Vakarų Lietuvoje – iki 1,5 karto mažiau medikų: KU ir KUL ieško sprendimų

Balandžio 17 dieną Klaipėdos universitete (KU) įvyko svarbus strateginis susitikimas, subūręs Klaipėdos universiteto, Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL), Lietuvos Respublikos Seimo bei kitų institucijų atstovus. Susitikimo metu aptarti Vakarų Lietuvos sveikatos sistemos stiprinimo klausimai bei regiono ateities perspektyvos.

Diskusija tapo tęstine iniciatyva po 2026 m. kovo 3 d. KU vykusio forumo „Regioninė partnerystė – raktas į efektyvios sveikatos sistemos vystymąsi“, kuriame buvo išryškinta būtinybė stiprinti regioninę sveikatos politiką ir mažinti sisteminę atskirtį tarp didžiųjų miestų ir kitų Lietuvos regionų. Forumas baigėsi apskritojo stalo diskusija, kurioje sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė patvirtino, jog būtina susitikti dar kartą ir jau tuomet pereiti prie konkrečių finansavimo klausimų. Diskusijų metu pabrėžta, kad nepriklausomos Lietuvos raidos laikotarpiu Vakarų regionui buvo skiriama santykinai mažiau dėmesio ir investicijų.

Balandžio 17 d. susitikimo metu akcentuoti pagrindiniai aspektai: stipri nacionalinė sveikatos sistema neįmanoma be realios regioninės plėtros; Klaipėdos universiteto ligoninė yra pasirengusi tapti pilnaverčiu gydytojų rengimo centru; būtina užtikrinti lygiavertes sveikatos priežiūros paslaugas visiems Lietuvos gyventojams, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pabrėžė, kad tokio lygmens dialogas yra būtinas siekiant ilgalaikių sprendimų: „Regioninė partnerystė šiandien tampa būtinybe, jei siekiame užtikrinti efektyvią, pacientui prieinamą ir mokslo pažanga grįstą sveikatos sistemą. Tik telkdami mokslo, sveikatos priežiūros įstaigų, savivaldos ir valstybės institucijas galime kurti sprendimus, kurie realiai stiprina regiono sveikatos ekosistemą.“

Rektorius taip pat akcentavo būtinybę keisti požiūrį į valstybės raidą: „Kviečiu į valstybės raidą žvelgti plačiau – neapsiribojant atskirų institucijų ar regionų interesais. Nuoseklus regionų stiprinimas yra visos Lietuvos stiprybės pagrindas.“

KUL generalinis direktorius prof. dr. Audrius Šimaitis susitikime išskyrė glaudesnio institucijų bendradarbiavimo svarbą.

„Vakarų Lietuvos stiprinimas yra kompleksinis uždavinys, reikalaujantis sistemingo Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės dėmesio. Tai apima ne tik glaudesnį įstaigų bendradarbiavimą ar efektyvų resursų naudojimą, bet ir esminį pokytį gydytojų rengimo procese. Klaipėdos universitetas kartu su mūsų ligonine turi visas sąlygas sėkmingai rengti rezidentus čia, vietoje“, – teigė prof. dr. A. Šimaitis.

KU profesorė ir šeimos gydytoja dr. Lolita Rapolienė susitikimo metu pristatė parengtą šeimos gydytojų rezidentūros programą, skirtą spręsti Vakarų Lietuvos regionui aktualius iššūkius. Pranešėja išskyrė tris esmines priežastis, kodėl ši programa yra būtina.

Pasak prof. dr. L. Rapolienės, Lietuvoje išlieka netolygus gydytojų specialistų pasiskirstymas – Klaipėdos regione vienam šeimos gydytojui tenka vidutiniškai 1646 pacientai, kai šalies vidurkis siekia apie 1400. Be to, Vakarų Lietuvoje medicinos gydytojų yra 1,5 karto mažiau nei Vilniuje ar Kaune, o tai dar labiau didina regioninę atskirtį sveikatos priežiūros srityje.

Taip pat atkreiptas dėmesys į gyventojams jau dabar juntamas pasekmes: ilgėjančias laukimo eiles, augantį privačių paslaugų poreikį, ribotą sveikatos priežiūros prieinamumą kaimiškose vietovėse. Situaciją apsunkina ir gydytojų amžiaus struktūra – Klaipėdos mieste vidutinis gydytojų amžius siekia apie 50 metų, o Klaipėdos rajone – net 56 metus, todėl artimiausiais metais tikėtinas dar didesnis specialistų trūkumas.

Pristatydama siūlomą rezidentūros programą, prof. dr. L. Rapolienė pabrėžė jos svarbą nacionaliniu mastu. Pasak jos, rezidentūros studijų decentralizavimas sudarytų sąlygas tolygesniam specialistų pasiskirstymui visoje Lietuvoje, nes gydytojai dažniausiai lieka dirbti ten, kur baigia rezidentūrą. Programa taip pat prisidėtų prie sveikatos paslaugų prieinamumo gerinimo regione ir atlieptų valstybės politikos kryptį stiprinti Lietuvos regionus.

Susitikimo metu buvo akcentuojamas KU ir KUL potencialas spręsti šiuos iššūkius. Organizacijos turėdamos intelektines galimybes ir ilgametę patirtį, yra pasirengusios aktyviai prisidėti prie sprendimų įgyvendinimo. KU jau daugiau nei 25 metus veikiantis Sveikatos mokslų fakultetas kuria vertę visai valstybei, rengdamas slaugytojus, reabilitacijos specialistus, radiologijos technologus ir kitus sveikatos priežiūros specialistus, fakultete studijuoja virš 1000 būsimų sveikatos srities specialistų. Taip pat pažymėta, kad nors KU ir KUL yra pajėgūs imtis naujų iniciatyvų, natūralu, jog naujovės kelia tam tikrų abejonių, todėl susitikimo metu buvo siekiama jas išsklaidyti.

Susitikimo pabaigoje Seimo nariams buvo įteiktas rezoliucijos projektas dėl sveikatos sistemos stiprinimo Lietuvoje.

Kamilė Kilė

KU komunikacijos ir rinkodaros skyriaus

Vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene