Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos anglų ir ispanų kalbų mokytoja Eglė Gūžienė: „Gimiau sakyti ne labas rytas, o buenos días“

Agnė Benetytė

„Kartais juokauju sakydama, kad gimiau sakyti ne labas rytas, o buenos días,“ – „Palangos tiltui“ šypsosi Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos anglų ir ispanų kalbų mokytoja Eglė Gūžienė.  Eglė tvirtina, kad persikėlimas gyventi į Palangą buvo vienas iš geriausių jos gyvenimo sprendimų. 

Jos meilė ispanų kalbai užgimė dar vaikystėje, mažame Skuodo rajono miestelyje, kai žiūrėdama krepšinio rungtynes pirmą kartą išgirdo šią temperamentingą, šiltą ir muzikalumu dvelkiančią kalbą. Tai buvo devynmetės svajonė, kuri, kaip pati sako, išsipildė su kaupu – šiandien Eglė ne tik moko kalbos, bet ir dalijasi ispanakalbio pasaulio dvasia su Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos mokiniais.

Vilniaus universitete studijavusi ispanų ir anglų kalbas, Eglė su dėstytojais iš Ispanijos, Puerto Riko ir Argentinos pažino tikrąją ispanakalbių kultūrą – atvirą, šiltą, kupiną humoro ir istorijų. Tą patirtį ji atsinešė ir į Palangos  Vlado Jurgučio progimnaziją, kurioje jau ketverius metus skamba ispanų kalba. Būtent ši mokykla tapo pirmąja Klaipėdos regione, suteikusia mokiniams galimybę mokytis šios kalbos, o susidomėjimas ja kasmet vis didėja. Mokiniai čia atranda ne tik naujus žodžius, bet ir ispanų kultūros šilumą, temperamentą. 

Nors kai kuriuos mokinius motyvuoja futbolas, kitus – romantiškas kalbos skambesys, visus jungia smalsumas ir noras pažinti pasaulį. Mokytojos Eglės pamokose netrūksta kūrybos – nuo projektų apie Lotynų Amerikos kultūras iki filmukų ir žaismingų užduočių, kurios leidžia kalbai suskambėti gyvai. O pati mokytoja nuolat tobulėja: šį lapkritį ji išvyksta į pirmąją stažuotę Barselonoje, kad dar labiau pasinertų į katalonišką kultūrą ir praturtintų savo pamokas naujais įspūdžiais.

„Palangoje gyventi gera,“ – sako mokytoja Eglė. Čia ji rado ne tik mylimą darbą, bet ir įkvepiančią bendruomenę.

–Minėjote, kad ispanų kalba Jus žavėjo dar nuo mažens, gyvenant Skuodo rajone. 

–Taip, ispanų kalba susidomėjau dar vaikystėje, o mintis mokytis šios egzotiškos kalbos kilo žiūrint krepšinio varžybas. Dabar tai atrodo juokinga, bet žiūrint į praeitį galiu teigti, kad išpildžiau savo devynmetės svajonę. Mane sužavėjo pati kalba, jos vartojimas ir, žinoma, kultūra: karštas pietiečių temperamentas, šiluma, įsimintinos asmenybės. Kartais pati sau juokauju sakydama, kad gimiau sakyti ne „labas rytas“, o „Buenos días“.

–Pasirinkote studijas Vilniaus universitete? 

–Visada žinojau, kad mokysiuosi ispanų kalbos, tačiau mama patarė rinktis dvi kalbas – anglų ir ispanų. Tokiu būdu galėjau ne tik išmokti mylimos kalbos, bet ir pagilinti žinias anglų kalboje. Vienintelis universitetas, kuris teikė tokią galimybę, buvo Vilniaus universitetas.

Dar pirmame kurse mums teko pažinti Ispanijos ir Lotynų Amerikos kultūrą, nes visi mūsų dėstytojai buvo gimtakalbiai, atvykę iš Ispanijos, Puerto Riko bei Argentinos. Dėl šios priežasties su dėstytojais tapome gan artimi, nes jie buvo kitokie nei lietuvių dėstytojai: su jais galėdavome pajuokauti, pasidalinti patirtimi, išgirsti įvairių patarimų ir linksmų istorijų iš jų gyvenimo gimtosiose šalyse.

Tuo pačiu buvo smagu mokytis, atrodo, dviejų skirtingų ispanų kalbų – skirtingose šalyse vartojama ispanų kalba truputį skiriasi, o ypatingas skirtumas yra tarp Ispanijos žodžių tarimo ir Lotynų Amerikos. Linksmiausias nutikimas buvo, kai pirmo kurso antrame semestre mums dėstė ispanas Carlos, kuris nekalbėjo nei lietuvių, nei anglų kalbomis, o mes, dar truputį „žali“ pirmakursiai, turėjome rasti būdą po kelių mėnesių mokymosi su juo susikalbėti. Vis dėlto suradome būdą, kaip palenkti dėstytoją savo pusėn ir netgi padėjome jam įgyti lietuvių kalbos pagrindus.

–Kokia buvo jūsų darbo Palangoje pradžia? 

–Tik baigusi studijas, tą pačią vasarą pamačiau skelbimą, kad reikalingas anglų kalbos mokytojas Palangos Vlado Jurgučio progimnazijoje. Nusprendžiau išbandyti laimę ir kandidatuoti. Tačiau atvykus į pokalbį ir pamačius konkurentus, entuziazmas kiek išblėso, nes kiti kandidatai buvo atvykę su didžiuliais aplankalais, savo nuveiktais darbais, o aš sėdėjau prie stalo tik su baigimo diplomu. Po pokalbio tikrai buvau nustebusi, kad būtent mane pasirinko, ir labai dėl to džiaugiuosi.

Pati darbo pradžia buvo neįtikėtinai lengva, nes šalia turėjau kolegę, kuri visada padėdavo. Atsimenu, jai tekdavo atsiliepti į skambučius net labai vėlai vakare, vien dėl to, kad aš supanikuodavau, jog kažką darau negerai. Taip ir užsimezgė mūsų draugystė, kuri tęsiasi iki šiol.

Darbo pradžioje teko įveikti nemažai iššūkių – prasidėjo nuotolinis mokymas, mažiau socializacijos, daugiau darbo kompiuteriu. Tačiau viskas pavyko sklandžiai. Ispanų kalba mūsų mokykloje buvo pradėta dėstyti prieš ketverius metus, ir buvome pirmoji mokykla Klaipėdos regione, suteikusi mokiniams šią galimybę. 

–Ar Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos mokiniai noriai renkasi ispanų kalbą? 

–Nuo pat pradžių mokinių susidomėjimas buvo didelis. Galbūt tai naujovė, galbūt egzotika, bet mano klasės visada buvo pilnos.

–Kas juos labiausiai motyvuoja mokytis šios kalbos?

–Visada pirmąją pamoką stengiuosi paklausti naujų mokinių, kodėl jie pasirinko būtent ispanų kalbą, o ne prancūzų, vokiečių ar rusų. Dažniausias berniukų atsakymas būna dėl futbolo: daugelis mokinių Palangoje lanko futbolo užsiėmimus, o Ispanija yra žinoma kaip futbolo šalis, todėl nenuostabu, kad jaunimas jaučia trauką ir siekia savo svajonių – galbūt po mokyklos turės galimybę tęsti futbolo karjerą pačioje Ispanijoje. Merginų atsakymai dažnai būna kiek kitokie: romantiška, graži kalba, tačiau pasitaiko ir tokių atsakymų kaip „mama liepė“. Tačiau džiaugiuosi, kad mokiniai tikrai suvokia šios kalbos ir kultūros grožį ir siekia sužinoti daugiau.

–Kas Jūsų mokiniams ispanų kalboje atrodo sunkiausia, o kas – lengviausia?

–Iš tiesų keista, bet sunkiausias dalykas mokiniams dažniausiai yra žodžių mokymasis. Visada stengiuosi juos motyvuoti, nes tik žodžiai padeda išmokti kalbos: nežinodamas žodžių, negalėsi sudaryti sakinio, o nesudarysi sakinio – negalėsi bendrauti. Tačiau šiais laikais labai sunku mokinius sudominti mokymusi, nes tai, kas sudėtinga, dažnai neįdomu. Vis dėlto stengiuosi juos motyvuoti linksmais filmukais, animacijomis ir kūrybiniais projektais.

Būtent projektai, kuriuose mokiniai gali lavinti vaizduotę, jiems sekasi lengviausiai. Vienas iš labiausiai pasisekusių projektų – tai plakatai, kuriuose atskleidžiama autentiška miesto ar šalies kultūra, žymūs žmonės, paminklai ir įdomūs faktai. Projekto metu mokiniai susipažino su skirtingomis Lotynų Amerikos šalimis, jų kultūra ir paveldu.

–Gal būta ir linksmų istorijų…

–Linksmos istorijos nutinka kiekvieną kartą, kai reikia rašyti atsiskaitymo darbus. Pasitaiko, kad mokytojas duoda uždavinius iš temų, kurias mokiniai girdi pirmą kartą. Tačiau tai nutinka ne tik ispanų kalboje, bet ir kitose pamokose (juokiasi).

–Papasakokite apie stažuotę Ispanijoje.

–Stažuotės yra puiki galimybė gilinti žinias ir semtis autentiškos patirties. Lapkričio pabaigoje vyks mano pirmoji stažuotė Ispanijoje – Barselonoje, autentiškiausiame Katalonijos regione, turtingame savo kultūra. Stažuotės suteikia neįkainojamų žinių tiek asmeninėje, tiek profesinėje srityje, nes visas įgytas patirtis galima pritaikyti kiekvieną dieną.

Didžiausi įspūdžiai – šilti ispanakalbiai žmonės, draugiški ir empatiški užsieniečiams, ypač tiems, kurie mokosi ar moka jų kalbą. Pamokose galima panaudoti įvairiausias idėjas, kūrybiškumą ir skaitmeninių technologijų integravimą – tai tikrai sudomina mokinius ir paskatina juos siekti pažangos.

–Kur pasaulyje galima susikalbėti ispaniškai, ir kodėl ši kalba tampa vis svarbesnė?

–Ispanų kalba yra viena iš labiausiai paplitusių kalbų pasaulyje. Šiuo metu ja kalba daugiau nei 500 milijonų žmonių, kuriems ji yra gimtoji kalba. Įdomu tai, kad ispanų kalba pasaulyje yra antra pagal gimtakalbių skaičių. Ja galima susikalbėti dalyje Europos ir visoje Lotynų Amerikoje.

Mano manymu, ši kalba Lietuvoje įgauna populiarumą, nes daugelis lietuvių ispanakalbes šalis renkasi kaip atostogų vietas, o jaunimas labai domisi Lotynų kultūra, filmais ir muzika. Taip pat ispanų kalba suteikia didžiules galimybes darbo perspektyvoje. Ispanija yra svarbi Europos Sąjungos ekonomikos dalis, o ispanų kalbos žinios suteikia pranašumą tarptautinėse įmonėse. Be to, Lietuvoje daugėja įmonių, bendradarbiaujančių su Ispanijos įmonėmis, todėl mokėti kalbą yra naudinga.

–Kaip manote, kokios ispanų kalbos perspektyvos Palangoje ir Lietuvoje?

–Asmeniškai manau, kad ispanų kalbos populiarėjimas tiek Lietuvoje, tiek Palangoje netrukus  pasieks dar didesnį pagreitį. Žmonės tikrai suvoks šios kalbos savitumą, grožį ir svarbą šiuolaikiniame pasaulyje. Vien tai, kad palangiškiai mėgsta atostogauti, rodo, jog ispanų kalbos mokėjimas suteiktų platesnes galimybes kelionėse.

Užsienio kalbų mokėjimas yra vertingas tiek mąstant apie ateitį, tiek apie verslą ar tolimesnį mokymąsi. Manau, kad ispanakalbių šalių kultūra taps vis labiau populiaresnė Palangoje, nes didesniuose miestuose tai jau vyksta. Pavyzdžiui, Kaune veikia bendruomenė „Kaunas habla español“, o Klaipėdoje šį mėnesį vyko „Flamenco dienos“. Lietuviai tikrai domisi šia kalba ir kultūra.

–Ir pabaigai – ar Jums gera gyventi Palangoje? 

–Persikėlimas gyventi į Palangą buvo vienas iš geriausių mano gyvenimo sprendimų. Gamta, aplinka, saugi kaimynystė, o svarbiausia – jūra. Tai labai svarbūs aspektai mano šeimai. Kadangi mėgstame aktyvų laisvalaikį, šis miestas yra ypač tinkamas realizuoti įvairias idėjas.

Su šeima labai domimės sportu, muzika ir kultūriniais renginiais – visa tai randame čia, mieste, nereikia vykti į kitą miestą, kad galėtume leisti laisvalaikį. Tvirtai galiu teigti, kad Palangoje gyventi gera!

Nuotraukoje: Eglė Gūžienė. Asmeninio albumo nuotrauka