PJSC direktorė Laura Janušienė: „Norėtume pasiekti, kad Palangos bendruomenė būtų atvira jaunimui ir savanorystei“

Naujasis Palangos jaunimo ir savanorystės centras (PJSC) – erdvė, kurioje jaunimas kviečiamas kurti, bendradarbiauti ir atrasti save. Čia susipina iniciatyvos, bendrystė ir savanorystės dvasia. Apie centro misiją, jaunimo poreikius, įgyvendinamus projektus ir ateities vizijas „Palangos tiltas“ kalbasi su PJSC direktore Laura Janušiene.

– Kaip apibūdintumėte pagrindinę Jaunimo ir savanorystės centro misiją Palangoje?

– Palangos jaunimo ir savanorystės centrui (toliau – PJSC) svarbu kurti kartu su jaunimu, kartu į veiklas įtraukiant ir buriant Palangos bendruomenę. Didelė veiklos dalis skiriama siekiant padėti jaunimui rasti savo pašaukimą, suteikti saviraiškos galimybes. Sau, kaip įstaigai, keliame misiją pasiūlyti saugią erdvę jaunimui ir savanoriškai veiklai Palangoje. Žiūrint į ateitį, norėtume įgyvendinti savo viziją – pasiekti, kad Palangos bendruomenė būtų atvira jaunimui ir savanorystei. Mūsų centre laukiamas kiekvienas, nors daugiausia resursų skiriame jaunimui ir savanoriams. Tačiau partnerystė mus įgalina plėtoti daugiau veiklų ir pasiekti daugiau tikslinių grupių.

– Turite nemažą darbo su jaunimu ir projektais jaunimui patirtį Savivaldybėje. Tačiau kas centre jums, vadovei, nauja?

– Į visus dalykus, net gerai pažįstamus, visada galima pažvelgti naujai – kitu žvilgsniu, iš kitos perspektyvos. Neturėti išankstinių nuostatų ar nusistatymų yra labai svarbu. Kaip ir tai, kad turima patirtis būtų pritaikoma aktualiame, dažnu atveju – naujame kontekste.

– Su kokiais didžiausiais jaunimo poreikiais ar iššūkiais susiduriate Palangoje šiandien?

– Šį klausimą esame aptarę su komanda. Manome, kad kadangi dabar viskas labai greitai keičiasi, gyvenimo tempas spartėja, informacijos perdavimo kanalai kinta, vis sunkiau pasiekti tikslinę auditoriją. Jaunimas šiandien yra labai reiklus, žinantis, ko nori, veiklas bei renginius renkasi tikslingai.

– Kokias veiklas ar projektus jaunimas labiausiai renkasi Jūsų centre?

– Turime galimybę pasiūlyti, inicijuoti ar įsitraukti į gana įvairius projektus ir įvairioms tikslinėms grupėms. Jei kalbame apie kasdienes veiklas, jas artiname prie būtinų socialinių įgūdžių – tai maisto gaminimas, kūrybiškumo skatinimas. Stengiamės perimti patirtį ir iš vyresnės kartos. Pavyzdžiui, juos mokome anglų kalbos, o mainais gauname gerąsias patirtis – kaip sprendžiamos konfliktinės situacijos ir pan.

– Nemažai jaunimo nemėgsta tradicinių veiklų ar jų rėmų, gyvena virtualiame pasaulyje, siaurame savo draugų rate arba yra vieniši. Ar tokius bandote pasiekti? Kaip?

– Bandome, įtraukdami į veiklas, skatindami būti komandoje. Viena iš tokių veiklų – savanorystė. Ji skatina bendravimą su žmonėmis, buvimą su draugais, mokymąsi kažko naujo, naujų įgūdžių lavinimą ir pan.

– Kaip skatinama savanorystė tarp jaunų žmonių Palangoje? Kokios siūlomos savanorystės formos? Kiek turite savanorių iki 25 metų?

– Savanorystė pas mus yra ilgalaikė arba trumpalaikė. Ji skatinama kaip būdas išmokti, įgyti naujų įgūdžių, pažinti save, realizuoti savo gebėjimus. Nuolat peržiūrime ir atnaujiname turimą savanorių motyvacinę sistemą – be tokių tradicinių priemonių kaip maistas (picos) ar rekvizitai (marškinėliai, gertuvės, užrašinės), motyvuojame suteikdami papildomų taškų pretenduojant į keliones tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Šiuo metu turime apie 60 savanorių.

– Kaip bendradarbiaujate su kitomis miesto įstaigomis, mokyklomis ar nevyriausybinėmis organizacijomis?

– Dažniausiai per bendras veiklas – kaip pavyzdys, Jaunimo vasaros savaitė. Šis renginys vyksta savaitę, ir be pagalbos jo nepadarytume. Štai šiais metais Baltijos pagrindinė mokykla suteikė galimybę sporto veiklas vykdyti jų naujame stadione, Palangos globos namai ir jų gyventojai atvyko su savo edukacijomis į Jaunimo pikniką, kuriam erdvę pasiūlė Kurorto muziejus. Prie veiklų įvairovės prisijungia J. Šliūpo muziejus, Senjorų komanda, Palangos visuomenės sveikatos biuras ir kt. Pagrindinis, ir turbūt didžiausias, mus vienijantis tikslas – bendrystė. Taip ir vyksta „barteriniai“ mainai. Bene didžiausią partnerių ir rėmėjų skaičių sutelkiame organizuodami Bučos vaikų stovyklą Palangoje – šiemet šiai veiklai turėjome net 11 rėmėjų. Palangos viešbučių ir restoranų asociacija taip pat prisideda, atliepdama jaunų žmonių poreikius emocinei, psichologinei pagalbai.

– Kaip pasidalinate veikla su Moksleivių klubu ir Kultūros centru?

– Bendradarbiaujame. Tai labai stiprios, didesnę patirtį turinčios įstaigos, iš kurių mokomės. Papildome vieni kitų veiklas – pavyzdžiui, jaunuoliai, Moksleivių klube lankantys DJ studijos užsiėmimus, pas mus „atlieka praktiką“ – įsitraukia į renginius. Taip pat yra ir su fotografijos užsiėmimais. Mūsų centras „išaugo“ iš Kultūros centro – jei ne ten dirbanti komanda, šiandien nebūtume tokie, kokie esame. Visapusiškas palaikymas, bendras supratimas apie savanorystę ir siekis atliepti bendruomenės poreikius yra bendras.

– Kokie įsimintiniausi centro projektai ar iniciatyvos Jums?

– Kiekvienas darbuotojas turi savo „numylėtinį“ – jo globojamą renginį ar veiklą, tad sunku ką nors išskirti. Bendru sutarimu paminėtume: Jaunimo savaitė, „startuolis“ Gerumo savaitė, stovykla vaikams ir jaunuoliams iš Bučos, projektai „Atviri visiems“, „Tas jaunimas šiais laikais...“. Įsimintinos buvo Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Ir, žinoma, itin džiaugėmės naujojo Palangos jaunimo ir savanorystės centro atidarymu.

– Kokius pokyčius ar naujoves planuojate įgyvendinti artimiausiais metais?

– Norėtume juos pristatyti kitų metų pradžioje (šypsosi). Turime pateikę tris projektų paraiškas, dar dvi planuojame pateikti. Esame tikri, kad Palangos bendruomenę tikrai supažindinsime su tarptautine savanoryste.

– Ką norėtumėte palinkėti Palangos jaunimui ir tiems, kurie dar tik svarsto prisijungti prie centro veiklų?

– Bendras kolektyvo palinkėjimas būtų – ateiti pas mus. Norime paskatinti kurti, svajoti ir, svarbiausia, veikti (šypsosi). 

Aš asmeniškai palinkėsiu nuoširdumo. Manau, būtent juo paremta daugelis vertybių.

– Kokią dalį jūsų biudžeto sudaro Savivaldybės lėšos, o kokią – projektų lėšos?

– Jei kalbame apie 2025-uosius metus, iš savivaldybės biudžeto gauname daugiau nei 75 procentus finansavimo, iš kitų projektų – kiek mažiau nei 25 procentus.