Vienos Žemaitijos redakcijos žurnalistės išpažintis: „Redaktorės leidimo reikėjo net į tualetą nueiti“

Palangos tiltas, 2018-04-12
Peržiūrėta
2040
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Vienos Žemaitijos redakcijos žurnalistės išpažintis: „Redaktorės leidimo reikėjo net į tualetą nueiti“

Lukas MANTVYDAS

Vienoje Žemaitijos redakcijoje žurnaliste dirbusi Žiedūnė I. (vardas ir pavardė pakeisti – aut.), šiandien jau laisva, tačiau suka galvą, kaip iki galo nusikratyti buvusio darbdavio jungą.
„Kadangi man ji (redaktorė) nesumokėjo algos už du paskutinius mėnesius, parašiau jai pareiškimą mane atleisti pagal naujojo Darbo kodekso straipsnį dėl darbdavio kaltės. Tačiau ji apie mano išėjimą iki šiol nepranešė Sodrai. Įsitikinusi, kad redaktorė tai daro specialiai – viliasi, kad, likusi be pinigų, „paršliaušiu“ pas ją. Tačiau, kol apie atleidimą nepranešta Sodrai, negaliu stoti į Darbo biržą“, – pasakojo Žiedūnė. Darbas be pietų, be atostogų, redaktorės „komplimentai“ – „tu atrodai kaip kaimietė“, „tu nemoki bendrauti“, „man gėda dėl tavęs“ – tik dalis to, ką jai teko patirti šioje redakcijoje. Kiti šioje redakcijoje dirbę žurnalistai, su kuriais susisiekė šių eilučių autorius, patvirtino savo kolegės pasakojimą.
Anot Žiedūnės, dirbti „teroro atmosferoje“ ji „prisitaikė“, tačiau jos kantrybės taurę perpildė darbdavio skola: „Nekalbu apie tai, kiek ji man jau yra skolinga atlyginimo, mokamo bendru sutarimu nebuhalteriškai. Bet ir sodrinės algos (tai yra oficialios) skola jau siekia kelis mėnesius“.
Vasarį susiruošusi išeiti iš darbo pagal naujojo Darbo kodekso straipsnį, kuris numato, kad darbdaviui esant įsiskolinusiam, darbuotojas turi teisę išeiti iš darbo apie tai darbdavį įspėjus prieš penkias dienas, iš darbdavės išgirdo, kad ji turi atidirbti 20 dienų.
„Pareiškimą išeiti iš darbo įteikiau jau kovą. Ji ilgai niekaip nereagavo, atidėliojo. Tik po kelių savaičių per socialinį tinklą parašė: „Gavau tavo pareiškimą, aptarsime“, – pasakojo pašnekovė.
Nors įstatymas numato, kad darbdavys turi su išeinančiu darbuotoju pilnai atsiskaityti, iki balandžio 5 dienos Žiedūnė pinigų nesulaukė: „Matyt, kai darbdavys pagaliau suvokė, kad aš ne šiaip purkštauju, o tikrai išeinu, ėmė man dažniau siuntinėti žinutes: „Dar atidėkime susitikimą“.
Žurnalistė konsultavosi internetu su Darbo inspekcija ir buvo užėjusi į vietos Sodros padalinį.
„Man Sodroje apie balandžio 5 dieną pasakė: „Tu dar esi mūsų sistemoje, vadinasi, tebedirbi“. Man akivaizdu, kad redaktorė specialiai viską „tempia“, viliasi, kad likusi be paskutinio cento, vėl pas ją paršliaušiu“, – sakė Žiedūnė.
Ji taip pat išsiaiškino, kad darbdavė siekia ją atleisti už pravaikštas. „Na, jos tokia taktika nėra nauja. Jai tai labai patogu – tokiu atveju jai nereikėtų sumokėti jokių išmokų. Redaktorei nepranešus Sodrai apie mano išėjimą, negaliu net stoti į Darbo biržą. Žinoma, buvusi darbdavė tai žino ir manipuliuoja tuo“, – apie nepavydėtiną padėtį pasakojo patyrusi žurnalistė.
Patarta Darbo inspekcijos, ji kreipėsi į Darbo ginčų inspekciją.
„Tikiuosi, kad ji bus nešališka. Redakcija, kurioje dirbau, jai gerai žinoma: su darbuotojais neatsiskaitoma arba nepilnai atsiskaitoma, ne vienas yra kreipęsis išsieškoti algų ir išmokų per teismus, – sakė Žiedūnė. – Pažįstu tokias darbuotojas asmeniškai. Administratore dirbusi Viktorija (vardas pakeistas) kiekvienais metais turėjo grasinti, kad išeisianti iš darbo, kad galėtų išeiti jai pagal įstatymą priklausančių atostogų“.
Šiurpą kelia ir šio darbdavio elgesys redakcijoje.
„Šioje redakcijoje visi dirba dažniausiai be pietų. Kai kelis kartus paprašiau jos leidimo eiti pietų, ji nužvelgė mane paniekingai: „Tai kad tu ir taip nespėji nieko padaryti? Tu pagalvok, ar ta valanda pietaujant tau nesutrukdys tavo ir taip lėtam darbo tempui?“, – pasakojo moteris.
Vis tik žurnalistė kelis kartus išdrįso išeiti pietų, o ją grįžusią į redakciją pasitiko niūrios redaktorės piekaištas: „Na, tu čia ir sugalvoji – visai negalvoji apie darbą“.
Anot žurnalistės, jai buvo „užkrauta“ atsakomybė pagaminti visą laikraštį. „Net dariau tai, ko man, kaip žurnalistei, ir nepriklausė: skambinau į spaustuvę klausti, ar gavo maketą, ar jis tinkamas, kitus darbus“, – sakė ji.
Šioje redakcijoje dirbusi kita žurnalistė, pavadinkime ją Linita, šių eilučių autoriui patvirtino, kad dėl tokios redaktorės „pietų politikos“ ji į darbą atsinešdavo sumuštinių.
„Tačiau ir juos stengdavausi suvalgyti paslapčia, nematant redaktorei“, – pasakojo jau redakcijoje nebedirbanti žurnalistė. Jai buvęs darbdavys liko skolingas arti tūkstančio eurų.
Anot Žiedūnės, kartu su ja redakcijoje pernai ir užpernai dirbusi ką tik žurnalistikos studijas baigusi Kornelija (vardas pakeistas), neapsikentusi redaktorės teroro, bėgdavo į lauką paverkti.
„Tai darydavo, nes neištverdavo psichologinio teroro redakcijoje“, – teigė.
Jai redaktorė taip pat liko skolinga. Kornelija šių eilučių autoriui šią savaitę patvirtino, kad buvęs darvdavys liko jai skolingas, tačiau „po truputį moka“.
„Nenoriu ant jos (redaktorės) pilti purvo, bet pagarbos darbuotojams redakcijoje, švelniai tariant, buvo mažai. Apie šią redakciją ir jos redaktorę visi gerai žino“, – sakė Kornelija.
Tuo tarpu Žiedūnė prisimena, kad atvažiavusi dirbti į šią Žemaitijos redakciją, buvo pasitikta šaltu dušu: „Redaktorė man pirmomis savaitėmis vis kartojo, kad aš atrodau kaip kaimietė, kad nemoku bendrauti, net į tualetą nueiti neleisdavo. Kai kartą be jos leidimo susiruošiau į tualetą, redaktorė man rėžė: „Kur eini? Kur savo subinę neši? Ateini čia greitai – tave šefas kviečia“, – prisiminė žurnalistė.
Žiedūnė gailisi, kad neįstengusi sumokėti nario mokesčio Žurnalistų sąjungai, dabar negali iš jos tikėtis pagalbos.
„Paskambinusi į Žurnalistų sąjungą, išgirdau užuojautos žodžius: „Visi žinome, kas dedasi toje redakcijoje. Tačiau iki šiol sąjunga nėra gavusi oficialių skundų, – pasakojo Žiedūnė. – Dirbau įvairiose šalies redakcijose, bet tokios paniekos, užgauliojimų iš redaktoriaus niekur kitur neteko patirti ar net girdėti“.

Jūsų komentaras:

Dalia 2018-05-05 18:56 ([email protected] / IP: 79.74.76.60)
Viename mažame miestelyje gyveno redaktorė Kamara Kaifceva. Poniai Kaifcevai darbuotojas - žemiau nulio. Ji neturėjo jokio supratimo apie žmogiškumą, empatiją, etiką. Ir tai suprantama, nes dar gūdžiais sovietiniais laikais ponia Kaifceva komunikacinių įgūdžių sėmėsi ne bet kur, bet...uoste, dirbdama seniausios pasaulio profesijos atstove. Tais laikais seniausia pasaulio profesija pagal sovietų baudžiamąjį kodeksą ir moralęs supratimą, savaime suprantama, buvo itin gėdinga profesiją. Bet Kaifcevai nuo ankstyvosios jaunystės pinigai buvo Dievas, vienintelis Dievas. Dėl uosto klientų, iš užsienio laivų atvykstančių jūreivių, Kamara kovodavo itin nuožmiai, prieš konkurentes panaudodama ir dujų balionėlius, ir ilgus nagus, ir kitas priemones. Tai buvo neoficiali Kaifcevos profesija, oficialiai ji dirbo kūrybinį darbą, kuriame visi jos kolegos puikiai žinojo apie lytiniu būdu uždirbamą antrąją algą. Tad štai praėjusi ''puikią'' uosto vartų ''mokyklą'', Kaifceva, dar nepriklausomybės pradžioje įsisteigė savo laikraštį. Vietinių politikų nuolatinis šantažas, pastarųjų baimė būti demaskuotiems vietos spaudoje lėmė nuolatinį vietinės valdžios pinigų pumpavimą į Kaifcevos sąskaitą. Pinigų ilgą laiką užteko viskam: ir kokainui, ir gražiems drabužėliams, ir aistringiems meilės žaidimams su vietiniais taksistais ant automobilių sėdynės. Tik darbuotojai Kamarai visada buvo ir bus, deja, žemiau mėšlo. Juk gyvenimas - kova už būvį, tokia pat arši, kaip kovojant uosto tarpuvartėse.

vanda 2018-04-18 18:49 (IP: 80.233.239.118)
Oi, Tamara, Tamara, tave visi gi žino?

patarimas 2018-04-17 16:57 (IP: 78.58.48.24)
Patarimas kreiptis į teismą už žmonių išnaudojimą

O 2018-04-16 06:17 (IP: 78.57.131.98)
Cia tikriausiai apie Palanga. Ten gali tiketis visko.

ko gero 2018-04-15 06:29 (IP: 84.15.180.215)
vakarinė palanga???????

cia vakarine palanga? 2018-04-14 15:56 ([email protected] / IP: 82.140.130.25)
su ta ruse?

Taip pat skaitykite

Verslo atstovai sako, kad ši vasara Lietuvos kurortams buvo darbinga, nes reikėjo stengtis pritraukti kuo daugiau poilsiautojų. 


Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba tęsia gražią tradiciją pagerbti Žemaitijos etninei kultūrai nusipelniusius žmones.


Mažeikiuose prasidėjo Žemaitijos krepšinio taurė, kurioje varžosi keturi „7bet-NKL“ klubai.


Jau skaičiuojame paskutinį vasaros mėnesį, tačiau geri šiltojo sezono pasiūlymai dar tikrai nesibaigė – „Pildyk“ savo klientams siūlo pasinaudoti išskirtine galimybe ir įsigyti riboto leidimo belaides ausines.


Šią vasarą savo kelionėms po Lietuvą rinkitės neatrastus Žemaitijos kampelius — Kretingos ir Skuodo rajonus.


Birželio 8-10 dienomis, į Palangą sugužės aktyviausi jaunuoliai iš visos Žemaitijos, kitų Lietuvos miestų, kurortas sulauks svečių ir iš užsienyje esančių Palangos miestų-partnerių – Lietuvos jaunimo metų proga Palangoje vyks Jaunimo vasaros akademija „Kartu mes galime daug!“. Tai – tradicinis, jau 16-tus metus rengiamas jauniems žmonėms skirtas renginys, kurį kasmet organizuoja viena iš...


2019 metais buvo minimos pirmą kartą Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800-osios metinės. Respublikos Seimas paskelbė šiuos metus Žemaitijos metais, pabrėžiant Žemaitijos lemiamą reikšmę Lietuvos ir Baltijos jūros rytų pakrantės 13-14 amžiais valstybių formavimosi istorijoje ir Žemaitijos vaidmenį to laikotarpio Europos istorijoje.


    Vienoje Žemaitijos redakcijoje žurnaliste dirbusi Žiedūnė I. (vardas ir pavardė pakeisti-L. M.), šiandien jau laisva, tačiau suka galvą, kaip iki galo nusikratyti buvusio darbdavio jungą. Nors ji seniai parašė pareiškimą ją atleisti, redaktorė iki šiol apie jos išėjimą nepranešė „sodrai." „Žinoma, tai ji daro...


Mobilios reklamos be leidimo kaina – tūkstantis litų

„Palangos tilto” informacija, 2013 07 04 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto apylinkės teismas priėmė nutarimą skirti 1 tūkst. Lt baudą UAB „Srava“ direktoriui Robertui Draskiniui už tai, kad jis, neturėdamas Savivaldybės administracijos leidimo, miesto teritorijoje skelbė mobilią išorinę reklamą „spalva dažų centras“ ant automobilio, stovėjusio Bangų g. 11A, priekabos tento.


Kovo 3-iąją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padėjo galutinį tašką byloje, kurioje liūdnai pagarsėjusi UAB „Leander Lietuva“ skundė Palangos miesto savivaldybę, neišdavusią leidimo jų veiklai. Aukščiausios instancijos teismas paliko galioti rugsėjo 24-ąją Klaipėdos apygardos administracinis teismo sprendimą, kuriuo konstatuota, jog kurorto...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius