Prie klubo durų – reikalavimas parodyti sijoną: Laurai nesutikus, ji nebuvo įleista

Prie klubo durų – priekaištai dėl aprangos ir reikalavimas parodyti sijoną. Su tokia situacija Palangoje susidūrė į klubą norėjusi patekti Laura. Apsaugos darbuotojams pareikalavus parodyti sijoną, Laura sako pasijutusi pažeminta. Lygybės ekspertė pabrėžia, kad moterims vis dar keliami aukštesni išvaizdos reikalavimai, kai daugiau dėmesio sulaukia ne žinios, o aprangos detalės. 

Penktadienio vakarą kartu su draugais Laura planavo praleisti viename Palangos klube, tačiau prie klubo durų laukė nemalonumai. Kaip pasakoja Laura, kelių jos draugų ir jos pačios apsaugos darbuotojai į klubą neįleido – užkliuvo apranga.

„Manau, vieno draugo apranga tikrai netiko, prie kito draugo prisikabino apsaugos darbuotojai. Manęs taip pat neįleido, nors dėvėjau klasikinius batelius, klasikinį paltą. Apsaugos darbuotojai ieškojo netinkamų aprangos detalių ir surado – netiko mano aptemptos kelnės, neva sportinės“, – LRT.lt sako Laura, kurios tikrasis vardas pakeistas.

Po kurio laiko ji grįžo jau persirengusi, tačiau klubo apsaugos darbuotojai ėmė domėtis, ar po paltu Laura dėvi sijoną, ir pareikalavo jį parodyti.

„Reikalavimas po paltu parodyti sijoną man yra nepriimtinas, nesu vertinama prekė. <...> Toks reikalavimas mane pažemino. Vyras apsaugininkas manęs prašo parodyti sijoną. Nejau turėjau praskleisti skverną, parodyti, kas po paltu, pademonstruoti sijoną?“ – stebisi Laura.

Pasijutusi pažeminta, Laura atsisakė vykdyti apsaugos darbuotojų reikalavimą, o šie jos į klubą ir neįleido.

Moterys sudaiktinamos, daugiau dėmesio sulaukia ne žinios, o išvaizda

„Ribologijos“ bendrakūrėjė Rugilė Butkevičiūtė sutinka, kad klubai ir barai gali reikalauti tam tikro aprangos kodo, kai, pavyzdžiui, į vidų neįleidžiama su sportbačiais, tačiau reikalavimas atsisegti paltą ir parodyti sijoną – visiškai netinkamas elgesys.

„Šiuo atveju galima kalbėti apie diskriminaciją, pažeminimą. Tai netinkamas aptarnavimas ir diskriminacinis elgesys“, – LRT.lt sako R. Butkevičiūtė.

Ekspertės teigimu, tokiu reikalavimu moteris sudaiktinama. Taip nutinka dar dažnai – moterys dažniau nei vyrai vertinamos pagal išvaizdą, nustatant reikalavimus, kas yra tinkama, o kas – ne.

„Klausimas, ar eilėje į klubą stovinčių vyrų prašoma atsisegti striukę ir parodyti marškinius – ar jie ilgomis, ar trumpomis rankovėmis“, – kritikuoja R. Butkevičiūtė.

Pasak jos, svarbu, ar aprangos reikalavimai neperžengia sveiko proto ribų: „Jei matome, kad vyrams ir moterims taikomi skirtingi standartai, klausimas, kodėl, ir galime kreiptis dėl diskriminacijos.“

„Ribologijos“ ekspertė taip pat pastebi, kad su įvairiais išvaizdos reikalavimais moterys susiduria ne tik klubuose, bet ir darbinėje aplinkoje ar net mokykloje. Pavyzdžiui, ne vienoje mokykloje vaikams keliami skirtingi uniformų reikalavimai, kai mergaitėms neleidžiama nešioti kelnių ir jos net žiemą privalo ateiti su trumpais sijonais ar sarafanais.

Darbinėje aplinkoje moterims taip pat keliami griežti išvaizdos reikalavimai. Pavyzdžiui, sako R. Butkevičiūtė, dažnai iš moterų reikalaujama avėti aukštakulnius, nors tai – nepatogu ir vargina.

„Nuolat girdžiu pasakymą, kad moteris turi būti susitvarkiusi – pasidariusi manikiūrą, susitvarkiusi antakius“, – pastebi „Ribologijos“ ekspertė.

Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad su tokiais ir panašiais reikalavimais susiduria ir aukštas pareigas einančios moterys, pavyzdžiui, politikės.

„Kiek moterys sulaukia neigiamų komentarų, jei yra nepasidažiusios arba per daug pasidažiusios. Prisiminkime mūsų ministrę pirmininkę Ingą Ruginienę, kai daug kas komentavo ne jos sprendimus ar pasisakymus, bet makiažą“, – primena R. Butkevičiūtė.

Deja, priduria „Ribologijos“ bendrakūrėjė, šiandien daugiau dėmesio neretai dar sulaukia moters apranga, o ne jos žinios ir pareigos.

Elgesys gali turėti priekabiavimo požymių

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Marius Morkevičius pastebi, kad, remiantis Lygių galimybių įstatymu, žmogaus išvaizda ir apranga nėra laikomi žmogaus tapatybės bruožu, dėl kurių diskriminacija draudžiama.

Kita vertus, LRT.lt sako M. Morkevičius, tokia situacija, kai dėl apsaugos darbuotojų reikalavimų žmogus pasijuto pažemintas, gali turėti priekabiavimo dėl lyties požymių.

Tiesa, nustatyti tokį pažeidimą galima tik atlikus išsamų teisinį tyrimą ir įvertinus visas aplinkybes, tad M. Morkevičius ragina dėl šios situacijos pasikonsultuoti su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

„Primename, kad aptarnaujant asmenis privaloma laikytis mandagaus ir pagarbaus bendravimo taisyklių, užtikrinti, kad žmonių orumas nebūtų pažeistas, prie jų nebūtų priekabiaujama, jiems nebūtų sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka“, – LRT.lt komentuoja Lygių galimybių kontrolieriaus atstovas.

Pasak M. Morkevičiaus, apskritai tarnyba sulaukia paklausimų ir skundų dėl įvairių situacijų naktiniuose klubuose, tačiau jų nebūna daug.

„Esame gavę užklausų dėl naktiniuose klubuose taikomos skirtingos kainodaros vyrams ir moterims. Tipinis pavyzdys – už įėjimą į klubą vyrams tenka mokėti didesnę sumą nei moterims. Dažniau dėl skirtingos kainodaros kreipiasi vyrai, nes būtent jiems taikomi didesni įkainiai.

Dėl tokio pažeidimo tarnyba yra skyrusi keletą įspėjimų. Taip pat dviejuose naktiniuose klubuose buvo nustatyta diskriminacija dėl rasės, lankytojams pasiskundus, kad nebuvo įleisti“, – tvirtina M. Morkevičius.

Domantė Platūkytė, LRT.lt