Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ kūrėjai: „Su gausiomis pavasario šventėmis, mielieji!
Įsibėgėjęs pirmasis pavasario mėnuo atnešė daug gražių ir prasmingų švenčių: Kaziuko mugę, Tarptautinę Moterų solidarumo, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, knygnešių ir pasaulinės poezijos dienas, o dabar visi laukiame „Palangos dienų“. Mums, literatams, šios datos yra įsimintinos ir brangios, skatinančios savo kūryboje tai pavaizduoti. Tad mylėkime poeziją, būkime jos skaitytojais, gerbėjais ar kūrėjais! Tegul poezijos šviesa ir grožis puoselėja mūsų širdyse meilę ir pagarbą, savitarpio supratimą ir draugystę.
***
ilgesio lašas
įkvėpė paieškoms
prasmės grožio
įkalinto į prisiminimus
davusius sparnus
Eglė Baranauskaitė
..................................................
***
Veidu į saulę,
veidu į dangų –
laša sula iš klevo rankų!
Pavasario šokis –
paukščiai sugrįžo,
širdys dainuoja,
suka jie lizdą,
kad tavo sieloj pasaulį pradėtų,
kad vaikelius giesmei perėtų...
Bėgo, nubėgo upėj ledai –
naktį pelėdos žvilgsnį matai,
pro langą mėnulio,
pro tvorą žvaigždžių –
kalbančią sėklą žemėj girdžiu...
Ir išliūliuoja baltą lopšinę,
ir uždainuoja rugiai sutartinę –
į vėją sparnuotą,
į skrydžio aukštį –
tegu pragysta padangėj paukščiai...
Ei, būk pavasario džiaugsmo dalim! –
žemė tau kužda savo širdim...
Adelė Daukantaitė
...........................................................
***
Bėgsiu bėgsiu aš basa
Rasotais dar laukais
Tenai toli toli už miško,
Ištiesusi rankas.
Aš saulės pirmą spindulį paliesiu...
Štai rausta jau dangus -
Saulelė bunda...
Na, ir pirmasis spindulys
Delnuose man suspurda.
O, saule, kaip gera,
Kad nauja diena atėjo.
Grįžtu laiminga, o širdis dainuoja,
Paukščiai giesmininkai linksmai čirena,
Sparneliais sau mojuoja...
Ir kitame ryte
Aš pasitiksiu vėl tave.
O, saule, tu džiugini pasaulį!
Irena Eitavičienė
..........................................................
LAISVĖS PAUKŠTĖ
Mano delnuose laisvės paukštė.
Ji - ne laisva...
Plasnojo paukštė, plakėsi į delnus,
Sparnais skausmingai,
Daužės į kraštus.
Atverk rankas, paleisk mane į laisvę,
Padovanok man skrydį, aukštį ir sparnus.
Aš vėtroj nepaklysiu, kelią rasiu.
Nebaisūs man tamsos kerai,
Nors sulyta aš ir sušalus,
Vis tiek skrendu, šaukia keliai.
Nes paukščio giesmės dar ne išgiedotos,
Aš pasibelst turiu į širdis tų žmonių,
Kurie nežino, kas tai laimė, laisvė,
Kurie neužaugino sau sparnų.
Delnuos jaučiu, maža širdutė plaka,
Ji spurda nerimo ir nežinios pilna.
Aš iškeliu tave aukštai,
Paleidžiu....
Mano paukšte, skraidyk,
Pasauliui laisvę skelbdama.
Nijolė Fultinavičienė
...........................................................
DRAUGAMS
Neskaičiuoki, gegute, mums metų
Ilgesinguoju savo „ku – kū!..“
Per vėlai, per vėlai mes supratom,
Kad taip greitai bėgam laiku.
Kai naktis tyliai pakeičia dieną,
Mėnuo – mėnesį, metai – metus,
Kai apsunkusios merkias blakstienos,
Dar sutinkam metus vis kitus.
Jau pavargom, nebeneša kojos,
Sunkiai dunksi krūtinėj širdis.
Kartais rožinį sapną sapnuojam -
Vis dar tikim, kad esam jauni.
Marytė Jurgaitytė – Žiūraitienė
.............................................................
ARTĖJANTIS PAVASARIS
Pajuodę medžiai ir šakos pilkos,
Pumpuras laukia saulės šviesos.
Šiluma lyg vilnijantis šilkas
Tuoj alsuojančią žemę apjuos.
Ir atgims, kas tik gali pakilti,
Sužaliuos vėl miškai ir laukai.
Ir suteiks mums gyvenimas viltį,
Išsilies kaip upelis jausmai.
Laimutė Kasparavičienė
...................................................................
PLAČIAI ATVĖRIAU
Širdies duris pavasariui atvėriau,
Kad žavesį gamtos pajaust galėčiau
Ir saulės glamones paskirčiau gėriui
Po debesų, stogų, žvaigždynų skėčiais.
Plačiai vartus atkėliau savo sieloj,
Kad įsileisčiau meilės eliksyrą,
O vizijom, jausmais apglėbčiau mielą
Ir artimą man žmogų posmuos lyros.
Ausis plačiai atvėriau paukščio giesmei
Ir bičių dūzgesiui gimtajam kaime,
Kur prie pirkelės, ant suolelio, dviese
Svajojom apie savo šeimos laimę.
Plačiai akis atmerkiau, kad matyčiau
Žiedų margumą, gyvių įvairovę,
Gandrų lizdus, sukrautus viršum gryčių,
Ir pilką kryžių, kur prie kelio stovi.
Gyvenime plačiai duris atversiu
Širdies ir sielos srūvančiom verdenėm...
Lai soduos ir takeliuos ilgai garsins
Įmintas mano pėdos gimtai žemei.
Albinas Antanas Kazlauskas
.............................................................
REIKIA NEDAUG
Reikia nedaug, kad išmoktume
Žodžiais prie visko prisiliesti -
Prie žemės tarsi Motinos,
Kad būtų jie tarp mūsų matomi
Medžių šlamesy ir meilėje,
Ir vakaro žiburių šviesoj,
Ir Švento Rašto Evangelijoje...
Ateis diena su saulės spinduliais
Ir reikia išmokti laukti,
Kad gyvas žodis liktų skaidrus,
Prisiglaustų prie medžio ir apkabintų,
Ir pajustų, kaip syvai teka gyslose...
Rodos, reikia tiek nedaug,
Kad atvėrę plačiai langus
Ir išvydę paukščio skrydį,
Dangaus žydrynę ir saulės šypseną,
Mes pajustume Visatos grožį.
Vytautas Lukšas
...........................................................
LIETUVIŠKAM ŽODŽIUI
(Adelės Daukantaitės poezijos knygą "MYLIU" beskaitant)
Skaitau, skaitau
Ir byra laimės ašara,
Kad meilė žodyje
Ir širdyje žmogaus -
Dėkojime Aušros vartų Madonai.
Ji saugo tavo gyvastį,
Minties, žodžio grūdą
Auginti savo delnuose.
Tarytum paukščiui
Sparnais apglėbus saugoti,
Į saulę nešti, nepavargti,
Sėjėjo amatą branginti.
Tegul sėja tave, tegul sėja,
Lietuviškas žodi,
Protėvių šauksmu išgodotas,
Suverptas, išaustas, iškentėtas,
Švytėjime užgimęs,
Namo sugrįžęs
Į vaiko lūpas, į Motinų akis!
Anelė Emilija Mažeivaitė
.....................................................................
***
Mano gimtoji kalba - tai ne tik žodis.
Tu - mano plakimas tylioj nakty.
Tu - pirmas šauksmas išdrįsęs gimti.
Ir paskutinė malda, kai akis užmerki.
Tu augai su manim nuo pirmo žodžio.
Žodis, kuris gydo ir žeidžia.
Tu mokei, kad kalba - tai ne tik kalbama.
Tai atsakomybė. Tai drąsa. Tai teisė.
Tad šiandien stoviu prieš tave su pagarba.
Ne kaip šeimininkė, bet kaip saugotoja.
Kol mano lūpos ištars nors vieną skiemenį.
Tave nešiu - kaip laisvę, kaip tiesą, kaip gyvybę.
Janina Narvilienė
.....................................................................
LYGIADIENIS
Lygiadienis.
Saulutė grįžta,
Papuošia strazdanėlėmis vaikus
Ir medžio pumpurai
Iš džiaugsmo plyšta,
Ir vėl pavasaris
Žygiuoja per laukus...
Šilti jausmai mane užplūsta,
Kai viskas gyva ir gražu...
O gandras vėl sodybon grįžta,
Ir džiaugsmo upeliukai liejas iš krantų.
Aplink tiek saulės ir šviesos,
Žalia žolė ir žalias miškas,
Žibutės skleidžias ant kalvos
Ir rasos stebuklingai tviska.
Ir paukščiai klega būreliu,
Visi laimingi tėviškėn sugrįžę!
O aš kapstausi lysvėje tarp miegančių gėlių,
Jaučiu - iš Žemės patalų gyvybė grįžta.
Alma Panebažytė – Viskontienė
............................................................
O, LIETUVA!
O, Lietuva, kodėl Tu prarandi
Savo jaunimą uolų,
Užaugusį laisvoj šaly,
Išsitrementį savo noru.
O, Lietuva, kodėl gi Tu keiti
Programas mokslo nuolat,
Ar supranti, kur ateitis,
Kokie tikslai yr dori.
O, Lietuva, kur Tavo rūpestis
Jauna šeima, jos laime
Vaikus auginti ir mylėt
Tėvynę, dainą, nuvijus baimę.
O, Lietuva, kodėl gi Tau nerūpi
Kalba gimta tautos mažutės
Sutelk jėgas, iškelki grožį,-
Taip trokštam - širdis plyšti nori.
Eduardas Povilaitis
........................................................
PAVASARIO ŽINGSNIAI
Pavasaris ramiai baltais takais žingsniuoja,
Žiemą išlydi gražiai.
Gėrisi snieguotais laukais
Ir kviečia visus džiaugtis saulėlydžio atspindžiais.
Jaunas pavasaris
Kartu su išeinančia žiema
Primena svarbią šventę –
Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.
Pavasarėjančią Lietuvą džiugina
Nepriklausomybės atkūrimo diena,
Šventų Velykų laukimas
Ir gražus jų sutikimas.
Visi mes laukiame
Gražiausių švenčių, Moterų ir Motinos dienų.
Pirmųjų medžių lapų
Ir gėlių žiedų...
Nijolė Prušinskaitė – Bagdonienė
......................................................................
MORČIUS
Išlindo katinas Balys
Pavasarį į lauką,
Atsuko ausį, paklausys,
Ką kiemo draugės kniaukia...
„Amore miau, amore miau“ -
Balys susidomėjo,
Žinau ką vysiuos, jau žinau
Ir dar kaip tik pavėjui!
Graži, ryžoji, kaip tik ta,
Kurios per žiemą laukiau...
Ir nesvarbu, kad dar žvarba,
Gamta jau kviečia, šaukia!
Šio kovo pirmas jaudulys
Bėgioja mano kūnu...
Jei kas prie mano Ryžės lįs,
Tam „šakės“ po perkūnais!
Tik tu, žmogau, suprast gali
Tą muziką murkimo...
Esu aš katinas Balys
Ir laukiu apsvaigimo!
Zita Pukinienė
..............................................
JŪRA IR TU
Jūra alsuoja valiūkišku vėju,
bangos linguoja lyg sapnas languos.
Toliai ištirpsta melsvam horizonte.
Saulė nuskęsta gaisuos.
Paslaptis šnabžda smėlio krantai.
Kriauklėse slepias istorijos senos.
Klausantis jūros ošimo dainos,
tarsi laikau begalybę delnuos.
Paskui, kai žvaigždės sužimba,
į delnus vis krinta ir krinta.
Mėnuo suspindi sidabro take,
randu aš tave ilgesy, širdyje,
lyg būtum ne ten - aukštai danguje,
lyg būtum šalia...
Stefanija Šaltienė
............................................................
PAVASARIO VĖJAS
Saulė šviečia, kvepia oras,
Tik tas vėjas toks nedoras,
Kaišioja visur jis nosį,
Kėslų jo nesužinosi.
Laužo jis medžius, bujoja,
Kartais kaukia, sudejuoja,
Būna, lenda po sijonu -
Vėjau, koks tu nevidonas!..
Saulė išlenda, vėl slepias,
Ji pas mus dar retas svečias.
Atvelykis dar per šaltas,
Tik smagu, bent jau nebaltas.
Janina Vambutienė
.............................................................
Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ kūrėjai
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Įsibėgėjęs pirmasis pavasario mėnuo atnešė daug gražių ir prasmingų švenčių: Kaziuko mugę, Tarptautinę Moterų solidarumo, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, knygnešių ir pasaulinės poezijos dienas, o dabar visi laukiame „Palangos dienų“.
Į kiekvienos šeimos duris beldžiasi didžiausios metų šventės – Šv. Kalėdos ir Naujieji Metai. Kalėdos – tai Jėzaus Kristaus užgimimo, tikėjimo ir džiugesio diena, su burianti žmones bendrystei, tai meilės, pagarbos, gerumo ir susitaikymo laikas.
Artėjantis spalio mėnuo atneš ne tik auksiniais lapais nuklotus kilimus, bet ir įsimintinas šventes: tai Senjorų diena ir Tarptautinė Mokytojų diena.
Tik prieš porą mėnesių į skaitytojų širdis pasibeldė Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ kūrėjos Anelės Emilijos Mažeivaitės išleista antroji poezijos knyga „Pelėdos veidas“.
Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ popietė
2024 04 17 | Rubrika: Miestas
Balandžio 24 d. (trečiadienį) 15 val. Palangos viešosios bibliotekos renginių salėje vyks literatų klubo „Takai per kopas“ popietė „Poezijos paukštė“.
Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ kviečia pasimėgauti eilėmis
2023 12 13 | Rubrika: Miestas
Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ kūrybinio dešimtmečio renginys vyko spalio 20 d. Palangos viešojoje bibliotekoje.
Palangos literatų klubas „Takai per kopas“ atšventė 10 metų jubiliejų
***, 2023 11 01 | Rubrika: Miestas
Vėlyvo rudens saulutė, retsykiais pažvelgdama pro debesų kraštus, penktadienio popietę palydėjo Palangos literatus, poezijos mylėtojus ir svečius į miesto viešosios bibliotekos salę. O proga neeilinė: sukako dešimt metų, kai buvo įkurtas miesto literatų klubas „Takai per kopas“.
Palangos literatų klubo ,,Takai per kopas” kūrybinio dešimtmečio renginys
2023 10 10 | Rubrika: Miestas
Kaip rugpjūtį javai, subrandinę grūdus, dovanoja juos žmogui, kad skalsos užtektų visus metus, taip ir Palangos literatų klubo ,,Takai per kopas“ nariai jau dešimtmetį brandina savo mintis ir beria jas sušildančiais, nuskaidrinančiais sielą eilėraščių posmais.
Gražiausia pavasario šventė, jaudinanti kiekvieno žmogaus širdį yra Motinos diena. Joms yra skiriami gražiausi meilės žodžiai , didžiulė pagarba, savo dėkingumą išreiškiame gėlių puokštėmis ar dovanomis. Jos to nusipelnė, atnešusios mums gyvybes, užauginusios vaikus ir išmokiusios mylėti gyvenimą, puošti jį savo darbais ir triūso vaisiais. Mes, Palangos literatų klubo „Takai per kopas“...
Rugsėjo 23 d. (penktadienį) 15 val. Palangos viešosios bibliotekos renginių salėje bus demonstruojamas video įrašas, kuriame įamžinti Palangos literatų klubo ,,Takai per kopas“ nariai.
