Su Senjorų diena ir Tarptautine Mokytojų diena Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ kūrėjai sveikina posmais

Palangos tiltas, 2025-09-30
Peržiūrėta
892
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Su Senjorų diena ir Tarptautine Mokytojų diena Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ kūrėjai sveikina posmais

Artėjantis spalio mėnuo atneš ne tik auksiniais lapais nuklotus kilimus, bet ir įsimintinas šventes: tai Senjorų diena ir Tarptautinė Mokytojų diena. Kiekvieno žmogaus gyvenime mokytojai palieka gražiausius prisiminimus, dėkingumą už suteiktas mokslo žinias ir  parodytą teisingą kelią į gyvenimą. 

Mieli buvę ir esami mokytojai, būkite laimingi, nešdami mokslo šviesą į mokinių širdis! Tegul mūsų literatų eilės būna tik menka dalelė tos pagarbos ir dėkingumo, kurio jūs nusipelnėte savo reikalingu, daug pasiaukojimo ir kantrybės reikalaujančiu darbu! Ačiū Jums už tai!
                   

               Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ kūrėjai

 

....................................

                    ritasi laiko tėkmė

                    stovi palinkusi liepa

                    lydi jaunystę sėkmė

                    ritasi laiko tėkmė

                    širdį aplanko meilė

                    raukšlės veidą vagoja

                    ritasi laiko tėkmė

                    stovi palinkusi liepa

 

                           Eglė Baranauskaitė

          .....................................................

                           ŽAVESYS

            Neišblėso su rytmečio vėju
            Man žara ilgesingos minties.
            Ji sugundė, aš ja patikėjau –
            Gėriau žvilgsnius beribės rimties.

            Ir jaučiu kaip įsmigo tos dienos,
            Išsiliejo many nežabotais kerais!
            Kaip žaismingai jos driekėsi vienos
            Lig rudens savo šypsniais tyliais.

            Nepralenkiama laiko galybe,
            Apžavėjai tu sielą slapčia.
            Te atleidžia visa man esybe
            Už silpnumą dangus nejučia.

 

            Taip norėčiau tavęs aš išmelsti –
            Dar šiek tiek prarajoj pasilikt!
            Užsimerkus gelmėn jos nužengti
            Lyg svajingoj palaimoj numirt.

                                      Mantas Bublys

                        ...................................................................

                                     ***

                            Iš šlapio dangaus –

                            į lietum kalbančią žemę

                            skamba pranašų žingsnių aidas

                            ir sulijusios mintys gagena –

                            jos lyg žąsys debesis aižo... 

                            Pasipuošęs karoliais lašų

                            gieda giesmę voratinklių šilkas – 

                            jis be muzikos ir be natų,

                            ji rudens suknele apsivilkus... 

                            Pakeiksnojam, paglostom ir juokiamės – 

                            toks gyvenimas, kartais ir verkiam...

                            Tad pamokslų  nesekim iš nuojautos,

                            įsipilkime džiaugsmo ir gerkime –

                            už draugus ir už giminę savo,

                            už kaimyną ir artimą širdžiai –

                            tegu mintys lyg žąsys gagena –

                            jos iš šlapio dangaus

                            į lietum kalbančią žemę... 

 

                                      Adelė Daukantaitė

                          .........................................................

                        RUDUO
                     Krenta lapai,
                     Krenta auksiniai,
                     Vėjo išmyluoti,
                     Saulės išbučiuoti.
                     Jau ruduo... 
                     Vėjas žaidžia lapija,
                     Saulė šypsos danguje.
                     Ach, kokia svarbi diena -
                     Tai rugsėjo pirma.
                     Šventė mokiniams - rimta.
                     Mokslo laiptais reikės kilt
                     Ir svajonės neapvilt.
                     Jaunystė – laikas nuostabus,
                     Ji pasieks visus tikslus.

                            Irena Eitavičienė
                     ......................................................

                        RUDENIS  VĖJAS

                    Nulingavo, nubangavo

                    Vasarėlė pamažu.

                    Paskui ją rudenis vėjas,

                    Atšlamėjo nuo klevų,

                    Pasipuošusių geltoniu 

                    Ir jau nupjautais rugiais.

                    Rudeniniuos debesėliuos

                    Slėpės saulė vakarais.

                    Vėjas šuorais nušuoliavo

                    Link ražienų apartų,

                    Sunerimęs apsisuko,

                    Palei klėtį pamažu.

                    Pamiškėj išnaršė šieną,

                    Dar palaistė lietučiu,

                    Ir nuskriejo, nuskubėjo,

                    Link šermukšnių raudonų.

                    Užsidengsime su skėčiais,

                    Gal ruduo gi mus aplenks?..

                    Tėkmė laiko nesustoja,

                    Džiaukimės grožiu rudens.

 

                             Nijolė Fultinavičienė  

                  .....................................................  

 

                                  AR PRISIMENAT?

              Ar prisimenat pirmokų knygelę „Saulutė“?
              Kaip rašė pirmą raidę Jūsų rankutė?
              Kaip plazdėjo Jūsų maža širdelė,
              Kai mokytoja gyrė ir glostė galvelę?
              Jos balsą ir dabar aš dar girdžiu,
              Kaip taria ji tyliu, švelniu balsu:
              - Mylėkite, vaikai, mamytę ir tėvelį,
              Mylėkite, vaikai, Jūs savo šalį,
              Kur Nemunas, Neris, Dubysa,
              Kur teka saulė čia kas rytą,
              Kur paukščiai čiulba ulbuonėliai,
              Kur vakarais niūniuoja motinėlė,
              Kur pievom liejasi daina:
              „Brangi šalelė Lietuva“.

                         Laimutė Kasparavičienė
            ...........................................................
                            
                              M. K. ČIURLIONIS PRIE JŪROS

                               Miela jūra, maldaujam tavęs:
                               „Niekada nepaleisk žmogaus delno
                               Ir į kalną Birutės nuvesk,
                               Kur žyniai šventą ugnį kūreno!“
                               Čia Čiurlionis, atvykęs kadais,
                               Laikė pirštais apglėbęs teptuką...
                               Ant molberto iškilo vaizdai
                               Tarsi amžino virsmo stebuklas.

                               Atsisėdęs ant pilko akmens,
                               Žvelgė jūron, kur burlaiviai plaukė,
                               Kur užbūrė didybė vandens,
                               O žuvėdros žvejus uostan šaukė.

                               Čia tapytojo akys tolyn
                               Žvelgė nuo pilko Baltijos kranto,
                               Kur sugriautoj Jūratės pily
                               Bangos priminė meilės legendą.

                               O užmerkus akis, vaizdiniuos
                               Mikalojui vėl Sofija regis...
                               Vietoj šalto teptuko delnuos
                               Jautė ranką savosios mergelės.

                                       Albinas Antanas Kazlauskas
                            .....................................................
                                         
                                       LAIŠKAS Į ANAPUS
                      Skiriu poetui ir mokytojui Jonui Brazdžioniui atminti

 

                           Lyg Angelas šviesą nešei gimtai žemei
                           Ir meile, tikėjimu visad degei,
                           Nešei gėriui, santarvei širdį neramią,
                           Nors daug kely skausmo ir blogio matei.
                           Kuklumas neleido su kai kuo dalintis,
                           Kas slėgė Tau sielą, kai geso diena...
                           Tada po vienatvės sparnu Tavo mintys
                           Sustingdavo lapuos eilių lavina.
                           Kada nusileidusi saulė padangėj
                           Įžiebia sietynus mažyčių žvaigždžių,
                           Prisimenu vėl pedagogą mums brangų
                           Ir kaip literato žodžius nuoširdžius.
                           Žinau, mielas Jonai, kad liko daug posmų
                           Neparašytų ir knygų šimtai
                           Neperskaitytų, bet patirtį dosniai
                           Ir savo žinias mokiniams dalinai. 

                                     Vytautas Lukšas
                            ...........................................................

                                KALBA GIMTOJI

                        Epitetai, žodžiai, žodeliai, -

                        Kokiu mišiniu virsti jie gali,

                        Kai peržengiame ribą ir stumdome

                        Brangios kalbos žodyną į pakelės šiukšlyną.

 

                        Juk lūpos duotos tam, kad

                        Sudėliotume kalbos lobyną

                        Į vienijančią mintį.

                        Galingu aukuru jinai pavirsta,

                        Kai tariame žodžius - Tėvynė.

 

                        Kalba gimtoji tarsi oras,

                        Pagirdome ją sielą savo.

                        Ji - neišsenkanti lyg okeanas,

                        Ji - kasdieninis mūsų ritualas.

                        Mes net skausme išliekam ramūs.

 

                        Žodžiu lietuvišku mylėkim

                        Žmogų, brolį, sesę, vaiką,

                        Šeimose sėkim darną, taiką.

                        Jos savasties pakeisti nieks negali.

                        Meldžiu, išsaugok kalbą, Visagali!

 

                               Anelė Emilija Mažeivaitė
                        ...........................................................

                                   PIRMAI MOKYTOJAI

 

                                  Kaimo žvyruotas kelelis,
                                  Pirmoji pradžios mokykla...
                                 Smalsios pirmokų akelės
                                  Ir mokytoja miela.
                                  Daug įdomybių čia laukė:
                                  Sukosi raidės ir skaičiai,
                                  Dainos skambėjo - lyg paukštės
                                 Čiulbėtų žaliojoj giraitėj.
                                 Mokytoja mokė mylėti
                                  Pasaulį ir gimtąją šalį,
                                  Knygas, tėvelius ir tikėti
                                  Tiesa ir šviesa – tik be melo...
                                 Mokytoja mūsų pirmoji
                                  Buvo antra mums mama.
                                  Mokė ji mus ir globojo -
                                  Jai pagarba amžina.


                                              Janina Narvilienė
                                 .............................................
                                 
                                      RUDENS DVELKSMAS

 

                                     Kai Astrų kvapą pajunti,

                                     Žinok, Rugsėjis jau arti!

                                     Kai vėjas blaškosi  rytais,

                                     Nusėja žemę obuoliais,

                                     Žinok, Rugsėjis pakely!

                                     Skambučio aidą, ar širdy jauti?

 

                                     Kai saulė slepias debesy,

                                     Kai žemė prausias ilgesy-

                                     Tau šypsos dideliais veidais

                                     Saulėgrąžos rudens rytais.

 

                                     Kai saulė braido po laukus,

                                     Skaičiuoja derlių ir vaikus.

                                     Tau šviečia geltonais žiedais

                                     Saulėgrąžos rudens rytais.

 

                                     Vilioja į mokyklą mus,

                                     Kaip paukščiui suteikia sparnus....

                                     Laimingi saulės paliesti,

                                     Į šviesą skriskime visi!

                                                    P.S.

                                     ….kai Astros žydi po langais,

                                     Žinok RUGSĖJIS greit ateis!

                                           Alma  Panebažytė - Viskontienė
                                       ……………………………………………………

 

                                                          RŪPESČIAI

                                                  Vasara lietum penėjo,

                                                  Stiebės medžiai ir žolė,

                                                  Derlius geras, nepadžiūvęs, -

                                                  Laukia išminties darbų eilė.

 

                                                   Nors gražus ruduo atbėgo,

                                                  Rytų dronai ėmė skristi.

                                                  Duonos,- tai pakaks sukoriams,

                                                   Kaip nuo dronų apsiginti?

 

                                                  Pleška jau cisternos dujų

                                                  Ties gatve Baltosios Vokės,

                                                  Orlaiviams pakilt neleidžia,

                                                  Trikdžiai veikia netgi ore.

 

                                                  Šitiek įvykių kasdienių

                                                  Galvas išminčiams susuko.
                                                   Mokslo žinios tegul girdo,

                                                  Saugo dangų, Lietuvą mūsų.

 

                                                                 Eduardas Povilaitis
                                                   ……………………………………………………..


                                              VASAROS ŽINGSNIAIS Į RUDENĮ

 

                                              Jau saulelė šypsosi ankstyvą rytą.

                                              Mes girdime vasaros ramius žingsnius

                                              Ir skambančius žodžius

                                              Ateinančiam rudeniui.

 

                                              Rugsėjis žvelgia į gražius žiedus,

                                              Jis girdi greitus žingsnius,

                                              Šlamančius lapus

                                              Ir skambančius žodžius...

 

                                              Tie žodžiai aidi

                                              Rugsėjo pirmosios rytą.

                                              Mokytojams juos taria mokiniai

                                              Ir išskrendančių paukščių būriai.

 

                                              Mokytojo dienos laukimas

                                              Skamba žodžiuose:

                                              Tu išmokei pažinti pirmąją raidę,

                                              Svajonei it paukštis uždėjai sparnus...

 

                                                      Nijolė Prušinskaitė – Bagdonienė
                                              ...................................................................

 

                                                                     DELČIA

 

                                                         Žydrynės aukštis, gylis,

                                                         piešinys iš debesų.

                                                         Žiūrėjimas į dangų,

                                                         pajautimas...dar esu.

 

                                                          Kiek daug nesuprasto,

                                                         kiek daug erdvės žalios!

                                                         Pilkumas tolio neaprėpiamas

                                                          nesugrąžins, bet dar vilios.

 

                                                         Tie vandenys beplaukiantys
                                                         sužimba tarsi žvaigždėmis.

                                                          Pakrantėje asiūkliai supas,

                                                         įsminga laikas debesy.




 

 

                                                         Žiūriu į debesį ir paukštį,

                                                          į skrydį plaukiantį erdve.

                                                         Ak, laikinumo jausmą,

                                                         vėl primena delčia.

 

                                                                         Stefanija Šaltienė
                                                         ......................................................


                                                                   PALANGA


                                                        Nuostabus esi kampelis,
                                                        Vasarą tu rodai kelią.
                                                        Suvažiuoja Lietuva,
                                                         Džiaugiasi drauge sava.

                                                        Jūra snaudžia, tyliai miega,
                                                        Greitai atšuoliuos ir sniegas.
                                                         Užsidėjus baltą spalvą,
                                                        Mokiniams net suksis galvos.

                                                        Nuostabus esi kampelis
                                                         Ir visiems parodai kelią.
                                                        Apsisiautusi skara
                                                        Rudenėja Palanga.

                                                                  Janina Vambutienė
                                                       ...................................................

 

                                                                    Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ kūrėjai

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Į kiekvienos šeimos duris beldžiasi didžiausios metų šventės – Šv. Kalėdos ir Naujieji Metai. Kalėdos – tai Jėzaus Kristaus užgimimo, tikėjimo ir džiugesio diena, su burianti žmones bendrystei, tai meilės, pagarbos, gerumo ir susitaikymo laikas.


Artėjantis spalio mėnuo atneš ne tik auksiniais lapais nuklotus kilimus, bet ir įsimintinas šventes: tai Senjorų diena ir Tarptautinė Mokytojų diena. 


Kitas laikraščio „Palangos tiltas“ numeris išeis gegužės 9 d. Su tarptautine Darbo diena, Gegužės 1-ąja!


Tik prieš porą mėnesių į skaitytojų širdis pasibeldė Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ kūrėjos Anelės Emilijos Mažeivaitės išleista antroji poezijos knyga „Pelėdos veidas“.


Balandžio 24 d. (trečiadienį) 15 val. Palangos viešosios bibliotekos renginių salėje vyks literatų klubo „Takai per kopas“ popietė  „Poezijos paukštė“. 


Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ kūrybinio dešimtmečio renginys vyko spalio 20 d. Palangos viešojoje bibliotekoje. 


   Vėlyvo rudens saulutė, retsykiais pažvelgdama pro debesų kraštus, penktadienio popietę palydėjo Palangos literatus, poezijos mylėtojus ir svečius į miesto viešosios bibliotekos salę. O proga neeilinė: sukako dešimt metų, kai buvo įkurtas miesto literatų klubas „Takai per kopas“. 


Kaip rugpjūtį javai, subrandinę grūdus, dovanoja juos žmogui, kad skalsos užtektų visus metus, taip ir Palangos literatų klubo ,,Takai per kopas“ nariai jau dešimtmetį brandina savo mintis ir beria jas sušildančiais, nuskaidrinančiais sielą eilėraščių posmais. 


Gražiausia pavasario šventė, jaudinanti kiekvieno žmogaus širdį yra Motinos diena. Joms yra skiriami gražiausi meilės žodžiai , didžiulė pagarba, savo dėkingumą išreiškiame gėlių puokštėmis ar dovanomis. Jos to nusipelnė, atnešusios mums gyvybes, užauginusios vaikus ir išmokiusios mylėti gyvenimą, puošti jį savo darbais ir triūso vaisiais. Mes, Palangos literatų klubo „Takai per kopas“...


Rugsėjo 23 d. (penktadienį) 15 val. Palangos viešosios bibliotekos renginių salėje bus demonstruojamas video įrašas, kuriame įamžinti Palangos literatų klubo ,,Takai per kopas“ nariai.


Renginių kalendorius