Pernai Palangoje buvo pradėta 14 ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo, o didžiausia išviliota suma siekė 30 000 eurų

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys rodo, kad per tris 2025 metų ketvirčius sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir verslo išviliojo per 15 milijonų eurų. Palangiškiai neišvengė sukčių taip pat.

Kaip „Palangos tiltą“ informavo Andromeda Grauslienė, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja, Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus duomenimis, 2025 metais Palangoje pradėta 14 ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimų. 

Didžiausia išviliota suma 30 000 tūkst. eurų, tyrimas perduotas Klaipėdos apskr. VPK Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybai.

Ankstesniais metais būta daugiau sukčiavimo atvejų Palangoje. Bet pagal LR BK 182 straipsnį (sukčiavimas) ir LR BK 215 straipsnį (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas) baigtų ir teismui perduotų bylų skaičius buvo gerokai mažesnis: pagal BK 182 straipsnį 2023 metais perduota 6 bylos, 2024 metais – 2, o 2025 metais (iki birželio 28 dienos) – nė viena. Pagal BK 215 straipsnį 2023 metais teismui perduotos 4 bylos, o 2024 metais – nei viena. 

Dalis tyrimų dėl sukčiavimo iš Palangos miesto policijos komisariato perduodami Klaipėdos apskrities VPK Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybai, kur tęsiami toliau. 

Nusikaltėliai veikia įžūliai

„Palangos tiltas“ pernai nekart rašė apie nuo sukčių nukentėjusius palangiškius.

Lapkričio 20-ąją Palangos m. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal 1961 m. gimusios moters pareiškimą, kuriame nurodoma, kad lapkričio 11-ąją, gavusi SMS žinutę dėl neva nesumokėtos baudos už KET pažeidimą, paspaudė atsiųstą nuorodą, suvedė reikalaujamus duomenis, o po to pastebėjo, kad iš jos banko sąskaitos, apgaulės būdu, buvo pasisavinta 390 eurų.

Rugsėjį 1973 metais gimusi moteris kreipėsi į Palangos miesto policiją ir pareiškė, kad laikotarpyje nuo gegužės 5 d. iki rugsėjo 4 d., jai skambino rusiškai bendraujantys nepažįstami asmenys ir iš jos išviliojo 28 tūkstančius eurų. 

Birželį į Palangos miesto policijos komisariatą kreipėsi moteris, gimusi 1956 metais, ir  pareiškė, kad Palangoje, jai būnant namuose, telefonu paskambino nepažįstami asmenys. Prisistatę telekomunikacijų bendrovės, banko darbuotojais bei policijos pareigūnais, apgaulės būdu išviliojo 30 000 eurų. 

Gegužės 23 d. iš palangiškės išviliota daugiau nei 12 tūkstančių eurų. Į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 1940 metais gimusi moteris, kuri pareiškė, jog savaitės pradžioje jai būnant namuose Palangoje telefonu paskambino nepažįstami asmenys, kurie, prisistatę telekomunikacijų bendrovės darbuotojais ir policijos pareigūnais, apgaulės būdu išviliojo 12 500 eurų.

Tai – tik keli iš 14 atvejų.

Akyla ir gudri palangiškė

Paprašyta prisiminti labiausiai įsidėmėjusį palangiškių akylumo atvejį pernai, Andromeda Grauslienė pasakojo: „Pernai, liepos 28-ąją, apie 08.48 val. Palangoje, 1941 metais gimusiai moteriai, būnant namuose, paskambino vyras, kuris kalbėjo rusų kalba ir moteriai aiškino, kad jos duktė neva pateko į avariją ir nukentėjusiojo operacijai reikalingi 32 000 eurų. Senjorė nesutriko ir situaciją įvertino kritiškai – paskambino savo artimiesiems, o vienas iš jų – Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas – nedelsdamas informavo policiją bendruoju pagalbos telefonu 112, jis taip pat talkino policijos pareigūnams sulaikant įtariamąjį. Policijos pareigūnai reagavo žaibiškai – senjorės bute surengė pasalą ir sėkmingai sulaikė pas moterį atvykusį, pinigus (5 500 eurų) paimti turėjusį asmenį. 2000 m. gimęs įtariamasis, Latvijos Respublikos pilietis, uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d.“

Niekada niekam neatskleiskite savo savo asmens duomenų, PIN kodų

„Pareigūnai primena – niekada niekam neatskleiskite savo savo asmens duomenų, PIN kodų ar mokėjimo kortelės informacijos, kad ir kokiu pretekstu jų būtų reikalaujama. Nespauskite jokių el. paštu, SMS žinute ar per pokalbių programėles atsiųstų nuorodų, nevykdykite nurodymų suvesti arba padiktuoti prisijungimo prie interneto banko kodus ar kortelės duomenis,“ – įspėja Andromeda Grauslienė.

„Visada prisiminkite – policijos, bankų ar bet kokios kitos valstybinės įstaigos darbuotojai niekada nekalba rusų kalba ir niekada neprašys Jūsų banko ar asmeninių duomenų! Jei kyla nors mažiausia abejonė, nedelsiant nutraukite veiksmus. O nukentėjus nuo sukčių, kuo skubiau praneškite policijai per www.epolicija.lt arba telefonu 112,“ – pataria policijos pareigūnė.

Pareigūnai primena, kad nei policija, nei VMI, nei bankai nekalba rusiškai – bendravimas vyksta tik valstybine kalba. Taip pat pareigūnai nevyksta tikrinti pinigų į namus, neprašo pervesti lėšų už paslaugas ar atskleisti el. bankininkystės duomenų. Jei sulaukiate įtartino skambučio, ypač rusiškai, rekomenduojama nedelsiant nutraukti pokalbį ir padėti ragelį. Negalima spausti neaiškių nuorodų – prie banko ar kitų svetainių reikia jungtis tik įprastu būdu. 

Policija ragina gyventojus nelikti abejingais ir pranešti apie visus sukčiavimo atvejus. Jei nukentėjote nuo sukčių ar įtariate ketinimus sukčiauti – nedelsdami praneškite policijai per www.epolicija.lt arba skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.

Tinkamai sureagavus prarasti pinigai vis dar gali būti atgauti

„Citadele“ banko plėtros vadovas Romas Čereška sako, kad kovoti su sukčiais sudėtinga, tačiau tinkamai sureagavus prarasti pinigai vis dar gali būti atgauti. Ką daryti, jei tapote sukčių taikiniu?

Lietuvoje fiksuojamas toliau augantis sukčiavimo mastas. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, iš viso per tris 2025 metų ketvirčius registruota 10,9 tūkst. sukčiavimo atvejai, kai pernai tuo pačiu metu – 10 tūkstančių.

Per tris 2025 metus ketvirčius bendra sukčiams pervesta suma siekia 16,4 milijono eurų – beveik tiek pat, kiek per visus 2024 metais.

Didžiausią grėsmę, anot jo, ir toliau kelia suklastotos SMS žinutės bei fišingo laiškai.

.Ar įmanoma susigrąžinti prarastus pinigus?

Nors sukčiavimų mastas auga, greita finansų įstaigų reakcija ir pažangios saugumo priemonės leidžia apsaugoti vis daugiau lėšų, o kai kuriais atvejais net ir grąžinti prarastus pinigus. Tai rodo ir statistika: gyventojams ir verslui per tris 2025 metus ketvirčius grąžinta 1,15 milijono eurų – beveik tiek pat, kiek ir 2024 metais tuo pačiu metu.

Visgi, anot eksperto, sukčiai nesnaudžia: jie kuria vis sudėtingesnes apgavystes, pasitelkia ne tik fišingo laiškus, bet ir dirbtiniu intelektu sukurtą turinį, kurį atpažinti žmonėms vis sudėtingiau.

„Dažniausiai žmonės supranta, kad tapo aukomis tik po to, kai praranda pinigus arba asmeninius duomenis. Todėl labai svarbu ne tik mokėti atpažinti apgaules, bet ir veikti iškart, kai tik kyla įtarimų. Jei tapote sukčiavimo auka, pirmiausia būtina iš karto informuoti banką – įtartina operacija gali būti sustabdyta, kol pinigai dar nepasiekė sukčių sąskaitų. Antras žingsnis – nedelsiant kreiptis į policiją“, – pabrėžia R. Čereška.

Su banku susisiekti galima įvairiais kanalais bet kuriuo metu: telefonu, apsilankyti skyriuje ar užpildyti prašymą atšaukti mokėjimą internetinėje bankininkystėje. Anot eksperto, dar neišsiųstas mokėjimo nurodymas gali būti atšauktas.

Svarbu iškart reaguoti

„Gavę kliento prašymą atšaukti mokėjimą, kreipiamės į lėšų gavėjo įstaigą. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad dauguma mokėjimų yra momentiniai ir į sąskaitas Lietuvos ar užsienio bankuose yra įskaitomi akimirksniu. Kai lėšos yra įskaitomos į gavėjo sąskaitą, jas susigrąžinti gali būti itin sudėtinga. Sukčiai dažnai greitai perveda pinigus į kitas sąskaitas arba išsigrynina, todėl juos atsekti tampa sunkiau“, – aiškina R. Čereška. 

Bet kuriuo atveju, pasak jo, visada verta bandyti, nes veikiant kartu su banku ir policija, šansai susigrąžinti pinigus padidėja. Be to, bankas taip pat automatiškai stabdo visus įtartinus mokėjimus – veikia specialiai tam sukurta sistema, tačiau pilnai apsisaugoti nuo sukčių gali tik patys gyventojai. 

„Citadele“ atstovo teigimu, sukčiai nuolat tobulina savo metodus, todėl svarbiausias ginklas išlieka kritinis mąstymas. Net menkiausia abejonė gali apsaugoti nuo tūkstantinių nuostolių.