Viceministrė Genoveita Krasauskienė: tapusi Seimo nare Pajūrio apygardoje, atstovausiu ir savo mylimai Palangai

Linas JEGELEVIČIUS, 2016-04-07
Peržiūrėta
1766
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Švietimo ir mokslo viceministrės Genoveitos Krasauskienės kvietimu, PT redaktorius praleido dieną ministerijoje stebėdamas viceministrės darbą iš arti
Švietimo ir mokslo viceministrės Genoveitos Krasauskienės kvietimu, PT redaktorius praleido dieną ministerijoje stebėdamas viceministrės darbą iš arti

Genoveita Krasauskienė „Palangos tilto“ redaktoriui suteikė unikalią galimybę – artimiau susipažinti su jos darbu Švietimo ir mokslo ministerijoje ir praleisti dalį dienos dalyvaujant viceministrės organizuojamuose pasitarimuose, posėdžiuose ir kituose renginiuose.
Viceministrė G. Krasauskienė savo įprastinę darbo dieną paprastai pradeda anksti –7.30 val. Susidėliojusi svarbiausius dienos akcentus, trumpai aptaria pagrindinius darbus su pavaldžių departamentų direktoriais ir skyrių vedėjais.
Ji yra atsakinga už bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą bei švietimo kokybės užtikrinimą šalyje.

Tada, kai lankiausi Švietimo ir mokslo ministerijoje, palangiškei viceministrei buvo neabejotinai vienas iš sudėtingesnių laikotarpių: turint nedarbingumo lapelį ministrei, G. Krasauskienei teko rūpintis, kaip apginti mokytojų interesus ir ieškoti galimybių pakelti mokytojams atlyginimus.
Todėl jau pats pirmas pasitarimas iš pat ankstaus ryto vyko su Ekonomikos departamento atstovais, jame aptarti profsąjungų keliami reikalavimai ir pasiruošimas ateinančios dienos susitikimui dėl derybų Vyriausybėje su profesinių sąjungų lyderiais, kurie buvo pareikalavę nuo 2016 m. rugsėjo 1 dienos mokytojų tarifinių atlyginimų koeficientus pakelti iki maksimumo, t. y. panaikinti „šakutes“. Tam buvo reikalaujama papildomai skirti 19 mln. eurų.
Viceministrė tą dieną savo posėdžiuose analizavo ir kitus pedagogams aktualius klausimus: su Bendrojo ugdymo departamento ir Strateginių programų skyriaus atstovais aptarė pagrindinio ugdymo programas vykdančių mokyklų problemas, numatė pagrindines kryptis iškeltiems klausimams giliau analizuoti ir ieškoti galimų sprendimo kelių; su Pedagogų veiklos skyriaus specialistais aptarė planuojamus pokyčius mokytojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo, mokytojų atestacijos srityse; su Profesinio mokymo skyriumi analizavo profesinio mokymo realioje darbo vietoje stiprinimo klausimus, taip pat aptarė modulinių programų įgyvendinimą profesinėse mokyklose.
Tarp posėdžių su G. Krasauskiene kalbamės apie švietimo sistemos iššūkius, sprendimų priėmimo procesus.

Švietimas ir politika – kartu
Viceministrė prisipažįsta, kad susitikimuose su šalies pedagogais, švietimo bendruomenėmis ar švietimo profsąjungų atstovais jai tenka dažnai prisiminti pačios darbo patirtį Palangoje (G. Krasauskienė dirbo anglų kalbos mokytoja, taip pat direktoriaus pavaduotoja, o vėliau – direktore Palangos 2-oje vidurinėje mokykloje, dabar Vlado Jurgučio pagrindinė mokykla, – aut.),
Priminsime, kad Seimo rinkimuose 2012 metais G. Krasauskienė Pajūrio rinkimų apygardoje vos mažiau nei pusšimčia balsų nusileido juos laimėjusiam konservatoriui P. Žeimiui. Bet žinomą pajūrio pedagogę jau buvo pastebėjusi partijos vadovybė, kuri G. Krasauskienę delegavo į švietimo ir mokslo viceministrės postą.
Ji patvirtino, kad partija ir artėjančiuose rinkimuose jau yra iškėlusi jos kandidatūrą Pajūrio apygardoje. „Šioje apygardoje aš jau buvau patvirtinta kandidate į Seimą dar 2015 m. – gerokai anksčiau nei buvo performuotos apygardos ir Palangos miestas priskirtas ne Pajūrio apygardai, o Palangos-Kretingos rinkimų apygardai. Labai keistas Toks Palangos miesto apygardos performavimas, bet, manau, tapusi Seimo nare nuo Pajūrio apygardos, tikrai tuo pačiu gerai atstovausiu ir savo mylimai Palangai“, – kalbėjo politikė.

Su kokiais iššūkiais šiandien susiduria švietimas?
Didžiausias iššūkis Lietuvos švietimui – kokybė, atitinkanti asmens, valstybės ir pasaulio raidą. Šaliai svarbu turėti konkurencingoje aplinkoje tinkamą aukšto lygio švietimą. Būtina siekti didesnės švietimo kokybės, labiau orientuotis į ugdymo proceso ir rezultatų gerinimą.
Jeigu kalbėsime apie pokyčius ugdymo turinio srityje, tai galima būtų sakyti, jog siekiama, kad jis būtų orientuotas ne į žinių atkartojimą, siaurų dalykinių gebėjimų lavinimą, bet į bendrųjų gebėjimų, vertybinių nuostatų ugdymą ir mokiniui būtinų kompetencijų suteikimą.

Prasmingi, džiuginantys darbai ir pokyčiai
Į pastabą, kad per ketverius darbo metus ministerijoje G. Krasauskienė mažai siekė apie savo darbus kalbėti viešoje erdvėje, pašnekovė atsako, jog ministerijoje „pirmu smuiku“ griežia ministras, o viceministrams tenka dirbti labiau nematomą darbą. Tačiau, anot jos, ji viešumo nevengė. „Kiek reikalinga man pagal pareigas kalbėti viešai, tiek tą ir darau: duodu interviu televizijoms, dalyvauju jų laidose, taip pat radijuje, dažnai publikuojami mano pasisakymai spaudoje. Tačiau specialiai dėmesio ir reklamos sau nesiekiu, viskas vyksta pagal man duotus įpareigojimus“, – sakė viceministrė, kuriai tenka dažnai važinėti po šalies mokyklas, išklausyti pedagogų nuomonės įvairiais švietimo klausimais.
„Jeigu klausiate apie svarbiausius dokumentus, kurie įneš svarbių pokyčių, paminėčiau Gerosios mokyklos koncepciją. Esminis jos akcentas yra mokyklos bendruomenės susitarimai atrandant mokymosi prasmę per mokinių teigiamas emocijas, patirtis ir ugdymąsi. Dokumente akcentuojama būtinybė stiprinti kokybišką grįžtamąjį ryšį: ir mokiniui, ir mokytojui, ir tėvams, taip pat ir visuomenei turi būti aiškesnė mokyklų ir kiekvieno mokinio pažanga bei pasiekimai, skatinamas nuolatinis tobulėjimas. Svarbiausias sėkmingos mokyklos veiklos požymis – asmenybės branda, pasiekimai ir pažanga, – kalbėjo viceministrė. – Patvirtintas Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo aprašas, kuris nustato bendrojo ugdymo tikslus ir principus, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų paskirtį, bendrojo ugdymo tobulinimo kryptis, telkiant švietimo bendruomenę spartesniems pokyčiams, siekiant pagerinti bendrojo ugdymo kokybę, prieinamumą, perimamumą, tęstinumą ir veiksmingumą. Apraše apibrėžtas bendrojo ugdymo programų turinys, numatyti pagrindiniai ugdymo proceso bruožai ir mokymo aplinka, mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas, bendrojo ugdymo programų kokybės užtikrinimas. Parengtos pradinio ugdymo Lietuvių kalbos programos ir pagrindinio ugdymo Lietuvių kalbos ir literatūros programos. Pagal jas bus nuosekliau mokoma raštingumo, stiprinami skaitymo gebėjimai. Pradinėse klasėse daugiau dėmesio bus skiriama skaitymo gebėjimams ugdyti, taip pat rašymo praktikai. 5-10 klasių lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo programoje didžiausias dėmesys skiriamas raštingumo įgūdžiams formuoti ir skaitymo gebėjimams stiprinti. Grįžtama prie tradicinių raštingumo ugdymo būdų – diktantų ir atpasakojimų rašymo“.

Darbai, kuriuos dar reikia suspėti padaryti
Pasiteiravus, kokius svarbiausius darbus dar iki kadencijos pabaigos planuoja padaryti, viceministrė nedvejodama atsakė: „Nuo sausio 1 d. penkiose savivaldybėse startavo eksperimentinė mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo, taip vadinama „Klasės krepšelio“, metodika. Šis bandymas mums parodys visus mokinio krepšeliui alternatyvaus finansavimo būdo privalumus ir galimybes. Naujas finansavimo modelis turėtų užtikrinti stabilų mokyklų finansavimą ir pagerinti pedagogų darbo apmokėjimo sąlygas. Jam pasiteisinus, nuo 2017 m. jis turėtų būti taikomas visose šalies mokyklose. Šiemet parengsime subalansuotos mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo koncepcijos įgyvendinimo projektą. Su švietimo bendruomenėmis svarstysime Kaupiamojo vertinimo koncepcijos projektą, kuris įneš naujovių keičiant egzaminų sistemą. Siekiant ugdymo kokybės, organizuosime mokyklų pažangos konkursus, skirtus mokykloms gauti papildomą finansavimą tam, kad pasiektų trokštamą pažangą. Šiuose konkursuose mokyklos turės pagrįsti, kaip ketina siekti pagerinti rezultatus. Baigiame parengti naują vadovėlių rengimo ir aprūpinimo jais tvarką. Siekis – užtikrinti geresnę vadovėlių kokybę. Planuojame dar daug ir kitų gerų darbų padaryti. Ir tikimės, kad mums tai pavyks“.

Nutilus streikams...
Nutilus mokytojų streikams, atrodo, vėl viskas teka sena vaga. Po mėnesio telefonu kalbuosi su viceministre ir klausiu, ir vis tik, ar pavyko įgyvendinti profsąjungų reikalavimus – ar bus keliami atlyginimai mokytojams?
G. Krasauskienė patvirtino, kad Ministerijoje pasirašius susitarimą dėl streiko užbaigimo buvo numatyta, kad mokytojų atlyginimų didinimui nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. bus skiriama iš viso 8 mln. eurų. Šios lėšos leis padidinti mokytojams tarifinio atlyginimo minimalius koeficientus iki vidutinio dydžio. Taip pat sutarta, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. bus panaikintos tarifinio atlygio „šakutės“ mokytojams, paliekant maksimalų koeficientą, o kiti profesinių sąjungų reikalavimai bus svarstomi derinant Lietuvos švietimo šakos kolektyvinę sutartį.
Kaip pažymėjo viceministrė, šiuo metu tęsiamos derybos dėl Lietuvos švietimo šakos kolektyvinės sutarties parengimo su švietimo profesinių sąjungų atstovais. Po daugelio posėdžių tikimasi, kad balandžio 19 d. (numatytas posėdis) jau pavyks pabaigti susitarti visais profesinių sąjungų keliamais klausimais: dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, dėl pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos 2016–2020 metams parengimo ir įgyvendinimo ir dėl daugelio kitų svarbių mokytojams dalykų.
G. Krasauskienė priminė, kad nuo sausio 1 d. mokinio krepšelis padidėjo 34 eurais, jo dydis – 1014 Eur, taip pat didėjo ir pedagogų atlyginimai. Mažiausiai uždirbantiems – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams – darbo užmokestis kilo iki 7 proc., pernai jų algos jau didėjo 10 proc. Pradedantiems bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams atlyginimai padidėjo 5 proc., visiems kitiems – 3 proc. Be to, pernai buvo sudarytas 1,7 mln. eurų pensinio amžiaus sulaukusių pedagogų išeitinių išmokų fondas. Šiais metais šis fondas padidėjo dar 1,5 mln. eurų. Tam skirta 3 milijonai 200 tūkstančių eurų.
„Manau, kad geresnių sąlygų mokytojams sudarymas turės įtakos siekiant geresnės ugdymo kokybės“, – teigia viceministrė G. Krasauskienė.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus viloje „Ramybė“ tęsia susitikimus su kūrėjais ir spalio 27 d. 18 val. penktame rudens ciklo renginyje pakvies į pokalbį su kūrėjų šeima – keramiku Isroildžon Baroti ir galerininke Andželika Baroti.


SBA ir pajūrio regioninis parkas telkia gyventojus į savanorišką talką, skirtą pajūrio kopų išsaugojimui – „Kopoms reikia tavęs“.


Vasaros pradžioje Vokietijoje gyvenantys profesionalūs šokėjai Patricija Ionel Belousova ir Alexandr Ionel kartu su sūneliu Noeliu ant rankų atvyko į Lietuvą.


Kol Neringos meras Darius Jasaitis, kurį kas nors piktai kažkodėl pavadina „blogiausiu“ pajūrio meru, trumpai drūtai vasaros pabaigoje, dar prieš „kovido“ naują pliūpsnį, atsakinėjo į laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partnerio žurnalo „Lietuvos pajūris“ klausimus, jo pašonėje krykštavo mažylis, jo naujos meilės...


 Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino 12 kandidatų į Seimą Mėguvos rinkimų apygardoje. Kaip įsitikino šių eilučių autorius, beveik visi jie mielai postringauja apie rūpinimąsi žmonėmis, meilę Tėvynei ir Palangai. Tačiau dauguma ilgai krapštė galvas ir klupo ties paprasčiausiu klausimu: „Kiek kilometrų Palangos miesto savivaldybės teritorijoje driekiasi...


Kitą savaitę Palangos konservatoriai patvirtins savo kandidatą Seimo rinkimų Mėguvos (Palangos) vienmandatinėje apygardoje. Tai "Palangos tiltui" penktadienį patvirtino Mindaugas Skritulskas, TS-LKD Palangos miesto skyriaus Tarybos narys, skyriaus pirmininko pavaduotojas. "Savaitės diena, kurią rengsime skyriaus Tarybos posėdį, paaiškės pirmadienį. Regis, posėdžio...


Lietuvos laisvės sąjunga, vadovaujama buvusio Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko, Kretingos-Palangos rinkimų apygardoje kelia Janės Narvilienės, buvusios Seimo narės, kandidatūrą.


Genoveita Krasauskienė „Palangos tilto“ redaktoriui suteikė unikalią galimybę – artimiau susipažinti su jos darbu Švietimo ir mokslo ministerijoje ir praleisti dalį dienos dalyvaujant viceministrės organizuojamuose pasitarimuose, posėdžiuose ir kituose renginiuose. Viceministrė G. Krasauskienė savo įprastinę darbo dieną paprastai pradeda anksti –7.30 val....


Baltijos pajūryje oficialiai įregistruoti trys nudistų paplūdimiai Nidoje ir Klaipėdoje – Giruliuose bei Smiltynėje, o neoficialių ir seniai pamėgtų bei lankomų nudistų pliažų ar zonų yra Juodkrantėje, Šventojoje ties Jūros gatve, Palangoje ties Birutės parku ir netoli Nemirsetos bei kitų mažiau žinomų vietų. Šventojoje šią vasarą intensyviai pradėti iš...


Nuo antradienio palangiškė Genoveita Krasauskienė pradeda dirbti naujose pareigose. Ji paskirta švietimo ir mokslo viceministre.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius