„Palangos šilumos tinklų“ direktorė Giedrė Juršėnė: „Mūsų investicijos yra itin didelės

Sausį šalį ir Palangą kausto šaltis, tačiau šilumos kaina mūsų kurorte – vidutinė šalyje, nors pastaraisiais metais Palangos šilumos įmonė, UAB „Palangos šilumos tinklai“, nuosekliai investuoja į šilumos ūkio modernizavimą, siekdama mažesnių kainų gyventojams ir didesnio tvarumo bei atliepdama griežtėjančius aplinkosaugos reikalavimus. „Palangos šilumos tinklų“ direktorė Giedrė Juršėnė sakė „Palangos tiltui“: „Beveik kiekvienais metais pagal šilumos kainą patenkame į vidutinę poziciją tarp kitų šalies savivaldybių šilumos tiekėjų. Ir tikimės to ateityje.“

– Turime seniai užmirštą tokią žiemą – šaltą, sniegingą. Šilumos tiekimo įmonėms, taip pat ir „Palangos šilumos tinklams“, ji turi būti tarsi Gamtos dovana, ar ne?

– Lapkritis ir gruodis, šilumos tiekimo prasme, nebuvo išskirtiniai – vidutiniai dienolaipsniai buvo beveik identiški 2024-ųjų lapkričiui ir gruodžiui, o šilumos sunaudota labai panašiai. Šilumos pardavimai per šių metų gruodį buvo trimis procentais mažesni nei prieš metus. Tai – pernai renovuotų namų įtaka 2025–2026 metų šildymo sezonui. Nauji, prie centrinio šildymo prisijungę klientai tokios įtakos nekompensavo. Renovuoti daugiabučiai Palangoje suvartoja apie 40–50 procentų mažiau šilumos. Palangoje yra renovuota apie 78 procentus daugiabučių namų, kuriems mes tiekiame šilumos energiją. Kurortas sparčiai juda renovacijos kryptimi.

Per pastaruosius tris–keturis metus kasmet į centrinį šildymą pajungiame apie 30–40 tūkstančių kvadratinių metrų papildomo šildomo ploto.

– Kas yra didžiausias „Palangos šilumos tinklų“ vartotojas?

– Sanatorija „Gradiali“, ypač po to, kai buvo atidaryti papildomi korpusai su baseinais.

– Rengdamasis mūsų interviu apsilankiau Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) internetiniame puslapyje vert.lt, kuriame pateiktas šilumos kainų įvairiose šalies savivaldybėse, taip pat ir Palangos, palyginimas sausio 1-ajai dienai. Palangoje šilumos kaina – 8 centai už vieną kilovatvalandę (be PVM) – viena mažesnių šalyje. Kaip tai pavyko?

– Kaina labiausiai priklauso nuo kuro kainų, nuo atliktų investicijų įtraukimo į kainą. Bendrovėje yra apie 50 procentų ilgalaikio turto, kuris nusidėvėjęs ir naudojamas veikloje. Tam, kad užtikrintume patikimą ir efektyvų šilumos energijos tiekimą, reikia investicijų į esamą turtą. Įmonę perėmus iš privataus šilumos tiekėjo „Litesko“, Palangoje buvo daug investicijų į vietos šilumos ūkį – buvo atnaujinta 16 procentų šilumos tinklų, automatizuoti technologiniai procesai, įgyvendinta daug svarbių sprendimų. Šiuo metu vyksta Šventosios katilinės įrenginių renovacija ir Rajoninėje katilinėje, esančioje Klaipėdos pl. 63, elektrostatinio filtro įrengimas.

Katilinėje, esančioje Mokyklos g. 9, Šventojoje bus įrengti trys oras–vanduo tipo kompresoriniai šilumos siurbliai, kurių bendra instaliuota galia sieks 300 kW, taip pat trys akumuliacinės talpos. Sprendimas diegti šilumos siurblius pasirinktas siekiant diversifikuoti šilumos gamybos balansą, padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį bei sumažinti iškastinio kuro – gamtinių dujų – vartojimą. Naujai įrengti šilumos siurbliai per metus pagamins apie 874 MWh šilumos energijos. Šis šilumos kiekis bus naudojamas 10 daugiabučių namų (256 butų), Šventosios mokyklos, vaikų darželio „Sigutė“, ambulatorijos ir socialinių paslaugų centro šilumos bei karšto vandens poreikiams užtikrinti. Bendra šių objektų šildoma erdvė viršys 17 tūkst. kv. metrų. Nešildymo sezono metu visas šilumos poreikis bus dengiamas šilumos siurbliais, o pikinėms apkrovoms ir rezervui bus naudojami atnaujinti, efektyvesni dujiniai katilai.

Mūsų tikslas – toliau didinti esamų energijos įrenginių efektyvumą bei mažinti dujų vartojimą šilumos gamyboje, kad šilumos kaina vartotojams būtų dar palankesnė.

– Buvote anksčiau minėjusi, kad Palangoje šilumos gamyboje naudojamo biokuro dalis sudaro apie 85 procentus, o dujų – apie 15 procentų. Ar ir dabar toks jų santykis išlieka?

– Taip, metinis vidurkis yra toks pat. Esant šaltai žiemai, tokiai kaip ši, dujų suvartojimas išauga. Žvelgiant į ateitį, planuojame jau šią vasarą Šventosios katilinėje karštą vandenį gaminti ne dujomis, o šilumos siurbliais.

– „Palangos šilumos tinklai“ skiria daug dėmesio tvarumui ir aplinkosaugai. Įgyvendinate elektrostatinio filtro (ESP) diegimo projektą, skirtą oro taršai mažinti ir didinti šilumos ūkyje esančių energijos įrenginių efektyvumą. Kaip jis vyksta? Kodėl jis svarbus?

– Elektrostatinis filtras (ESP) – tai modernus kietųjų dalelių surinkimo įrenginys, kuriame aukštos įtampos elektrostatinis laukas įkrauna dūmų daleles, o šios pritraukiamos prie kolektoriaus plokščių ir saugiai pašalinamos. Tokia technologija ypač tinkama didelės apimties dūmų srautams, pasižymi aukštu efektyvumu bei mažomis eksploatacinėmis sąnaudomis.

Jo įrangos montavimo darbai yra baigiamojoje stadijoje. Projektą įgyvendiname pagal aplinkosauginius reikalavimus – iki 2030 metų turime sumažinti kietųjų dalelių išmetimą į aplinką iki 50 mg/Nm³.

Esame jau nemažai nuveikę. Automatizuojant procesus Rajoninėje katilinėje pavyko sumažinti kietųjų dalelių išmetimo lygį nuo 300 mg/Nm³ iki 97 mg/Nm³, įdiegus naujas technologijas. Tai – reikšmingas sumažėjimas.

Įrengtas filtras atitiks griežtėjančius taršos normatyvus ir gerąsias Europos Sąjungos praktikas artimiausius 30 ar daugiau metų.

Be to, efektyvus dalelių surinkimas leis sumažinti įrenginių nusidėvėjimą, prailgins katilo gyvavimo ciklą. Visa tai prisidės prie patikimos, ekonomiškos ir aplinkai draugiškos šilumos gamybos Palangos mieste.

Svarbiausia, kad šio projekto rezultatus tiesiogiai pajus Palangos gyventojai – sumažės kvėpavimo takus dirginančių dalelių, dulkių ir nemalonių kvapų aplinkinėse teritorijose, o oras taps švaresnis ir sveikesnis. Tai reiškia geresnę gyvenimo kokybę ir daugiau ramybės bendruomenei.

Projektas įgyvendinamas pagal 2025 m. vasario 5 d. pasirašytą Projekto finansavimo sutartį su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Jam skirta 224 164,36 euro tikslinė negrąžintina išmoka iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Be to, kalbant apie taršos mažinimą, pernai „Palangos šilumos tinklai“ įsigijo 5 elektromobilius ir jiems pakrauti – 4 elektromobilių įkrovimo stoteles. Šiems projektams taip pat gauta valstybės parama.

– Šilumos kainą kiekvienoje savivaldybėje iš dalies lemia ir jos politika, sprendimai. Palangos savivaldybei šilumos kaina buvo svarbi nuo pat „Litesko“ perėmimo 2016 metais. Kokie Savivaldybės sprendimai leidžia garantuoti mažesnę kainą vietos vartotojams?

– Savivaldybė reikšmingai prisidėjo prie Šventosios katilinės rekonstrukcijos, padidindama įmonės įstatinį kapitalą. Dėl šios paramos įmonei nereikėjo imti paskolos ir patirti papildomų palūkanų sąnaudų.

Be to, savivaldybė nuosekliai remia įmonės plėtros planus – suteikė bankui garantijas, leidžiančias skolintis palankesnėmis sąlygomis, taikant mažesnes palūkanas. Taip pat savivaldybė aktyviai skatina naujų objektų prijungimą prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų.

Mūsų šilumos tinklas Savivaldybėje baigiasi ties sanatorija „Gradiali“ Vanagupės gatvės gale, kur yra abu šie objektai, todėl mūsų plėtra buvo itin didelė. Kiekvienas naujas, ypač didelis vartotojas, kaip minėti objektai, mažina mūsų nuostolius tinkluose ir mažina daugiabučių renovacijos įtaką kainai.

Ir toliau Palangoje vyksta naujų objektų plėtra, kas ateityje leis išlaikyti stabilią šilumos kainą Palangos gyventojams.

– Ar dėl nuolatinių investicijų „Palangos šilumos tinklai“ dirba pelningai?

– Taip, nors mūsų pelnas dėl nuolatinių investicijų nėra didelis. Kaip Savivaldybės įmonė, esame orientuoti į viešąją paslaugą.

– Ar geoterminiai vandenys, žaliasis vandenilis yra kiekvieno šilumos ūkio, taip pat ir „Palangos šilumos tinklų“, ateitis?

– Tai labai brangios, kol kas eksperimentinės technologijos. Tvarumas ir aplinkosauga yra labai svarbūs, ir mes, kaip minėjau, daug darome šiomis kryptimis, tačiau jūsų minėtos technologijos – tolimesnės, o ne artimos ateities sprendimai.

– Kokius pagrindinius Palangos miesto daugiabučių šilumos sistemų privalumus išskirtumėte, lyginant su kitomis savivaldybėmis?

– Skirtingai nei daugelyje savivaldybių, Palangoje 100 procentų šilumos punktų jau automatizuoti, o net 86 procentus jų prižiūri mūsų įmonė. Gyventojams tai reiškia stabiliau užtikrinamą komfortą ir tikslesnį šilumos reguliavimą pagal realų poreikį – mažiau švaistymo ir greitesnį reagavimą, kai kyla nesklandumų. Kadangi esame atsakingi už didžiąją dalį šilumos punktų priežiūros, galime užtikrinti vienodus standartus ir operatyvesnį problemų sprendimą visame mieste.

Neseniai atlikome savo klientų apklausą ir džiaugiamės, kad dauguma jų yra patenkinti mūsų darbu ir paslaugų kokybe. Mums, taip pat ir man, kaip įmonės direktorei (2027 metais G. Juršėnė minės vadovavimo „Palangos šilumos tinklams“ dešimtmetį – PT), tai yra labai svarbu. Džiaugiuosi, kad mūsų įmonės įvaizdis yra reikšmingai pagerėjęs, palyginti su ankstesnio šilumos ūkio valdytojo (bendrovės „Litesko“ – PT) įvaizdžiu.

Nuotraukoje: . UAB „Palangos šilumos tinklai“ ir įmonės  direktorė Giedrė Juršėnė