Palangos meras su kitais 58 šalies merais kreipėsi į šalies vadovus, kad būtų apginta savivaldos teisė savarankiškai planuoti ir valdyti vietos biudžetą

Simboliška, kad būtent spalio 10-ąją, minint Vietos savivaldos dieną, Vilniuje, Prezidentūroje, savivaldybių merai – 59 iš 60, tarp jų ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus – kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus – dėl savivaldos teisės savarankiškai planuoti ir valdyti savo biudžetus.

„Kartu su 59 iš 60 Lietuvos savivaldybių merų pasirašiau kreipimąsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo Pirmininką Juozą Oleką, Ministrę Pirmininkę Ingą Ruginienę bei visus Seimo narius. Ragindami nepritarti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimui, kuris – jei būtų priimtas – padarytų esminę žalą visai Lietuvos savivaldai,“ – Palangos meras rašo savo „Facebook“ įraše spalio 10 dieną.

Nepaisant tiek savivaldybių, tiek Lietuvos savivaldybių asociacijos prieštaravimų, į Seimą keliauja įstatymo pataisos, kurios naikintų dabar galiojančią vietos savivaldybių biudžeto lankstumo taisyklę. Tai reiškia, kad savivaldybės prarastų teisę naudoti ankstesniais metais sukauptas biudžeto lėšas.

„Jeigu šios pataisos būtų priimtos, 2026 metais Lietuvos savivaldybės prarastų teisę naudoti apie 600 mln. eurų sukauptų lėšų. Tai reikštų tiesioginį smūgį galimybėms Palangai ir visai Lietuvai įgyvendinti svarbius projektus: nuo gatvių ir kelių rekonstrukcijos iki švietimo, sveikatos, sporto ar kultūros objektų modernizavimo,“ – sako kurorto vadovo įrašas.

Anot jo, Palanga, kaip ir kiti Lietuvos kurortai bei miestai, turi planų, kuriems įgyvendinti būtinas lankstus ir atsakingas biudžeto valdymas. 

„Jei prarasime galimybę naudoti anksčiau sukauptas lėšas, būsime priversti stabdyti suplanuotus ar jau vykdomus projektus, susidurti su netesybomis, o gyventojai – su neįgyvendintais lūkesčiais,“ – įspėja meras.

Ką reiškia vietos biudžeto planavimo ir panaudojimo apribojimai?

„Palanga praėjusių metų pabaigoje savo biudžete turėjo sukaupusi apie 10 mln. eurų. Tai ir surinktos viršplaninės lėšos, ir pinigai, kurie numatyti įgyvendinamiems infrastruktūros projektam pradėti ar tęsti. Šios lėšos perkeltos į šiųmetį biudžetą ir naudojamos ar panaudotos, pavyzdžiui, miesto poliklinikai rekonstruoti, Jaunimo ir savanorystės cento statyboms užbaigti, Baltijos mokyklos stadionui įrengti, Globos namų aplinkai tvarkyti, darželio „Ąžuoliukas“ rekonstrukcijai ir daugeliui kitų. Palanga šiuo metu įgyvendina apie 60 naujų ir tęstinių projektų,“ – sakoma įraše.

Visiems šiems projektas ir darbams pinigai yra planuojami ir kaupiami, taip pat kaip tai daroma ir bet kuriame šeimos ūkyje – didesniems pirkiniams taupoma ir atidėdama.

„Jeigu būtų priimtas įstatymas, galėtume panaudoti tik 1,5 proc. į kitų metų biudžetą perkeltų lėšų, likusios sukauptos lėšos privalėtų gulėti sąskaitoje nepajudinamai.Tai reiškia, kad miestas lyg ir turėtų pinigų, bet negalėtų jų naudoti – negalėtų statyti ir atsiskaityti su rangovais, negalėtų imtis jokių darbų, kurie nebūtų užbaigti griežtai gruodžio 31 dieną, negalėtų racionaliai vykdyti projektų, kurių darbai apima ne vienerius metus. Tai visiškai nelogiška ir kenksminga praktika, kuri ypač apsunkintų ilgalaikių investicijų planavimą,“ – sako Š. Vaitkus.

„Tokiu kitu būdu norima savivaldybes bausti už tai, kad jos taupo ir investuoja į švietimą, socialines ir sveikatos paslaugas, kultūrą, miesto aplinką ir vystymą. O gal norima mus pamokyti apgaudinėti valstybę –  užskaityti dar nepadarytus darbus, neužbaigtus projektus? Svarbiausia tai atlikti iki gruodžio 31 d.? Todėl dar kartą kreipiamės visi 59 savivaldybių merai į šalies vadovus ir visus sprendimų priėmėjus – negriaukime savivaldos galimybių augti, investuoti ir kurti kokybiškesnę gyvenamąją aplinką Lietuvos žmonėms. Prašau Seimo narių NEBALSUOTI už tokį savivaldos savarankiškumo teisių suvaržymą,“ – sako Š. Vaitkaus įrašas.

PT inf.