Palangos senosios gimnazijos moksleiviai Vilniuje susitiko su romų ir žydų bendruomenėmis

2025 m. kovo 12-13 d. vyko antrasis Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės 2024–2026 m. įgyvendinamo projekto „Holokausto vaikai: Lietuvos istorijos šešėlių apšvietimas“ susitikimas. Palangos žydų bendruomenė kartu su jaunuoliais iš Palangos senosios gimnazijos:  Žemyna Piktužyte, Ugne Vaitkute, Jokūbu Tamuliu, Eva Kniukštaite, Juozu Nemuniu, Ieva Andrijauskaite ir Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos gimnazistai susitiko kūrybinėse dirbtuvėse Vilniuje. Pirmasis susitikimas dar sausį vyko Palangoje - Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje. Šį kartą Vilniuje dvi dienas trukusioje patyriminėje kelionėje tęsėme pažintis ir istorinės atminties tyrinėjimus apie romų ir žydų bendruomenių kultūrą bei tradicijas. 

Pirmąją dieną moksleiviai susitiko su romų bendruomene Vilniaus muziejuje, kur susipažino su jų ilgai ruošta paroda „AMARÈ DŽIIPENÀ* Vilniaus romų istorijos (*Mūsų gyvenimai)“. Ši paroda pristato Parubanka, arba Bar - daugiau nei 70 metų Vilniuje egzistavusią gyvenvietę. Paroda atskleidžia čia gimusių ir augusių jaunuolių patirtis ir prisiminimus apie svajones, bendruomenę, draugystę, taip pat – namų praradimo skausmą. Nepaisant nedidelio romų skaičiaus, vertinant visuomenės nuostatas, romai išlieka viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. Jie susiduria su sistemine, ilgalaike diskriminacija ir socialine atskirtimi. Romų istorija ir kultūra nėra pristatoma viešojoje erdvėje, nėra įtraukta į formaliojo švietimo programas. Susitikimo metu patys romai smagiai papasakojo visą parodos idėją, kūrimo eigą. Romų jaunuoliai dalijosi savo gyvenimo patirtimis ir veiklomis. Moksleiviai susipažino vieni su kitais, draugiškai bendravo, mokėsi žodžių ir skaičiuoti romų bei hebrajų kalbomis.

Vienas iš susitikimų vyko ir Vilniaus choralinėje sinagogoje, kur su Vilniaus Gaono žydų muziejaus edukatore Natalja Cheifes dalyvavome pažintinėje ekskursijoje po sinagogą. Susipažinome su šio unikalaus pastato istorija. Iki Antrojo pasaulinio karo Vilniuje veikė daugiau nei 100 sinagogų ir judėjų maldos namų. Ši choralinė sinagoga - vienintelė šiandien veikianti sinagoga Vilniuje, kuri jau nuo jos pastatymo 1903 m. išsiskyrė iš kitų tradicinių miesto sinagogų. Palangiškius labai sudomino šviestuvas kabantis Vilniaus sinagogoje, kaip pasakojo N. Cheifes jis iš Palangos Didžiosios sinagogos. Moksleiviai supažindinti su Purimo šventės kilme, tradicijomis ir prasme. Kaip minėjo edukatorė, Purimo šventė vienintelė tradiciniame žydų kalendoriuje, per kurią leidžiami persirengimai, linksmi pasirodymai. Ši šventė skirta paminėti žydų bendruomenės išsigelbėjimą nuo išžudymo Persijoje V a. pr. m. e. 

Po šios paskaitos dalyvavome iškilmingame Lietuvos žydų gelbėtojų dienos minėjimo ceremonijoje. Visi kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariais ir garbingais svečiais paminėjome Lietuvos žydų gelbėtojų dieną. Savo šeimų istorijomis su susirinkusiais dalijosi vienuolių išgelbėta Sulamita Fromanaitė-Lev, Pasaulio tautų teisuolių giminaičiai - rašytojo Kazio Binkio (1893-1942) ir jo žmonos Sofijos Binkienės (1902-1984) anūkė Iga Mautėnienė bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Romualdas Juknelevičius. Prasmingus žodžius tarė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Lietuvos policijos kapelionas, kunigas Algirdas Toliatas, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis. Nuostabią muziką dovanojo smuikininkas Simas Tankevičius ir bajano virtuozas iš Ukrainos Yevgenii Musijets. Po minėjimo ragavome tradicinių Homentašen sausainių. 

Kiek vėliau kartu su daugiau nei 500 žmonių susirinkome švęsti Purimo šventės. Jaunuoliai sutiko naujų draugų, išsivežė daug įspūdžių, emocijų ir žinių apie romų ir žydų bendruomenių gyvenimą, tradicijas bei istoriją. Palangiškiams gimnazistams skirti namų darbai reflektuoti savo patirtis ir parašyti kelių puslapių istoriją remiantis šio susitikimo metu potyriais. Projekto veiklomis tikimasi, kad jaunimo refleksijos darys įtaką jų požiūriui į žydų bendruomenę, istorinės atminties prasmę. Trečiasis susitikimas planuojamas vasarą Palangoje.

Vilius Gutmanas, Palangos žydų bendruomenės pirmininkas, apie renginio svarbą sakė: „Šis projektas yra labai svarbus tiek jaunimui, tiek visai visuomenei, nes leidžia iš arčiau pažinti Lietuvos žydų ir romų istoriją, kuri dažnai lieka šešėlyje. Tokie susitikimai - tai ne tik pažintis su istorija, bet ir gyvas bendravimas, kuris kuria tarpusavio supratimą bei toleranciją. Mūsų pareiga - perduoti šią atmintį jaunajai kartai. Džiaugiuosi, kad Palangos gimnazistai aktyviai įsitraukia į šią veiklą ir kartu kuria tiltus tarp bendruomenių.“ 

Šis susitikimas dalis iš Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės 2024–2026 m. įgyvendinamo projekto „Holokausto vaikai: Lietuvos istorijos šešėlių apšvietimas“ veiklų. Projektą remia „EVZ fondas“ (EVZ Foundation, Stiftung „Erinnerung, Verantwortung, Zukunft“, Vokietija). Partneriai Palangos žydų bendruomenė, Lietuvos nacionalinis muziejus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus, Palangos senoji gimnazija, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija, Romų bendruomenės dienos centras su „Padėk Pritapti“. 

Kviečiame sekite projekto naujienas partnerių socialiniuose tinkluose, taip pat raginame sekti visas aktualijas naudojant grotažymes:

 #LocalHistory #HolokaustoVaikaiLietuvosIstorijosŠešėliųAtskleidimas #ChildrenOfTheHolocaustIlluminationOfLithuanianHistoryShadows