Su Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ kūrėjai sveikina eilėmis

Palangos tiltas, 2025-12-25
Peržiūrėta
2298
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Freepik.com nuotr.
Freepik.com nuotr.

Į kiekvienos šeimos duris beldžiasi didžiausios metų šventės – Šv. Kalėdos ir Naujieji Metai. Kalėdos – tai Jėzaus Kristaus užgimimo, tikėjimo ir džiugesio diena, su burianti žmones bendrystei, tai meilės, pagarbos, gerumo ir susitaikymo laikas. Tegul ateinantys Naujieji metai su Ugninio Arklio traukiama laiko karieta atveš naujų laimėjimų, gražių darbų ir nevystančios meilės žiedų! Būkite laimingi, džiaukitės saulėtu Lietuvos dangumi ir mylėkite savo gimtąjį kraštą! Mes, literatai, to linkime iš visos širdies. 

                                                                 REGINYS

                                               Kai dangiškos viltys sušvinta,

Atverk man žvaigždėtas lankas!

Te sieloj audra nenurimsta,

Supynus mintis į beribes erdves.

 

Lydžiu nejučiom siluetą nekviestą;

Jis žavi svaiginančiais žvilgsniais. 

Priėmęs jo atsaką, veršiuos į šviesą

Pavargusiai skubančiais žingsniais.

 

Ir lėksiu pirmyn, galbūt vėl pasiklysiu

Kelių nuodėmingų, aistrų pragaišty?

Išplėštas iš žemės kraujuojančių įsčių,

Suprasiu save šioj trapioj gyvasty...

 

Arba liksiu čia tolumon nusigręžęs,

Kad naktys ir dienos manęs nepavytų,

Kad vizijos tyros svajingai pražystų,

Jausmų gaudesy niekada nenuvystų.
                               Mantas Bublys
...........................................................
                        ***
Gruodžio dienos saulėgrįža kvepia,
Gruodžio naktys – ilgyn ir ilgyn...
Jūra savo ilgesiu šneka -
Bangos giesmę neša tolyn...

Kalėdoja pamirštos pėdos -
Jos Advento pakrante nubris,
Uždarytos langinės pilkos -
Dar negimęs šviesos spindulys...

 

Auskit, močios dangaus, po drobulę -
Balto sniego ir spindinčio šerkšno!
Taip gražiai laukuose sugulę
Rugio – pranašo žalios liepsnos...

 

Gruodžio dienos saulėgrįža kvepia -
Kalėda jau prie tavo durų!
Metai savo karolius iš gintaro veria -
    Jie iš tavo gyvenimo jūros...
                              Adelė Daukantaitė

                                              ...........................................................

 

                                                                      ŽIEMA

                                                       Jau sutemo...
                                                       Naktis žemelę apgaubė švelniai
                                                       Ir tarė jai:
                                                        „Miegok, miegok ramiai...“
                                                       O baltos snaigės

                                                       Sukas sukas ore...
                                                       Žiemuže, tu jau čia!
                                                       O kai nušvis nauja diena, 
                                                       Saulutės spindulėliai
                                                        Šildys vėl tave,
                                                       O baltos snaigės
                                                       Tirps manam delne.

                                                       Kaip gera, žiemužėle, su tavim,
                                                       Nors ilgiau laikai mus sutemoj...
                                                       Miegok, žemele, sniego patale
                                                       Ir sukis amžinam žvaigždžių sraute!
                                                                                       Irena Eitavičienė
                                                       .............................................................. 
                                                                       BŪKIME   KARTU
                                                 Grižkit  į namus, artėja šventės,
                                                 Eikime uždegti žvakeles.
                                                 Ir vaikystę savo prisiminkim
                                                 Bei šiltas geras tėvų rankas.

                                                             Ledo varpelius iš dangaus sodo,
                                                             Ledines gėles namų languos.

                                                             Liktorėlius sniege  sutupdytus,

                                                             Su nykštukais pupsiančiais  kampuos.

 

                                                             Kvapnią eglę, parneštą iš miško,

                                                             Su spygliukais barstančią takus.

                                                              Sėskime prie stalo apskrito ir balto,

                                                             Perženkime savo tėviškės slenksčius.

 

                                                             Būkime kartu su mylimaisiais

                                                             Ir su tais, kurių šalia nėra...

                                                             Tegul sklando čia dvasia Kalėdų,

                                                             Ir tyli giesmė - nepamiršta.

                                                                              Nijolė Fultinavičienė 

                                                       ...........................................................

                                                                   LAIKAS
                                                              Laikas bėga,
                                                              Laikrodžiai tiksi.
                                                              Karštą vasarą
                                                              Keičia ruduo.
                                                              Rudenėli,
                                                               Kai mane tu paliksi,
                                                              Virs į ledą
                                                              Šaltas vanduo,
                                                              Bus žiema...
                                                              Kaukdama
                                                              Siaus pūga,
                                                              Snaigės žais
                                                               Ir užklos
                                                              Patalėliais baltais
                                                              Kaip kadaise mama.
                                                                   Marytė Jurgaitytė – Žiūraitienė
                                                              .....................................................
                                                                    KALĖDŲ PUOTA

                                                                    Sušalę žvėreliai
                                                                    Ant sniego laksto,
                                                                    Kiškiai pusnyne
                                                                    Samanėles kapsto.
                                                                    Atlėkusi šarka
                                                                    Tarškėti pradėjo,
                                                                    Kad visą kalną
                                                                    Dovanų regėjo:
                                                                    Ten, prie eglyno,
                                                                    Vaikai atėję
                                                                    Visokių gėrybių
                                                                     Po medžiais padėjo.
                                                                    Suskubo sujudo
                                                                    Miško žvėreliai,
                                                                    O paskui juos
                                                                    Visi paukšteliai.
                                                                    Tai buvo puota
                                                                     Visiems smagi.
                                                                    Džiaugėsi žvėrys
                                                                    Kalėdų nakty.
                                                                       Laimutė Kasparavičienė
                                                                .................................................
                                                                                 TIKĖJIMAS

                                                                Paveldėjom iš protėvių tikėjimą 

                                                                Aukščiausiojo galia, gamtos jėga...
                                                                 Nuo kūdikystės lig senatvės ėjome
                                                                Su meile širdyse, jausmų banga.

 

                                                                Tikėjome, kad neramiam pasaulyje
                                                                Klestėt galėtų santarvė, taika,
                                                                Gyventi tiesoje, o ne apgaulėje
                                                                 Ir jausti draugiškas žmonių rankas.

 

 

 

                                                                Gyventi santaikoj, ištikimybėje,
                                                                Kaip mokė mus Kūrėjas iš dangaus,
                                                                Darbuotis, džiaugtis meilėje beribėje,
                                                                Išaukštinančią pagarbą žmogaus.

                                                                 Kai tikime, išnyksta baimė, nerimas
                                                                Ir laimė stengiasi nusišypsot...
                                                                Jei netikėtume, atrodytų gyvenimas -
                                                                Skurdus, be meilės, grožio ir šviesos...
                                                                                Albinas Antanas Kazlauskas
                                                              ...................................................................
                                                                      ŠVENTOS KALĖDOS
                                                                Jau Kalėdos, jau Kalėdos,
                                                               Prakartėlėn veda pėdos.
                                                                Ant kvapnaus kuokštelio šieno
                                                                Miega Kūdikėlis Dievo.

                                                               Nors jis silpnas ir toks mažas -
                                                               Kiekvienam be galo mielas,
                                                                Dievo ženklu pažymėtas,
                                                               Kristui lenkias milijonai.

                                                               Jau Kalėdos, jau Kalėdos -
                                                               Širdyse alsuoja džiaugsmas.
                                                               Angelai, sparnus pakėlę,
                                                               Supa Dievo Kūdikėlį.
                                                                           Vytautas Lukšas 
                                                               ..................................................
                                                                     ŽIEMOS STEBUKLAS

                                                                Bespalvė ryto pilkuma,

                                                                 Liūdna lyg elegantiška dama, 

                                                                Ori, bet vieniša,

                                                                Susirangiusi guoly rudens,

                                                                Kvepianti plevėsuojančio vėjo šnarėjimu,

                                                                Balzganomis savo skraistėmis

                                                                Dangsto nuogus medžius,

                                                                Skaičiuoja jų širdžių dūžius,

                                                                Išeinančio rudens žingsnius matuoja, valandas skaičiuoja,

                                                                Skubėdama įsupti lopšius,

                                                                Eglučių vizijom vaikų akis užburti,

                                                                Surinkt atodūsius nakties,

                                                                Jos šnabždesius sugerti. 

                                                                Paskui, pati juoda naktim pavirtus,

                                                                Laukti balto gruodžio ryto.

                                                                Ir lengvo snaigės skrydžio žingsneliu

                                                                Parankėn jaunikaičio įsikibus,

                                                                Į baltą sniego pilį nukaukšėti,

                                                                Šaltos žiemos karūną užsidėti, 

                                                                 Ledo soste pasėdėti,

                                                                Pakviesti žmones -

                                                                Uždegt, įžiebt žibintus paslapties,

                                                                Ir laukti, laukti dieviškos žvaigždės.

                                                                                 Anelė Emilija Mažeivaitė
                                                                .......................................................
                                                                                  MES LAUKIAME
                                                                      Laukiame Kalėdų – tik visi kitaip,
                                                                      Be vaikystėj sukurtų stebuklų,
                                                                      Su tyliais norais, su vaikais
                                                                       Ir širdžių artumu su draugais.

                                                                      Namai padvelks kvapnia ramybe,
                                                                      Vynu, cinamonu, malda ir giesme...
                                                                      Kažkas pabarbena į lango stiklą,
                                                                      Tai metai nubėga šalta žeme.

                                                                      Mes laukiame ne dovanų,
                                                                      Mes laukiame vieni kitų,
                                                                       To vakaro, kuris sujungia
                                                                      Visų širdis po švenčių skliautu.
                                                                                        Janina Narvilienė
                                                                       .................................................
                                                                            ĮSILEIDAU ANGELUS

                                                                     Įsileidau angelus į savo širdį

                                                                     Ir kalbu su jais, kaip su mažais vaikais.

                                                                      Jie, tik jie, mane dar girdi,

                                                                     Ir liūdėti man tikrai neleis.

 

                                                                     Įsileidau pasaką į savo širdį

                                                                     Ir klausausi tyliai vakarais.

                                                                     Ji, tik ji viena, dar mano balsą girdi

                                                                      Džiugina, sušildo burtais ir kerais.

 

                                                                     Įsileidau viltį aš į savo širdį

                                                                     Ir braidau su ja žvaigždžių keliais

                                                                     Ji, tik ji mane skaidria versme pagirdys

                                                                     Ir pradžiugins toly skambančiais varpais

 

                                                                     Din dilin varpeliai tyliai aidi,

                                                                     Atskuba stebuklai palengva...

                                                                     Toliuose miražas išsisklaido,

                                                                     Devynragė elnė skuba, saulę nešdama.

 

                                                                     Įsileidau Dievą aš į savo širdį,

                                                                     Šiandien nusilenkti jam

                                                                     Ir padėkot skubu....
                                                                               Alma Panebažytė – Viskontienė
                                                                    ..................................................................
                                                                                ŠVENTĖS
                                                                     Keičiasi aplink pasaulis

Ir šventės Lietuvoje.

Adventas buvo rimtyje,

Dabar džiaugsmu liepsnoja.

                                                                      Skamba koncertai tūkstantiniai

Ir šventės didžios artinas,

Paduokim ranką, juk Adventas,

Paskleiskim susitaikymą.

 

Belaukdami saulėgrįžos

Ir Kūdikėlio gimstant,

Su tyra siela ženkime,

Tegul karai pasauly nyksta.

 

Tikiu, pritars net pokyčiams

Dievas danguj aukščiausiam,

Jeigu tik melsimės karštai,

Ramybės sieksime švelniausios.
                                                                                        Eduardas Povilaitis
                                                                      ......................................................

                                                                              LAUKIMO AKIMIRKOS 

                                                                          Žiemos simfoniją girdžiu,

                                                                          Į ją sutelpa tūkstančiai balsų.

                                                                          Mes girdime svarbias žinias,

                                                                           Advento skelbiamas reikšmes.

 

                                                                          Tos reikšmės atsispindi

                                                                          Degančių žvakučių šlamesy.

                                                                          Jose mes girdime

                                                                          Linkėjimus gražius.

 

                                                                           Tai – Viltis

                                                                            Tikėjimas,

                                                                            Džiaugsmas,

                                                                            Ramybė.

 

                                                                           Tikėdami linkėjimais svarbiais,

                                                                           Mes laukiame

                                                                           Šventų Kalėdų ir Naujųjų metų

                                                                           Atėjimo...

 

                                                                           Džiaugsmingai laukdami,

                                                                           Prisimename angelų žinią:

                                                                           „Garbė Dievui aukštybėse,

                                                                           O žemėje ramybė Jo mylimiems žmonėms!“

                                                                                      Nijolė Prušinskaitė - Bagdonienė
                                                                            ...........................................................................
                                                                KALĖDŲ LAUKIMAS
                                                             Išsiilgę Kalėdų šviesos,
                                                             Mes panirsim į vakaro sniegą
                                                             Ir kažkas vėl suteiks mums drąsos
                                                             Pasitikti dienas, kurios bėga...

                                                             Dar mylėti naktis,
                                                             Kurios kalba į širdį, į gylį...
                                                             Ir tik rytas, viltis -
                                                             Leis suprasti – jį myli!
                                                             Myli tas, kur aukštai,
                                                             Tas, kur siunčia Kalėdų laukimą,
                                                             Mano Viešpatie, ačiū už tai
                                                             Ir už maldą, už sniegą, už tylą...
                                                                                      Zita Pukinienė
                                                              ......................................................
                                                                           PALINKĖJIMAS

                                                                Mėnulio sidabru aplietos,

                                                                atkeliauja jau Kalėdos,

                                                                su viltim, su vėjais

                                                                per miškus, snieguotas pievas.

 

                                                                Languosna  mirksi žiburiai,

                                                                papuošę tamsumą ir naktį,

                                                                kai sielos kalba, šviečia ,

                                                                 vėl susitikti kviečia.

 

                                                                Pas mus ateina vėlei

                                                                Kalėdos Šventą naktį,

                                                                 atnešdamos gerumą ,

                                                                viltį, meilę ir dosnumą.

 

                                                                Sujunkim sielas gerumu,

                                                                 uždekime žvakes visi,

                                                                kas vienišas, kam liūdna,

                                                                kurie dar vasaroj ar žiemoje,

                                                                kurie toli, kitam krašte,

                                                                pabūkime Kūrėjo globoje. 
                                                                                Stefanija Šaltienė
                                                                ....................................................
                                                                   ŠV. KALĖDŲ LAUKIMAS
                                                              Prisilies vėjo lūpomis vakaras,
                                                             Ratai Grįžulo tyliai girgždės
                                                             Saulė degs raudonai lyg ugniakuras,
                                                             Įsižiebs ir vakarė žvaigždė.

                                                             Suvirpės šaltos ežero bangos,
                                                             Plauks laivai debesėlių kalnais
                                                             Jau Kalėdos! Atverkime langus
                                                             Ir sušildykim saulę delnais.

                                                             Pasėdėkim, pabūkim lig ryto,
                                                             Ir mus Angelo sparnas palies.
                                                             Gimė Jėzus, pasaulis nušvito,
                                                             Mums suspindo Kalėdų žvaigždė!
                                                                    SU ŠVENTOM KALĖDOM!
                                                                           Janina Vambutienė
                                                              .......................................................
                                                                                  Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ kūrėjai

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Į kiekvienos šeimos duris beldžiasi didžiausios metų šventės – Šv. Kalėdos ir Naujieji Metai. Kalėdos – tai Jėzaus Kristaus užgimimo, tikėjimo ir džiugesio diena, su burianti žmones bendrystei, tai meilės, pagarbos, gerumo ir susitaikymo laikas.


Artėjantis spalio mėnuo atneš ne tik auksiniais lapais nuklotus kilimus, bet ir įsimintinas šventes: tai Senjorų diena ir Tarptautinė Mokytojų diena. 


Tik prieš porą mėnesių į skaitytojų širdis pasibeldė Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ kūrėjos Anelės Emilijos Mažeivaitės išleista antroji poezijos knyga „Pelėdos veidas“.


Balandžio 24 d. (trečiadienį) 15 val. Palangos viešosios bibliotekos renginių salėje vyks literatų klubo „Takai per kopas“ popietė  „Poezijos paukštė“. 


Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ kūrybinio dešimtmečio renginys vyko spalio 20 d. Palangos viešojoje bibliotekoje. 


   Vėlyvo rudens saulutė, retsykiais pažvelgdama pro debesų kraštus, penktadienio popietę palydėjo Palangos literatus, poezijos mylėtojus ir svečius į miesto viešosios bibliotekos salę. O proga neeilinė: sukako dešimt metų, kai buvo įkurtas miesto literatų klubas „Takai per kopas“. 


Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ rašantieji neseniai paminėjo klubo įkūrimo 10-metį. Šventinis renginys, sklidinas muzikos kūrinių skaitymo ir gausus klausytojų, vyko miesto bibliotekoje. Biblioteka yra žodžio ir knygos šventovė. Literatams teko patirti ir ypatingą jos darbuotojų globą viso jubiliejinio renginio metu. Nuo kiekvieno atėjusiojo jaukaus sutikimo ir pasveikinimo rūbinėje...


Kaip rugpjūtį javai, subrandinę grūdus, dovanoja juos žmogui, kad skalsos užtektų visus metus, taip ir Palangos literatų klubo ,,Takai per kopas“ nariai jau dešimtmetį brandina savo mintis ir beria jas sušildančiais, nuskaidrinančiais sielą eilėraščių posmais. 


Gražiausia pavasario šventė, jaudinanti kiekvieno žmogaus širdį yra Motinos diena. Joms yra skiriami gražiausi meilės žodžiai , didžiulė pagarba, savo dėkingumą išreiškiame gėlių puokštėmis ar dovanomis. Jos to nusipelnė, atnešusios mums gyvybes, užauginusios vaikus ir išmokiusios mylėti gyvenimą, puošti jį savo darbais ir triūso vaisiais. Mes, Palangos literatų klubo „Takai per kopas“...


Rugsėjo 23 d. (penktadienį) 15 val. Palangos viešosios bibliotekos renginių salėje bus demonstruojamas video įrašas, kuriame įamžinti Palangos literatų klubo ,,Takai per kopas“ nariai.


Renginių kalendorius