga? Kokia jūsų laimės formulė?

–  Laimė – kai atsikeli, nors nenori. Kai treniruojiesi, nors skauda. Kai po sunkios treniruotės jautiesi pavargusi, bet žinai, kad atidavei viską. Tai disciplina, leidžianti siekti aukščiausių tikslų – kol kas tai ir yra mano laimė.

Koviniame sporte laimė nėra komfortas. Tai būsena po treniruotės, kai kūnas pavargęs, bet galva rami. Kai pralaimėjimas tampa pamoka, o pergalė – tik patikrinimu.