Sukčiavimo mastai auga, bet prevencija stiprėja: ar galima susigrąžinti prarastus pinigus?

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys rodo, kad per tris 2025 m. ketvirčius sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir verslo išviliojo per 15 mln. eurų. Nors sukčiavimo schemos tampa vis sudėtingesnės, finansų įstaigoms pavyko užkirsti kelią patirti daugiau nei 31 mln. eurų nuostolių, o dalis lėšų – 1,15 mln. eurų – sugrįžo nukentėjusiems. 

„Citadele“ banko plėtros vadovas Romas Čereška sako, kad kovoti su sukčiais sudėtinga, tačiau tinkamai sureagavus prarasti pinigai vis dar gali būti atgauti. Ką daryti, jei tapote sukčių taikiniu?

Sukčiavimų šuolis Lietuvoje

Lietuvoje fiksuojamas toliau augantis sukčiavimo mastas. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, iš viso per tris 2025 m. ketvirčius registruota 10,9 tūkst. sukčiavimo atvejai, kai pernai tuo pačiu metu – 10 tūkst. 

Per tris 2025 m. ketvirčius bendra sukčiams pervesta suma siekia 16,4 mln. Eur – beveik tiek pat, kiek per visus 2024 m.

Didžiausią grėsmę ir toliau kelia suklastotos SMS žinutės bei fišingo laiškai. Per III ketvirtį nustatyta daugiau nei tūkstantis tokių atvejų, o vidutinė išviliota suma siekė apie 1,5 tūkst. eurų.

Vis dėlto svarbus pokytis vyksta ir sukčiavimo prevencijoje. Finansų įstaigoms per 2025 m. 9 mėn. pavyko sustabdyti 31,6 mln. Eur, o tai net dvigubai viršija per visus 2024 m. sustabdytą sumą (15 mln. Eur). 

„Šie skaičiai rodo dvi lygiagrečias tendencijas. Viena vertus, sukčiai tampa vis aktyvesni ir taikosi į vis platesnę gyventojų dalį. Kita vertus, matome, kad finansų įstaigų prevencinės priemonės veikia vis efektyviau – laiku atpažįstamos įtartinos operacijos leidžia sustabdyti vis didesnes sumas dar iki tol, kol pinigai pasiekia nusikaltėlius“, – sako R. Čereška.

Ar įmanoma susigrąžinti prarastus pinigus?

Nors sukčiavimų mastas auga, greita finansų įstaigų reakcija ir pažangios saugumo priemonės leidžia apsaugoti vis daugiau lėšų, o kai kuriais atvejais net ir grąžinti prarastus pinigus. Tai rodo ir statistika: gyventojams ir verslui per tris 2025 m. ketvirčius grąžinta 1,15 mln. Eur – beveik tiek pat, kiek ir 2024 m. tuo pačiu metu.

Visgi, anot eksperto, sukčiai nesnaudžia: jie kuria vis sudėtingesnes apgavystes, pasitelkia ne tik fišingo laiškus, bet ir dirbtiniu intelektu sukurtą turinį, kurį atpažinti žmonėms vis sudėtingiau.

„Dažniausiai žmonės supranta, kad tapo aukomis tik po to, kai praranda pinigus arba asmeninius duomenis. Todėl labai svarbu ne tik mokėti atpažinti apgaules, bet ir veikti iškart, kai tik kyla įtarimų. Jei tapote sukčiavimo auka, pirmiausia būtina iš karto informuoti banką – įtartina operacija gali būti sustabdyta, kol pinigai dar nepasiekė sukčių sąskaitų. Antras žingsnis – nedelsiant kreiptis į policiją“, – pabrėžia R. Čereška.

Su banku susisiekti galima įvairiais kanalais bet kuriuo metu: telefonu, apsilankyti skyriuje ar užpildyti prašymą atšaukti mokėjimą internetinėje bankininkystėje. Anot eksperto, dar neišsiųstas mokėjimo nurodymas gali būti atšauktas.

„Gavę kliento prašymą atšaukti mokėjimą, kreipiamės į lėšų gavėjo įstaigą. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad dauguma mokėjimų yra momentiniai ir į sąskaitas Lietuvos ar užsienio bankuose yra įskaitomi akimirksniu. Kai lėšos yra įskaitomos į gavėjo sąskaitą, jas susigrąžinti gali būti itin sudėtinga. Sukčiai dažnai greitai perveda pinigus į kitas sąskaitas arba išsigrynina, todėl juos atsekti tampa sunkiau“, – aiškina R. Čereška. 

Bet kuriuo atveju, pasak jo, visada verta bandyti, nes veikiant kartu su banku ir policija, šansai susigrąžinti pinigus padidėja. Be to, bankas taip pat automatiškai stabdo visus įtartinus mokėjimus – veikia specialiai tam sukurta sistema, tačiau pilnai apsisaugoti nuo sukčių gali tik patys gyventojai. 

Kaip atpažinti apgavystes ir apsisaugoti?

„Citadele“ atstovo teigimu, sukčiai nuolat tobulina savo metodus, todėl svarbiausias ginklas išlieka kritinis mąstymas. Net menkiausia abejonė gali apsaugoti nuo tūkstantinių nuostolių.

„Jei gaunamas skambutis ar žinutė, kur prašoma atlikti įtartinus veiksmus ar pateikti jautrius duomenis, visada verta sustoti ir informaciją patikrinti: susisiekti su žmogumi ar įstaiga, kuria apsimetama, kitu kanalu ir kontaktais, tik jokiu būdu ne tais, kuriuos jums pateikė galimi sukčiai, arba konsultuotis su banku“, – sako R. Čereška.

„Citadele“ ekspertas pateikia svarbiausius patarimus, padedančius išvengti apgaulių:

Visada tikrinkite, kas siunčia el. laiškus, SMS ar skambina – net menkiausi neatitikimai gali būti sukčiavimo ženklas.Nespauskite įtartinų nuorodų ar priedų, net jei pranešimas atrodo gautas iš patikimo siuntėjo.Niekada neatskleiskite banko prisijungimo duomenų – nei telefonu, nei el. paštu.Kilus įtarimams, nedelsiant kreipkitės į banką ir policiją – greita reakcija gali lemti, ar pavyks atgauti prarastas lėšas.Dalinkitės savo patirtimi su artimaisiais – tai padeda apsaugoti ir juos, ypač vyresnio amžiaus žmones, kurie itin dažnai tampa sukčių taikiniais.