Palangiškis Gustas Loda: „Labiausiai didžiuojuosi, kad šiemet tapau trečiu geriausiu šalies paspirtukininku“

Žurnalistė Agnetė Benetytė

Palangiškis Gustas Loda – vienas ryškiausių jaunųjų ekstremalaus sporto atstovų Lietuvoje, pretendavęs į Palangos jaunimo apdovanojimų „KOPA“ nominaciją „Metų ekstremalas“. 16-mečio Palangos senosios gimnazijos auklėtinio aistra – paspirtukas, o pasiekimai kalba patys už save: pateko į TOP 5 tarp 50 stipriausių Lietuvos sportininkų šalies čempionate Vilniuje, 3-ia vieta tarptautinėse varžybose Latvijoje, 2-a vieta „Core Open UK“ Anglijoje. Vien per 2025 metus Gustas dalyvavo net 12-oje varžybų ir beveik visose iškovojo pirmąsias arba antrąsias vietas. „Palangos tiltas“ kalbėjosi su Gustu. 

– Kaip prasidėjo tavo istorija: kodėl būtent paspirtukas? Kas „užkabino“? 

–Viskas prasidėjo labai paprastai – vieną dieną tiesiog užsižiūrėjau į „YouTube“ vaizdo įrašus, kuriuose sportininkai atliko įspūdingus triukus, tarsi skraidydami ore. Tai mane be galo sužavėjo. Be to, tuo metu turėjau labai gerą draugą, kuris buvo vienas stipriausių važinėtojų. Jo pavyzdys, kartu su tuo neapsakomu laisvės pojūčiu, kurį mačiau ekrane, mane tiesiog „užkabino“ ir nepaleido.

–Kada supratai, kad tai jau nebe tik hobis, o rimta tavo gyvenimo dalis? 

–Tas suvokimas atėjo natūraliai, kai pradėjau tobulėti ir pasiekiau aukštesnį lygį. Supratau, kad galiu ne tik važinėti savo malonumui, bet ir rimtai varžytis su kitais. Būtent tada paspirtukas tapo nebe laisvalaikio veikla, o gyvenimo būdu, kuris reikalauja disciplinos, pastangų ir atsidavimo.

–Kaip atrodo tavo įprasta treniruočių diena? 

–Kiekvieną treniruotę pradedu atsakingai – pirmiausia skiriu laiko apšilimui: paruošiu kojas, sąnarius, rankas. Tai labai svarbu norint išvengti traumų. Tuomet užsidedu šalmą ir visas apsaugas. Pradžioje važiuoju ramiai, pajuntu judesį, „įsivažiuoju“. Vėliau palaipsniui įtraukiu triukus, darau įvairius važiavimus. Treniruotės pabaigoje visą dėmesį skiriu vienam sudėtingam triukui – dažniausiai tam, kurį noriu nufilmuoti ir pasidalinti su kitais.

–Ar šis ekstremalus sportas derinasi su mokslais? Kas labiau nukenčia? 

–Suderinti sportą ir mokslus tikrai nėra lengva – dažnai po treniruočių namo grįžtu apie 20 valandą. Vis dėlto stengiuosi viską susidėlioti taip, kad nenukentėtų nei viena sritis. Jei namų darbų nėra labai daug, pavyksta išlaikyti balansą ir judėti pirmyn abiejose srityse.

–O koks esi už skate parko ribų – ką veiki laisvalaikiu? 

–Net ir už skate parko ribų nemėgstu sėdėti vietoje. Man svarbu išlaikyti gerą fizinę formą, todėl dažnai lankausi sporto salėje. Atsipalaiduoti padeda pasivažinėjimai motociklu – tai savotiška laisvės forma. Taip pat labai vertinu laiką su draugais – kartais paprasti pokalbiai ir buvimas kartu suteikia tiek daug džiaugsmo.

–Kokią vietą tavo gyvenime užima draugai? 

–Draugai man yra labai svarbūs. Su jais galiu būti savimi, dalintis džiaugsmais ir iššūkiais. Mes palaikome vieni kitus, kartu leidžiame laiką – tai suteikia daug teigiamų emocijų ir motyvacijos.

–Papasakok apie savo šeimą. Ką tau reiškia jų palaikymas? 

–Iš pradžių tėvams buvo neramu – jie matė rizikas, traumas ir natūraliai bijojo dėl mano saugumo. Prieš kelerius metus jie net nenorėjo, kad važinėčiau. Tačiau viskas pasikeitė, kai tėtis pamatė, kaip rimtai aš į tai žiūriu ir kokių rezultatų pasiekiu. Dabar jis yra vienas didžiausių mano palaikytojų – net vežioja mane treniruotis į Vilnių! Mamai vis dar šiek tiek neramu, bet ji mato, kiek daug man tai reiškia ir koks laimingas esu.

–Koks linksmiausias ar netikėčiausias nutikimas yra įvykęs? 

Vienas įsimintiniausių momentų – kai į mūsų nedidelį skateparką Lietuvoje netikėtai atvyko paspirtukininkai iš Suomijos. Tai buvo labai smagi ir įkvepianti patirtis, kuri dar kartą priminė, kad sportas sujungia žmones iš skirtingų šalių.

–Ar buvo momentų, kai norėjosi viską mesti? Kas padėjo nepasiduoti? 

–Taip, buvo laikotarpis, kai buvau trumpam viską metęs. Atrodė, kad triukai nebepavyksta, dingo motyvacija. Tačiau vienas draugas pakvietė vėl kartu nuvažiuoti į parką. Sugrįžęs pajutau tą patį azartą ir džiaugsmą, ir supratau, kaip stipriai man viso to trūko. Tai padėjo nepasiduoti, vėl atrasti džiaugsmą ir judėti pirmyn.

–Kuriuo savo pasiekimu labiausiai didžiuojiesi? 

–Šiuo metu labiausiai didžiuojuosi 2026 metų pasiekimu – tapau trečiu geriausiu rideriu Lietuvoje. Tai man yra didžiulis įvertinimas ir motyvacija siekti dar aukštesnių tikslų, galbūt net dalyvauti pasaulio čempionate.

–Koks tavo atliekamas triukas baisiausias, bet kartu ir labiausiai vertas pastangų? 

–Be abejonės – atbulinis salto (backflip). Tai buvo vienas baisiausių iššūkių, reikalavęs daug drąsos. Tačiau kai pirmą kartą jį sėkmingai atlikau, užplūdo neapsakomas džiaugsmas. Tai buvo akimirka, kai supratau, kad galiu įveikti savo baimes.

–Kokią profesiją ar gyvenimo kelią planuoji rinktis ateityje? 

–Nors paspirtukas yra mano didžiausia aistra, nemanau, kad tai taps mano profesija. Galvoju apie savo ateitį ir sveikatą, todėl norėčiau atrasti kitą sritį, o šis sportas liks mano mėgstamiausia veikla laisvalaikiu.

–Kas tave labiausiai motyvuoja? Ko palinkėtum Palangos jaunimui? 

–Mane labai įkvepia profesionalai, tokie kaip Jayden Sharman ir Calum Connor – žiūrėdamas į juos noriu tobulėti ir siekti daugiau.

O Palangos jaunimui noriu palinkėti paprasto, bet labai svarbaus dalyko: darykite tai, kas jums teikia džiaugsmą, nebijokite kitų nuomonės ir visada tikėkite savimi. Tik taip galima pasiekti tikrus dalykus.

Gustas Loda. Asmeninio albumo nuotraukos