Palangos kurhauzas – grafo Juozapo Tiškevičiaus statytas, piktadarių padegtas, bet iš pelenų pakilęs ir šiandien vėl tapęs kurorto kultūros centru...

Manau, kad ne visi mano skaitytojai žino žodžio „kurhauzas“ reikšmę. Tai vokiečių kalbos žodis, reiškiantis „svečių namus kurorte“. Europoje tokie pastatai pradėti statyti XVIII a. pabaigoje, o XIX a. pradžioje kurortą be kurhauzo jau buvo sunku įsivaizduoti. Beveik visuose kurhauzuose buvo koncertų, pokylių ir kitokių pramogų salės, poilsiautojų maitinimui, poilsiui ir gyvenimui skirtos patalpos.

Erdvų mūrinį pastatą svečių priėmimui grafas J. Tiškevičius pastatė 1875-1877 metais netoli nuo pirmųjų grafų Tiškevičių rūmų Palangoje. 1878 m. pastate įrengtas restoranas „Casino“, tapęs dabartinio kurhauzo pradžia. 1880 m. kurhauzas rekonstruotas - įrengti kambariai svečiams. 1891 m. Palangos dvarą paveldėjo grafo J. Tiškevičiaus sūnus Feliksas. Kurhauzo pastato paskirties jis nepakeitė. 1894 m. čia veikė ne tik restoranas, bet ir pokylių bei bilijardo salės. Vėliau pokylių salė buvo pertvarkyta - joje vykdavo ne tik pokyliai, bet ir koncertai, susirinkimai. Iki 1899 m. pastatas padidintas - pristatytas vienaukštis mūrinis sparnas, medinės verandos. 1905 m. pristatytas dar vienas, šį kartą dviaukštis, sparnas. Dideli kurhauzo rekonstrukcijos darbai vyko 1909-1910 metais. Vienaukštis pastato sparnas tapo dviaukščiu su dviem rizalitais.

Dar XIX a. pabaigoje į kurhauzą įvesta elektra. 1908-1910 m. prie kurhauzo įrengtas 227 m gylio artezinis gręžtinis šulinys, kokybišku geriamuoju vandeniu aprūpinęs ne tik kurhauzą, bet ir nemažą Palangos dalį. Šulinys veikė iki 1956 metų!

Kurhauzas ne kartą rekonstruotas ir vėlesniais laikais - tiek tarpukariu, tiek ir sovietmečiu. Po II Pasaulinio karo čia veikė Palangos miesto kurortinių įstaigų susivienijimo administracija. Vėliau pastatas perėjo „Jūratės“ sanatorijos susivienijimo žinion. Antrame aukšte įsikūrė susivienijimo administracija. Medinės dalies pirmame aukšte veikė biblioteka. Mūrinės dalies pirmame aukšte vykdavo šokiai, koncertai, spektakliai, rodyti filmai.

1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, prasidėjo juodasis Palangos kurhauzo istorijos periodas. Iš pastato palaipsniui išsikėlė visos jame veikusios įstaigos. Apleistas pastatas privatizuotas. 2002 m. rugpjūčio 25 d. piktadariai kurhauzą padegė. Visiškai sudegė statinio medinė dalis, stipriai nuniokota mūrinė.

2012 m. gegužės 30 d. pradėti kurhauzo mūrinės dalies atstatymo darbai. Darbus vykdė UAB „Pamario restauratorius“ meistrai. Restauracijos ir pritaikymo projektą parengė architektė Laima Šliogerienė. 2013 m. kurhauzo mūrinė dalis atkurta. Tik 2017 m. Palangos miesto savivaldybė laimėjo teisminius ginčus ir perėmė sudegusią medinę kurhauzo dalį. 2019 m. pradėti šios pastato dalies atkūrimo darbai. Pritaikymo visuomenės poreikiams projekto dalį rengė architektas Rimas Šneideris, kitas dalis - jau minėta architektė Laima Šliogerienė. Ir šią pastato dalį atstatė bendrovė „Pamario restauratorius“. 2020 m. spalio 17 d. medinė kurhauzo dalis iškilmingai atidaryta.

Atkurtas Palangos kurhauzas priklauso kurorto savivaldybei. Nuo 2015 m. čia veikia Palangos kultūros centras. Kurhauze reziduoja ir repetuoja Palangos orkestras, čia įsikūrę ir nuolat repetuoja Palangos kultūros centro kolektyvai - kamerinis choras, Jūros šaulių vyrų choras bei folkloro ansamblis „Mėguva“. Kurhauzo teatro salėje spektaklius nuolat ruošia ir rodo Palangos „Grubusis“ teatras. Kurhauze per metus vyksta daugiau kaip 200 kultūros centro renginių. Ir dar vienas labai svarbus akcentas - į kurhauzo ceremonijų salę įžadų registruoti atvyksta jaunavedžiai ne tik iš Palangos, bet ir iš kitų Lietuvos vietovių.

Šį pasakojimą noriu baigti padėka. Nuoširdus ačiū Palangos kultūros centro  kultūrinės veiklos vadybininkei Indrei Žvikaitei. Dėkoju už informaciją apie kurhauzo šiandieną, už skirtą laiką, už žmogišką dėmesį. Telydi Jus sėkmė...

Alvydas Seniūnas,

Manoji Lietuva