„Taip blogai dar nėra buvę“: pelningiausi mėnesiai pajūrio verslininkams virto nuostoliais

„Taip blogai dar nėra buvę. Net per pandemiją“, – atvirauja kavinių ir barų savininkai, kurių verslą žlugdo ne tik išaugę mokesčiai, bet ir neįprastai vėsi, lietinga vasara.

„Vakarų ekspreso“ kalbinti viešojo maitinimo įstaigų vadovai visi iki vieno pripažino, kad nuo pat metų pradžios vos suduria galą su galu. Pinigų vos pakanka mokesčiams ir darbuotojų algoms sumokėti bei produktams užsakyti.

Dėl prastų orų, panaikintos PVM lengvatos ir kylančių maisto produktų bei paslaugų kainų trumpėja kavinių, barų ir restoranų darbo valandos, mažinamas darbuotojų skaičius, o prie baro vis dažniau stoja patys verslininkai arba jų šeimų nariai.

Dviem maitinimo įstaigoms vadovaujantis klaipėdietis Žilvinas Skečionis į dienraščio klausimą, ar šio sezono orai labai nuskriaudė, neslėpė emocijų.

„Pasakysiu atvirai – žiauriai mus nuskriaudė. Neturiu net žodžių, kaip apibūdinti pastaruosius du mėnesius. Nežinau, ar kada nors taip yra buvę. Ko gero – ne. Ūkininkai gauna kompensacijas, o mes naktimis nemiegame ir sukame galvas, kaip išbristi iš žiemos skolų. 

Praėjo du vasaros mėnesiai, kurie turėjo nešti pelną, o dėl tragiškų orų patiriame nuolatinį minusą. Du mėnesius gyvename nuostolyje ir įtampoje“, – atviravo Ž. Skečionis. 

Anot jo, viešojo maitinimo sektorius išgyvena pačią juodžiausią vasarą, nes, pavasarį maitinimo įstaigoms panaikinus PVM lengvatą, verslininkai tikėjosi, kad bent jau šiltuoju sezonu mokestinę naštą kiek subalansuos sezoniniai klientų srautai ir pilnos terasos žmonių. Deja, tokiems norams nebuvo lemta išsipildyti. Nėra šilumos – nėra ir žmonių. 

„Jausmas toks, kad jei mūsų neįveikė mokesčiai ir visuotinis visko brangimas, tai galų gale įveiks oras“, – emocingai kalbėjo verslininkas.

Ž. Skečionis prisipažino, kad mintis viską mesti jį nuolat persekioja, tačiau verslininkas negali to padaryti, nes į vyninę ir restobarą, kuriems klaipėdietis vadovauja, jis investavo viską, ką turėjo. 

„Asmeninis turtas yra įkeistas, tai net bankrutuoti negaliu. Verčiamės iš paskutiniųjų – mažiname iki minimumo darbuotojų skaičių, trumpiname darbo valandas, o patys – aš ir šeimos nariai, stojame už baro“, – apie įtemptą kasdienybę pasakoja pokalbininkas. 

Palangoje – tas pats 

Dviejų restoranų – Palangoje ir Klaipėdoje savininkas Dovydas Kuprys taip pat neslėpė pesimizmo. 

„Labai nuostolinga vasaros pradžia. Tiek Palangoje, tiek Klaipėdoje. Žmonės nebevaikšto į kavines ir restoranus, tačiau parduotuvės, ypač savaitgaliais, pilnos. Suprantu, kad pagrindinė priežastis yra kainos, tačiau oras taip pat prie to prisideda“, – kalbėjo Dovydas. 

Anot jo, viešojo maitinimo sektorius iki galo neatsigavo po pandemijos. Apie pusmetį pelningai dirbę kavinių ir restoranų verslai vėl krito žemyn, valdantiesiems panaikinus PVM lengvatą. 

D. Kuprys teigia išbandęs visas rinkodaros gudrybes, tačiau jos neveikia. 

„Investavau į renginius, koncertus, tačiau tos investicijos nepadengia ir neatperka išlaidų. Akcijomis mažinti patiekalų kainų taip pat neapsimoka, nes produktų kainos tebekyla. Trumpiname įstaigų darbo valandas, pats taip pat dirbu už baro. Ir laukiu šilumos“, – pridūrė verslininkas. 

Jis sakė, kad per visą birželio mėnesį Palangoje buvo tik vienas pelningas savaitgalis – ilgasis, per Jonines. 

„Žmonių Palangoje yra, bet kai šalta – jie į kavines neina. Kavinių Palanga daug turi, o štai poilsiautojų joms neužtenka. Paskaičiavau, kad jei visas liepos mėnuo būtų saulėtas ir šiltas, galėčiau lengviau atsikvėpti, bet kaip čia bus – niekas pasakyti negali“, – svarstė D. Kuprys. 

Rizikingų verslų neperka 

Jis prisipažino, kad mintis parduoti verslą ne kartą aplankė, tačiau viską mesti būtų sudėtinga. 

„Tektų gyvenimą pradėti iš naujo. Nes ne pirmus metus dirbu, daug žinių esu sukaupęs ir patirties. Be to, visi žino, kad maitinimo įstaigos išgyvena tikrai sudėtingą laiką, norinčių rizikuoti ir investuoti kažin ar atsirastų“, – kalbėjo verslininkas. 

Jis sakė, kad pati jautriausia tema viešojo maitinimo įstaigoms yra smaugiantys mokesčiai ir maisto produktų savikaina. 

„Prieš kelis metus maitinimo verslas patiekalą parduodavo su 300 procentų antkainiu ir žmonėms tiko tokia kaina, o dabar net 100 procentų antkainis klientui yra prabanga, o mes neuždirbame nei darbuotojų atlyginimams, nei kitas išlaidas galime padengti. Gyvenu nuolatiniame strese. Sunkesnių laikų nepamenu“, – prisipažino D. Kuprys. 

Anot jo, sudėtinga surasti bendrą kalbą ir su maisto produktų tiekėjais. Šie nebenori tiekti produktų avansu – tol, kol sąskaitos nebus apmokėtos. Maitinimo įstaigoms viena po kitos bankrutuojant, geri, patikimi tiekėjai griežtina sutartis. 

„Jei surandame pigesnius tiekėjus, tai dažnai paaiškėja, kad ir jų produktai yra blogos kokybės, pavyzdžiui, vištiena pripurkšta vandens, kuris gaminant patiekalus išbėga, mėsa susitraukia“, – asmenine patirtimi dalijosi D. Kuprys. 

Žiniasklaidai besiguodžiantys Palangos verslininkai skundėsi, kad dėl orų yra priversti mažinti patiekalų kainas. Kai kurie kainas sumažino 5-10 proc. Tačiau Basanavičiaus gatvėje besilankančius poilsiautojus vis dar piktina faktas, kad kai kuriose įstaigose už šaltibarščių lėkštę prašoma beveik 9 eurų. 

Tikisi valdančiųjų pagalbos 

Turgaus gatvėje įsikūrusi „Food Hall“ – pirmoji uostamiestyje tokio formato erdvė, po kurios stogu glaudžiasi kelios maitinimo įstaigos, taip pat skaičiuoja perpus sumažėjusią apyvartą. 

„Kai šalta, žmonės ieško kitokių pramogų. Pernai tuo pačiu laiku mūsų apyvarta buvo dvigubai didesnė palyginti su šių metų vasara. Net renginiuose žmonių yra mažiau, kai vėsu“, – pastebėjimais dalijosi „Food Hall“ baro vadovas Gytis Valantinas. 

Jis pastebėjo, kad dėl prasto oro sumažėjo ir dienos pietus valgančių klaipėdiečių, nes šiltuoju sezonu klientai mėgsta šiluma mėgautis pietaudami vasaros terasoje, o šiemet ji stovėjo tuščia. 

„Nežinau ką daryti, kainų mažinti negalime, investuojame į jaukią aplinką, galbūt organizuosime renginius. Dar turiu tikėjimo, kad valdantieji priims kokių mokestinių lengvatų, nes vis daugiau maitinimo įstaigų tiesiog nepakelia mokesčių naštos, kurią dar labiau sunkina tokia vasara“, – vylėsi verslininkas. 

Turistų laukia liepą 

Klaipėdos turizmo informacijos centro (KTIC) vadovė Romena Savickienė pastebi, kad vėsi vasara neturėjo įtakos į Klaipėdą atvykstantiems turistams iš užsienio, tačiau vietiniai turistautojai vėsuma nesimėgauja. 

Anot R. Savickienės, visą birželį mažiau nei įprastai tokiu laiku sulaukta poilsiautojų Klaipėdos kempinge. 

„Tikrai stipriai mažiau atvyko. Didžiulę įtaką daro oras. Ką tik kalbėjausi su vilniečiais, kuriuos pakvietėme apsilankyti uostamiestyje, tačiau įvertinę orų prognozę jie į Klaipėdą neatvyko“, – pasakojo R. Savickienė. 

KTIC vadovė sako, kad nėra jokių ženklų, rodančių, kad vėsi vasara baido turistus iš užsienio. Atvirkščiai, – šiemet turistų grupių iš svečių šalių net padaugėjo. 

„Įprastai keliones žmonės planuoja liepą, kai prasideda atostogų metas, vaikams nebėra mokslo metų. Kruizinių laivų sezonas taip pat vyksta pilnu tempu. Kone kasdien sulaukiame“, – kalbėjo R. Savickienė. 

Pasak jos, suprantama, kodėl Klaipėdos ir Palangos verslininkai šią vasarą skaičiuoja nuostolius – tokiems orams neįmanoma pasiruošti. Žmonės į Klaipėdą sezono metu važiuoja prie jūros ir geras oras būtinas. 

„Manau, kad, pavyzdžiui, Vilniuje ta vasara verslininkus mažiau nuskriaudė. Na o mums, lieka tik sulaukti šilumos. Esu linkusi viską vertinti pozityviai. Kas žino, gal, jei vasara vėsi, lapkritį su basutėmis vaikščiosime“, – juokėsi KTIC vadovė Romena Savickienė. 

„Vakarų ekspresas“ 

Vaida Jutkonė