Visų laikų rekordas: Palangos oro uostas pernai aptarnavo beveik 448,4 tūkst. keleivių, 18,7 proc. daugiau nei 2024 metais

Palangos tiltas, 2026-01-07
Peržiūrėta
678
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Septynimilijonoji keleivė
Septynimilijonoji keleivė

Praėjusiais 2025 metais Lietuvos oro uostų tinkle iš viso aptarnauti 7 158 699 keleiviai – 8,3 proc. daugiau lyginant su 2024 metais. Tai yra naujas visų laikų Lietuvos pasiekiamumo oru rekordas – ilgalaikės strategijos, kryptingų investicijų ir nuoseklaus darbo rezultatas. 

„Nepaisant iššūkių, 2025-ieji Lietuvos aviacijai tapo rekordiniais – daugiau kaip 7 mln. keleivių, augimas visuose trijuose oro uostuose ir po 20 metų susigrąžinta lyderystė Baltijos šalyse. Nauji vežėjai, naujos kryptys ir nuosekliai įgyvendinti modernizacijos bei plėtros projektai žmonėms reiškia paprastesnes ir patogesnes keliones, didesnį pasirinkimą bei geresnes jungtis su pasauliu. Drąsiai žvelgiame į ateitį – esame pasirengę augti toliau ir plėsti žmonių galimybes judėti, dirbti ir būti arčiau vieniems kitų", – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

7 milijonai pasiekti prieš Kalėdas

„Beveik 7,16 mln. keleivių per metus mums yra daugiau negu skaičius. Tai – galybė susitikimų, verslo sutarčių, atostogų ir kitų istorijų, kurios suartino Lietuvą su visu pasauliu. Be to, rekordas įrodo mūsų komandos susitelkimo ir bendradarbiavimo su skirtingomis valstybės institucijomis svarbą, didinant valstybės atsparumą išorės grėsmėms“, – teigia Simonas Bartkus, Lietuvos oro uostų generalinis direktorius.

S. Bartkus pripažįsta, kad sekdama keleivių srautų duomenis mėnesis po mėnesio LTOU komanda tikėjosi pasiekti rekordą. Jis prieš pat Kalėdas su džiaugsmu Vilniaus oro uoste pasveikino septynimilijonąjį keleivį. 

LTOU vadovo teigimu, 2025 metų gruodis buvo labai intensyvus – iš viso šventinių kelionių laiku per mėnesį Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose aptarnauta daugiau kaip 535,5 tūkst. keleivių (12,7 proc. daugiau negu 2024 metų gruodį). 

Per metus didžiausią keleivių skaičių aptarnavo Vilniaus oro uostas – per 5,11 mln. (6,4 proc. daugiau lyginant su 2024 metais). Kauno oro uosto paslaugomis pasinaudojo apie 1,6 mln. keleivių (12 proc. daugiau), o Palangoje – beveik 448,4 tūkst. keleivių (18,7 proc. daugiau).

Taip pat Lietuvos oro uostai - Vilniaus, Kauno ir Palangos bendrai užėmė 40,3 proc. Baltijos rinkos ir aplenkė Rygos oro uostą, kurį 2025 metais rinkosi kiek daugiau negu 7,11 mln. keleivių.

Atskleidė populiariausias kryptis

Per metus Lietuvos oro uostų tinkle įvyko daugiau nei 59 tūkst. skrydžių. Lyginant su dvylika 2024 metų mėnesių, pernai Vilniuje aptarnautų skrydžių skaičius augo beveik 2,5 proc., Kaune – 8,1 proc., Palangoje – 12,6 procento. 

Populiariausios reguliarių skrydžių kryptys iš Lietuvos oro uostų pernai, kaip ir ankstesniais metais buvo Londonas, kurį kelionės kryptimi rinkosi daugiau negu 846 tūkst. keleivių. Antra pagal kelionių oru populiarumą kryptimi buvo Kopenhaga, toliau rikiavosi Ryga, Varšuva, Frankfurtas. Toliau populiariausių keleivių krypčių dešimtuką tęsė - Oslas, Milanas, Stokholmas, Dublinas ir Stambulas. 

S. Bartkus atkreipia dėmesį, kad svarbiausios tarptautinės jungtys pernai buvo tikslingai stiprinamos bendradarbiaujant su partneriais – oro linijų bendrovėmis. Jos didino skrydžių dažnius, keitė orlaivius į didesnius, suteikdamos daugiau vietų keleiviams. Dėl to pernai dar patogiau pasiekiami tapo tokie Europos aviacijos mazgai kaip Amsterdamas, Kopenhaga, Stokholmas,  Frankfurtas, Briuselis ar Helsinkis, taip pat Azijos susisiekimo oru centras - Dubajus. Kartu atsivėrė geresnės galimybės planuoti jungiamuosius skrydžius ir keliones į Šiaurės Ameriką, Aziją, Afriką. 

Keleiviams patiko naujienos

2025 metais šalies oro uostų tinkle atsirado naujų skrydžių ir vežėjų - oro linijos „flydubai“ ir „Israir“, kurie dar labiau išplėtė Lietuvos skrydžių žemėlapį. 

Daug keleivių dėmesio sulaukė pernai LTOU pasiūlytos naujienos – vasaros aviacijos sezonu iš Vilniaus startavę „Wizz Air“ skrydžiai į Bergeną (Norvegija), Budapeštą (Vengrija), Kataniją (Italija), Bilundą (Danija), taip pat – „airBaltic“ skrydžiai į Prahą (Čekija) ir Tiraną (Albanija). Vasarą keleiviai iš Kauno mėgavosi kelionėmis į Peskarą, Italijoje. O Palangos oro uoste vasaros aviacijos sezonu pradėti užsakomieji skrydžiai į Antaliją (Turkija) ir Šarm Aš Šeichą (Egiptas). 

Aviacijos žiemos sezono naujiena Palangoje buvo reguliarūs „Wizz Air“ skrydžiai į Norvegijos sostinę Oslą, o iš Vilniaus su „Wizz Air“ žiemą tapo paprasta atrasti Suomijos žiemos pasaką Turku arba nuskristi pasišildyti į saulėtąjį Dubajų (JAE) su „flydubai“ oro bendrove. 

Pernai per kelionių sezono piką oro bendrovės iš Lietuvos siūlė vykti beveik 100 krypčių.

Šiemet sieks išlaikyti tempą ir kryptį

Vienu iš pagrindinių šių metų tikslų S. Bartkus įvardija tolesnį partnerysčių stiprinimą ir plėtrą, nes užtikrintas skrydžių stabilumas ir dažnumas yra esminė tvaraus augimo sąlyga. 

Taip pat toliau bus vykdomi infrastruktūros projektai, iš kurių vienas svarbiausių yra naujo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo projektavimas, patikėtas tarptautinei „Zaha Hadid Architects“ architektūros įmonei. Naujas Vilniaus oro uosto atvykimo terminalas, planuojama, gali būti atidarytas keleiviams 2028 metų pabaigoje. Taip pat vyksta ir senojo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo rekonstrukcija, kuri keleivius į naujas erdves pakvies jau 2026 m. antrąjį ketvirtį. 

„Pernai sėkmingai baigtas bei atidarytas naujasis Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalas ir įgyvendinta Kauno oro uosto rekonstrukcija suteikė mums vertingų pamokų bei pasitikėjimo savo jėgomis. Turime aiškią strateginę kryptį, kuri veda naujų pasiekimų link, pirmiausia, suteikiant kuo geresnę patirtį ir patogumą kiekvienam keleiviui“, – apibendrina S. Bartkus. Jis įsitikinęs, kad kiekvienas pasirinkimas keliauti per Lietuvos uostus yra balsas už geresnį susisiekimą ir už mūsų šalies matomumą pasaulio žemėlapyje.

Pernai Lietuvoje atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 9 iš 10 žmonių pastebi, jog šalies susisiekimo oru kokybė per pastaruosius metus pagerėjo. Respondentai įvardijo svarbiausiais pokyčiais bendradarbiavimą su tradicinėmis oro linijomis, investicijas į infrastruktūrą ir darbuotojus bei skrydžių skatinimo modelių diegimą.

Daugiau naujienų - Lietuvos oro uostų svetainėje

Bendraukime X arba Linkedin

 

VITALIJA ROČĖ

Lietuvos oro uostai

Komunikacijos skyriaus vadovė

+370 698 03 429

media@ltou.lt 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Praėjusiais 2025 metais Lietuvos oro uostų tinkle iš viso aptarnauti 7 158 699 keleiviai – 8,3 proc. daugiau lyginant su 2024 metais. Tai yra naujas visų laikų Lietuvos pasiekiamumo oru rekordas – ilgalaikės strategijos, kryptingų investicijų ir nuoseklaus darbo rezultatas. 


Lietuvos oro uostai (LTOU) penktadienį iškilmingo renginio metu paskelbė apie Kauno oro uosto keleivių terminalo atidarymą. Nuo lapkričio 21 dienos, atlikus esminius plėtros darbus, atsiveria visos pagrindinės keleivių terminalo erdvės.


Šį liepos mėnesį Lietuvos oro uostų (LTOU) tinklas aptarnavo beveik 689 tūkst. keleivių ir fiksavo aktyviausią mėnesį pagal bendrą keleivių srautą šiemet. Šio liepos mėnesio keleivių skaičius yra 6 proc. didesnis nei buvo fiksuota 2024 metų liepą.


Bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) pernai pagerino finansinius rodiklius: gavo 65,5 mln. eurų pajamų ir uždirbo 11,2  mln. eurų grynojo pelno. Lyginant su 2023 metais, pajamos išaugo 9 proc., o grynasis pelnas – net 167 proc., – daugiau negu pusantro karto. 


Lietuvos oro uostai per 2023 metus aptarnavo daugiau nei 6 mln. keleivių, tai yra net 12 proc. daugiau nei 2022 metais. 


Šalies oro uostuose jau nuo kovo stebint didelį keleivių srautų augimą, juose neretai susidaro spūstys, todėl keleiviams rekomenduojama atvykti anksčiau nei įprastai.


Pirmąjį šių metų mėnesį Lietuvos oro uostai aptarnavo daugiau nei 250 tūkst. keleivių ir daugiau nei 3 tūkst. skrydžių. Palyginimui – praėjusių metų sausį per tris oro uostus keliavo tik apie 53 tūkst. keleivių ir buvo aptarnauta kiek daugiau nei 1 300 skrydžių.


Trys tarptautiniai Lietuvos oro uostai pirmąjį šių metų ketvirtį aptarnavo 1,104 mln. keleivių – tai yra 16,4 proc. mažiau nei 2019-ųjų sausio-kovo mėnesiais.


Palangos pulsas

2017 02 27 | Rubrika: Miestas

2016-ieji Lietuvos oro uostams užtikrino lyderystę Baltijos regione Dviženkliu skaičiumi sausį išaugę keleivių srautai ir nauji skrydžiai bei įspūdingiausias praėjusių metų veiklos tempas visame Baltijos jūros regione. Tokiais veiklos rezultatais džiaugiasi Lietuvos oro uostai, kurių sėkmingas augimas buvo pastebėtas ir Didžiosios Britanijos laikraščio „The Daily...


Po rekordinių 2015-ųjų, kai per metus Lietuvos oro uostai aptarnavo 4,2 mln. keleivių ir 50 tūkst. skrydžių, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartai neketina sustoti. Pusmečio statistika rodo, kad šiemet sausio-birželio mėnesiais per Lietuvos oro uostus jau skrido 2,2 mln. žmonių – t. y. 14,6 proc. daugiau negu pernai tokiu pačiu metu. Skrydžių skaičius per tą patį laiką ūgtelėjo...


Renginių kalendorius