Palangiškiai dažniausiai serga kvėpavimo sistemos ligomis, o miršta dėl kraujotakos sistemos ligų

Palangos miesto gyventojų kasmet vis mažėja. Priežastys – per šešerius metus mirė 233 žmonėmis daugiau, nei gimė, be to, iš miesto išvyko 604 žmonėmis daugiau, nei atvyko. Skaičiai kalba ir tokius dalykus: dažniausiai mūsų miesto gyventojai serga kvėpavimo takų ir kraujotakos ligomis. Pastarosios buvo daugiau nei pusės Anapilin iškeliavusių palangiškių mirties priežastis.

Vykdo stebėseną, teikia informaciją

Pirminės visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas Palangos miesto savivaldybėje pagal bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe teikia Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras.
Tris metus iš eilės – nuo 2009 m. iki 2011 - Palangos miesto visuomenės sveikatos stebėsena vykdyta pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu patvirtintą Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2009–2011 metų programą
Remiantis šios stebėsenos bei Lietuvos statistikos departamento ir Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras parengė informaciją apie pagrindinius demografinius ir sveikatos būklės faktus bei pokyčius Palangos miesto savivaldybėje 2005-2012 metais.

Gyventojų skaičius

Visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2012 m. pradžioje Palangoje gyveno 15 tūkst. 538 gyventojai, tai yra 233 (1,5 proc.) gyventojais mažiau nei 2011 m. pradžioje.
2012 m. pradžioje Palangoje moterų buvo 1 tūkst. 843 (5,5 proc.) daugiau negu vyrų (atitinkamai 9 tūkst. 422 ir 7 tūkst. 579), jos sudarė 55,5 procento visų Palangos gyventojų.
Per pastaruosius aštuonerius metus (nuo 2005 m. iki 2012 m.) gyventojų skaičius Palangoje sumažėjo 1 tūkst. 119 (6,4 proc.).
Teigiama, kad per minėtuosius aštuonerius metus Palangos gyventojų skaičius mažėjo dėl dviejų priežasčių – neigiamos natūralios gyventojų kaitos - mirė 233 daugiau žmonių negu gimė kūdikių, - ir neigiamo migracijos saldo, nes iš miestoišvyko 604 daugiau žmonių nei atvyko.

Gyventojai senėja

2012 m. pradžioje Palangoje gyveno 2 tūkst. 136 (13,7 proc.) vaikai iki keturiolikos metų amžiaus. Per 2005−2010 metus procentinė vaikų dalis sumažėjo nuo 16,2 proc. iki 13,4 proc., o 2011−2012 m. išliko stabili – 13,7 proc., lyginant su bendru gyventojų skaičiumi.
Darbingo amžiaus žmonių, kurių amžius siekia nuo 15 iki 59 metų, 2012ųjų pradžioje buvo 9 tūkst. 243 (59,5 proc.). Per 2005−2010 m. laikotarpį šio amžiaus žmonių procentinė dalis buvo stabili, tačiau 2011 m. ir 2012 m. pradžioje itin sumažėjo: atitinkamai 60,5 proc. ir 59,5 proc.,- lyginant su bendru gyventojų skaičiumi.
60 metų ir vyresnio amžiaus žmonių praėjusių metų pradžioje gyveno 4 tūkst. 159 (26,8 proc.). Per 2005−2012 m. laikotarpį šio amžiaus žmonių procentinė dalis padidėjo nuo 20,4 proc. iki 26,8 proc., lyginant su bendru gyventojų skaičiumi.
Pagrindinis senėjimo procesą apibūdinantis demografinis rodiklis, kuris apibrėžiamas 60 m. ir vyresnių amžiaus gyventojų procentine dalimi visuomenėje, parodė, kad Palangos miesto gyventojai senėja.

Gimstamumas, mirtingumas, gyvenimo trukmė

2011 m. Palangoje gimė 178 kūdikiai. Tai 3 kūdikiais mažiau nei 2010 m. (atitinkamai 2005 m. – 138, 2006 m. – 151, 2007 m. – 153, 2008 m. – 180, 2009 m. – 170, 2010 m. – 181).
Per 2005−2011 m. laikotarpį mūsų mieste gimė 1 151 kūdikis.
2011 m. mirė 201 žmogus, tai 2 žmonėmis mažiau nei 2010 m. (atitinkamai 2005 m. – 178, 2006 m. – 185, 2007 m. – 195, 2008 m. – 236, 2009 m. – 186, 2010 m. – 203).
Per 2005–2011 m. laikotarpį mirė 1 384 žmonės.
2011 m. Palangoje gyvenančių žmonių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 76,53 metai: moterų – 82,64 metai, vyrų – 69,59 metai.
Palangiškių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2005−2011 m. laikotarpiu buvo stabili, tačiau vyrų ir moterų skyrėsi. Palangos mieste nuo 2005ųjų iki 2008-ųjų išliko didelis skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės, o 2009 m. ir 2010 m. šis skirtumas sumažėjo ir buvo atitinkamai 6,86 metai ir 7,4 metai.
2011 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė vėl išsiskyrė ir pasiekė 13,05 metų skirtumą (skirtumas 2005 m. – 16,63, 2006 m. – 9,64, 2007 m. – 10,92, 2008 – 14,75, 2009 m. – 7,4).

Didžiausia bėda – kraujotakos ligos

Analizuojant per 2011-uosius mirusių palangiškių mirties priežastis, nustatyta, jog kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys Palangos miesto savivaldybėje 2011 m. sudarė 86,6 proc. visų registruotų gyventojų mirties priežasčių.
Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t. y. 107 žmonės (53,2 proc.), nuo piktybinių navikų – 53 žmonės (26,4 proc.), o nuo išorinių mirties priežasčių – 14 žmonių (7 proc.).
Kalbant apie sveikatos būklę, surinkti duomenys rodo, jog 2011 metais Palangos miesto savivaldybės gyventojai daugiausia sirgo kvėpavimo sistemos (27,8 proc. sergančiųjų), kraujotakos sistemos (20,5 sergančiųjų) ir akių (14,7 sergantieji) ligomis.