Pedagogė be ribų: kaip palangiškei Angelinai Buteikienei pavyko sujungti filologiją, istoriją ir mediciną

Žurnalistė Agnė Benetytė

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Pajūrio skyriaus profesijos mokytojos Angelinos Buteikienės į jokius tradicinius rėmus neįsprausi. Pagal išsilavinimą, filologė, istorikė ir medicinos specialistė, vienu metu centre dėsčiusi ir anglų kalbą, ir anatomiją bei odos patologijas, šiandienos jaunimui Angelina turi aiškų patarimą: „Norėčiau palinkėti nebijoti keisti kryptį. Kartais svajonė gimsta tik išbandžius skirtingus dalykus.“

– Kada pradėjote dirbti Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Pajūrio skyriuje ir kas jums šiame darbe labiausiai patinka?

– Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Pajūrio skyriuje pradėjau dirbti 2008 metais profesijos mokytoja. Dėsčiau anglų kalbą Poilsio paslaugų agento mokymo programos mokiniams. Tuo metu mūsų skyrius buvo įsikūręs poilsio namuose „Vyturys“.

Šiame darbe labiausiai patinka bendravimas su mokiniais, dalijimasis žiniomis, galimybė padėti jiems spręsti mokymosi problemas. Be dėstymo, esu ir Gydomojo masažo mokymo programos mokinių grupių vadovė, dalyvauju Slaugytojo padėjėjo mokymo programos kompetencijų praktinės dalies vertinime. Taip pat prisidedu prie įvairių renginių organizavimo bei profesinio informavimo veiklų.

– Kuo skiriasi mokytojo darbas profesinio mokymo centre nuo įprastos mokyklos? 

– Mūsų mokymo įstaigoje vykdomas pirminis ir tęstinis profesinis mokymas, todėl čia mokosi labai įvairaus amžiaus ir patirties žmonės. Turime mokinių, kurie turi tik dešimties klasių išsilavinimą ir siekia įgyti vidurinį kartu su specialybe, pavyzdžiui, Gyvūnų augintinių prižiūrėtojo mokymo programoje. Bet turime ir tokių, kurie jau yra baigę aukštąsias mokyklas ar net įgiję magistro laipsnį.

Dažnai studentai renkasi naują specialybę norėdami pakeisti gyvenimo kryptį – pavyzdžiui, baigę finansus ar farmaciją, jie ateina mokytis kosmetikos ar gydomojo masažo subtilybių. Tai labai motyvuoti, tikslo siekiantys žmonės.

Mokiniai atvyksta ne tik iš Klaipėdos apskrities, bet ir iš tolimesnių miestų – Šiaulių, Kauno, Tauragės. Daug jų gyvena mūsų bendrabutyje, todėl čia kuriasi savotiška bendruomenė. 

Vienas iš mūsų absolventų, dabar jau dirbantis masažuotoju, sakė: „Pasirinkau Pajūrio skyrių, nes tai viena stipriausių masažuotojų mokyklų Lietuvoje.“

Mokosi pas mus ir ukrainiečiai. Šiemet Masažuotojo mokymo programą baigė gydytojas-traumatologas iš Kauno, ispanų kalbos specialistė bei slaugytoja iš Palangos ir dar keli ukrainiečiai.

Anksčiau dirbau ir „Vilties“ mokykloje, Jaunimo klasėse, kur mokėsi vaikai, turėję elgesio sunkumų. Ten pamačiau, kaip svarbu mokiniui jaustis priimtam ir išgirstam – tada keičiasi net ir sunkiausi charakteriai. Taip pat esu dirbusi Trečiojo amžiaus universitete, vedžiau anglų kalbos užsiėmimus miesto senjorams. Tai irgi labai įdomi, šilto bendravimo kupina patirtis.

Kalbant apie atmosferą mūsų skyriuje – ji tikrai puiki. Čia kiekvienas jaučiasi išgirstas ir suprastas. Turime daug dirbančių mokinių, todėl mokymą organizuojame lanksčiai – tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu būdu, kad žmonės galėtų derinti darbą su mokslu. Tačiau praktiniai užsiėmimai visada vyksta kontaktiniu būdu.

– Kaip apibūdintumėte šiuolaikinį jaunimą – kuo jis jus džiugina, kuo nustebina?

– Šiuolaikinis jaunimas yra labai įvairus. Yra ir labai jaunų, ir vyresnių mokinių – ypač Slaugytojo padėjėjo ar Individualios priežiūros darbuotojo programose, kur mokosi žmonės ir vyresni nei penkiasdešimt metų.

Džiugina tai, kad jauni žmonės dažniausiai yra mandagūs, gebantys bendrauti, drausmingi, noriai mokosi. Žinoma, pasitaiko visko, bet bendrai žiūrint – dabartinis jaunimas tikrai žingeidus ir kūrybingas.

– Kokie mokymo metodai šiandien labiausiai veikia, o kas jau „nebeveikia“?

– Kadangi mes esame profesinio mokymo įstaiga, mokymas vyksta moduliniu principu – kai vienas modulis baigiasi, prasideda kitas. Tai leidžia mokiniams nuosekliai gilinti žinias ir iškart matyti mokymosi rezultatą.

Naudoju įvairius metodus – tradicinius, tokius kaip aiškinimas, rašymas, demonstravimas, ir modernesnius. Dažnai kviečiame įvairių sričių specialistus, kurie dalijasi praktine patirtimi. Pavyzdžiui, Kosmetiko programos mokines su kosmetikos naujovėmis supažindina profesionalai, o psichoterapeutai skaito paskaitas Paramediko ar Masažuotojo programų mokiniams.

Savo darbe derinu tradicinius ir šiuolaikinius metodus, nes svarbiausia – sudominti mokinius. Kartais pasitelkiu ir dirbtinį intelektą – pavyzdžiui, prašau sugrupuoti odos bėrimo elementus ar sudaryti lenteles. Tai padeda greičiau atlikti užduotis, tačiau žinias mokiniai privalo įsisavinti, nes to reikės jų būsimame darbe.

– Anglų kalba ir anatomija – labai skirtingos sritys. Kaip jums pavyksta jas suderinti?

– Šiuo metu anglų kalbos jau nebedėstau, nes Poilsio paslaugų agento mokymo programa nebevykdoma. Dabar dėstau anatomiją ir odos patologijas. Be filologinio ir istorijos išsilavinimų, turiu ir medicininį, todėl šios sritys man artimos.

Iš tiesų toks žinių spektras netrukdo – atvirkščiai, jis suteikia įvairovės. Man patinka mokytis, tobulėti, todėl dirbti su skirtingomis temomis yra įdomu ir nenuobodu.

– Kokia jūsų paslaptis – kaip sudominate mokinius mokslu?

– Mokymo temos būna įvairios – vienos įdomesnės, kitos sudėtingesnės. Pavyzdžiui, dėstant odos problemas ar patologijas, medžiagą pateikiu su nuotraukomis, kad mokiniai vizualiai matytų, apie ką kalbama. Naudoju ir gydytojų, kosmetologų parengtus vaizdo įrašus, o kartais – užduotis su DI pagalba. Svarbiausia – aiškiai, įdomiai ir suprantamai pateikti informaciją.

– Ar prisimenate akimirką, kai supratote, kad būti mokytoja – tai jūsų kelias?

– Gimiau ir užaugau Šiaulių rajone, netoli garsiųjų Naisių. Baigusi Meškuičių vidurinę mokyklą labai norėjau studijuoti renginių organizavimą Kultūros mokykloje, bet tėvai manė, kad tai „ne rimta“ specialybė, tad pasirinkau mediciną – tarsi išpildydama tėvelio svajonę. Vis dėlto darbas medicinoje man nebuvo artimas – jis pasirodė pernelyg monotoniškas.

Vėliau įstojau į Vilniaus universitetą, kur baigiau istorijos studijas, o po to panorau mokytis anglų kalbos. Dar studijuodama Šiaulių universitete 2008 metais pradėjau dirbti Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre. Išbandžiau – ir šis darbas mane „užkabino“. Nuo tada praėjo nemažai metų, pasikeitė ir centro pavadinimas, ir patalpos, bet mano požiūris nepasikeitė: šis darbas man tinka ir patinka.

– Ar gera gyventi ir dirbti Palangoje?

– Palangoje gera visais metų laikais, išskyrus vasarą, kai čia suplūsta minios poilsiautojų – tuomet šiek tiek pavargstu nuo šurmulio. Tačiau myliu šį miestą. Čia semiuosi energijos, čia gera dirbti ir gyventi.

Man Palanga gražiausia ankstyvą rudenį – gal todėl, kad pati esu gimusi rudenį. Mėgstu vaikščioti po Birutės parką, būti gamtoje, stebėti jūrą, senus medžius. Esu ir Lietuvos skautijos skautė, nors dabar aktyvios veiklos nebevykdau.

– Apie ką svajojate – tiek kaip mokytoja, tiek kaip žmogus?

– Dirbu čia jau septyniolika metų, todėl man labai svarbu, kad Pajūrio skyrius gyvuotų, klestėtų ir plėstųsi. Palangai ir visai Lietuvai reikia gerai parengtų, kvalifikuotų specialistų. Džiaugiuosi, kai mūsų buvę mokiniai palaiko ryšį, dalijasi patirtimi, o kai kurie net grįžta čia dirbti profesijos mokytojais. Tai tikras įvertinimas.

– Kokią žinutę norėtumėte perduoti jaunimui, kuris dar tik ieško savo kelio?

– Jaunimui norėčiau palinkėti nebijoti ieškoti, bandyti, keisti kryptį. Kartais svajonė gimsta tik išbandžius skirtingus dalykus. O jeigu vis dar abejojate – kviečiu atvykti į Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Pajūrio skyrių. Čia dirba puikūs mokytojai, sudarytos geros mokymosi sąlygos, o svarbiausia – suteikiamos visos galimybės įgyti žinių tiek teoriškai, tiek praktiškai.