Paradoksas paskolų rinkoje: 70 proc. lietuvių mano suprantantys sąlygas, bet kas aštuntas pasirašo aklai

Finansinių įsipareigojimų srityje šalies gyventojai pasižymi dideliu pasitikėjimu savo jėgomis, tačiau reali praktika atskleidžia visai kitą medalio pusę. Naujausias paskolų palyginimo platformos „Toborrow“ inicijuotas  šalies gyventojų reprezentatyvus tyrimas parodė ryškų atotrūkį: net 70 proc. respondentų teigia gerai suprantantys paskolos sąlygas, tačiau kas aštuntas apklaustasis pripažįsta pasirinkęs paskolą nesuprasdamas visų sutarties punktų.

Tyrimo duomenimis, gyventojams sunkiausia perprasti esmines paskolos sutarties dalis. Paprašyti įvardyti, kas renkantis paskolą kėlė daugiausiai sunkumų, respondentai dažniausiai minėjo palūkanas ir paskolos sąlygas (atitinkamai 11 ir 9 proc.). Be to, kas devintam apklaustajam rimta kliūtimi tapo sutartyse esantis „smulkus šriftas“.

Racionalumą užgožia emocijos

Nepriklausoma asmeninių finansų strategė Ieva Jazavitienė pastebi, kad atotrūkis tarp to, ką žmogus mano žinantis, ir to, ką iš tikrųjų supranta, atsiranda ne dėl žinių trūkumo, o dėl psichologinių veiksnių. Pasak jos, priimdami finansinius sprendimus žmonės neretai vadovaujasi emocijomis.

„Mano praktika rodo, kad problema nebūtinai yra žinių stoka. Finansiniai sprendimai, įskaitant ir paskolas, dažniausiai priimami remiantis jausmais, emocijomis bei spontaniškais norais. Viskas vyksta labai greitai: kyla mintis, ir ima atrodyti, kad sprendimą reikia priimti čia ir dabar. Mes tiesiog neduodame sau laiko suabejoti kilusia idėja. Norime kuo greičiau išspręsti patiriamą diskomfortą – pavyzdžiui, nuovargį gyvenant be terasos ar važinėjimą senu automobiliu“, – aiškina I. Jazavitienė.

Pasak finansų strategės, kilusi emocija ar noras įprastai būna labai intensyvūs, tarsi grobis arba apdovanojimas, kurį netrukus gausime. Tokioje būsenoje žmogaus smegenys ieško greito palengvėjimo, o ne racionaliai geriausio sprendimo.

„Taip nutinka ne todėl, kad žmogus nežino terminų ar nesupranta jog reikės mokėti palūkanas, o todėl, kad vietoje skaičių jis mato save, jau įgyvendinusį norą ar išsprendusį problemą. Tik vėliau, kai pirmosios emocijos nuslūgsta, o mokamos įmokos tampa reguliaria biudžeto dalimi, asmuo pradeda realiai matyti skaičius ir sutarties sąlygas. Pradėjus mokėti paskolos įmokas atsiranda erdvės ramiai ir objektyviai įvertinti priimtą sprendimą“, – teigia ekspertė.

Sprendimas – nepasiduoti skubėjimui ir skaičiuoti

Siekdama padėti išvengti emocinių sprendimų ir skolintis atsakingai, I. Jazavitienė rekomenduoja pirmiausia neskubėti, duoti sau laiko bei užduoti kelis esminius klausimus: kam bus naudojami šie pinigai, ar tai noras, ar būtinas poreikis? Jeigu tai poreikis – ar jį būtina spręsti dabar, o jei būtina – ar paskola yra vienintelis kelias?

„Jeigu suprantate, kad tai daugiau noras nei būtinybė, geriausias vaistas yra laikas. Atidėkite sprendimą savaitei, dviem, o gal ir mėnesiui – ir po to įvertinkite jį iš naujo. Taip pat skaičiuokite ne tik mėnesio įmoką, bet ir bendrą paskolos kainą, nes vos kelių eurų skirtumas mėnesio įmokoje gali pavirsti solidžia permoka per penkerius ar dešimt metų“, – pataria finansų strategė.

Ekspertė siūlo atlikti paprastą pratimą – įvertinti paskolą platesniame artimiausių kelerių metų finansų kontekste.

„Tarkime, planuojate per penkerius metus paskolai sumokėti 15 000 eurų. Jei jūsų planuojamos pajamos yra apie 2 000 eurų per mėnesį, per penkerius metus tai sudarys apie 120 000 eurų. Atskaičiuokite pagrindines išlaidas: pavyzdžiui, 30 000 eurų būstui, 24 000 eurų maistui, 15 000 eurų automobiliui, kurui bei draudimui ir tuos pačius 15 000 eurų naujai paskolai. Matome, kad lieka apie 36 000 eurų, arba maždaug 600 eurų per mėnesį viskam kitam: atostogoms, vaikų poreikiams, aprangai, pramogoms, sveikatai ar netikėtoms išlaidoms. O kur dar investavimas ar santaupos? Kas nutiktų, jei pajamos sumažėtų arba išlaidos padidėtų dėl infliacijos? Toks pratimas leidžia pamatyti visą savo finansų perspektyvą ir būtent tada sprendimas tampa kur kas aiškesnis“, – skaičiuoja I. Jazavitienė.

Ignoruojamas kritinis žingsnis – pasiūlymų palyginimas

Jei po analizės nusprendžiate skolintis, atsiranda dar vienas svarbus uždavinys – įsitikinti, kad tikrai suprantate, už ką mokėsite. Švedų paskolų palyginimo platformos „Toborrow“ verslo vystymo vadovė Inga Zamalaitienė pabrėžia, kad būtent šiame etape gyventojai dažnai padaro klaidą nepalygindami skirtingų kreditorių pasiūlymų, o tai tiesiogiai siejasi su tyrime atskleista „smulkaus šrifto“ ar sudėtingų sąlygų baime.

„Tyrimas aiškiai atskleidžia paradoksą: žmonės nori jaustis užtikrinti, tačiau neretai pasirašo sutartis iki galo nesuprasdami sąlygų arba išsigandę sudėtingai pateiktos informacijos. Priėmus sprendimą pasiimti paskolą, ne mažiau svarbu yra palyginti skirtingus rinkos pasiūlymus. Vartotojai dažnai kreipiasi tik į vieną pažįstamą kreditorių, nes mano, kad palyginimo procesas bus ilgas ar per daug komplikuotas. Tačiau šiandien, naudojantis moderniomis platformomis, paraišką galima pateikti greitai ir vienoje vietoje skaidriai matyti bei lengvai palyginti skirtingų kreditorių sąlygas. Tai leidžia eliminuoti neaiškumo ar sutarties „smulkaus šrifto“ faktorius ir priimti racionalų, o ne emocijomis grįstą sprendimą“, – teigia I. Zamalaitienė.

Galiausiai asmeninių finansų strategė I. Jazavitienė primena, kad pajutus bet kokią abejonę, nereikėtų sprendimo priimti aklai: „Paklauskite savęs: ar aš tikrai suprantu šios paskolos kainą ir sąlygas? Jei atsakymas yra „ne“ arba kyla bent menkiausia abejonė, verta pasitelkti skaidrius paskolų palyginimo įrankius arba kreiptis papildomos profesionalios konsultacijos.“

Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2026 m. balandį „Toborrow“ užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.