VMVT sureagavo į Palangos mero teiginius: leidimų išdavimo procesas gali būti ilgesnis

Palangos tiltas, 2025-04-25
Peržiūrėta
1860
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palanga. FOTO: KAROLINA GUDŽIŪNIENĖ | ELTA
Palanga. FOTO: KAROLINA GUDŽIŪNIENĖ | ELTA

Palangos meras Šarūnas Vaitkus trečiadienį pranešė, kad dalis Palangos verslininkų negauna maisto tvarkymo pažymėjimų dėl įsigaliojusių įstatymo pakeitimų ir kaip juos traktuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Tarnyba savo ruožtu tikina, kad pakeitimas gali prailginti leidimų išdavimo procesą, o į kiekvieną situaciją yra žiūrima individualiai. 

VMVT perduotame komentare „Delfi“ teigia, kad iki LR Statybos įstatymo pasikeitimo, t.y. iki praėjusių metų lapkričio mėnesio, nebuvo numatyta, kurį leidimą subjektas pirmiau turėjo užsitikrinti: ar licenciją atitinkamai veiklai vykdyti, ar patvirtinimą, kad jo patalpos atitinka reikiamą paskirtį.

Pastato paskirtis atitikti vykdyti vieną ar kitą veiklą privalėjo būti patvirtinta ir įregistruota visuomet, net ir iki pokyčių, tačiau, kaip paaiškina VMVT, iki įstatymo pakeitimų tarnyba neturėjo pagrindo atsisakyti išduoti leidimo vykdyti kavinės veiklą tam nepritaikytame pastate ar patalpose, jei paskirtis to ir neatitikdavo.

„Toks atsisakymo pagrindas, neišduoti leidimo vykdyti pavyzdžiui maitinimo veiklos, nebuvo apibrėžtas įstatymuose. Iki šiol VMVT vertino patalpų savininkystės aspektą ar patalpų valdytojas turi teisę veikti nurodytose patalpose (yra savininkas arba nuomininkas).

Tačiau pastato atitiktis vykdyti veiklą privalėjo būti suderintas ir patvirtintos už tai atsakingų institucijų, tai yra bet kurios veiklos vykdytojo atsakomybė veikti ir veiklą vykdyti tik laikantis teisės aktų reikalavimų. Pastato pritaikymas ir paskirtis vykdyti maitinimo verslą yra labai svarbus, nes dažnu atveju, viešojo maitinimo veiklą nusprendžiama vykdyti bendroje gyvenamojoje erdvėje (daugiabutyje, ofisų pastate ir pan.), o tai dažnu tampa gyventojų skundų priežastimi“, – sako tarnyba ir priduria, kad turi atsakomybę ne tik prižiūrėti kaip verslas laikosi teisės aktų reikalavimų, bet ginti ir vartotojų interesą.

Teigiama, kad vien per 2023–2024 metus Nacionalinis visuomenės sveikatos centras iš 10 apskričių gyventojų gavo 150 skundų dėl kvapų ir triukšmo viešojo maitinimo subjektuose, kurių tyrime dalyvavo ir VMVT. Iš jų 63 pasitvirtino. Taip pat iš šio skaičiaus 27 skundai buvo gauti Klaipėdos apskrityje, iš jų 14 pasitvirtino.

„Šiuo metu įstatymo pokytis įsigaliojęs praėjusių metų lapkričio mėnesį, aiškiai numato, kad tik jei statinys ar patalpos atitinka reikalavimus tam tikrai veiklai vykdyti, šiuo atveju maitinimo veiklai, tik tuomet subjektui gali būti išduotas arba neišduotas leidimas organizuoti viešojo maitinimo paslaugas. 

Taip pat reikėtų įnešti aiškumo ir dėl viešojo maitinimo subjektų, pavyzdžiui kavinių, kurių veiklai leidimo yra prašoma veikti kitos veiklos, pavyzdžiui viešbučio paslaugoms pritaikytame pastate. Statybos techniniame reglamente numatyta, kad jei pastato didžiausias plotas yra skirtas minėto pavyzdžio atveju – viešbučio veiklai vykdyti, tuomet tokiame pastate gali būti išduotas leidimas ir papildomai, kaip pavyzdžiui, maitinimo veiklai vykdyti. Didesnis pastato plotas turi būti skirtas – pastato paskirtyje numatytai veiklai, o mažesnysis – papildomai, kuriai yra šiuo atveju prašomas leidimas iš VMVT. Tokia situacija nesudaro prielaidų neišduoti tokiame statinyje leidimo maitinimo veiklai“, – teigia tarnyba.

VMVT duomenimis, iš viso Palangoje veikia virš 175 viešojo maitinimo ir kitas maitinimo paslaugas teikiančių įmonių. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 balandžio 3 d. VMVT gavo 18 prašymų Palangos savivaldybėje vykdyti viešojo maitinimo paslaugas. Iš jų 4 neišduoti dėl patalpų paskirties neatitikčių, o 5 atvejais verslininkai šiuo metu turi VMVT patikslinti įvairius duomenis dėl patalpų paskirties. Priklausomai nuo to, kada bus pateikti reikalingi duomenys, VMVT pratęs dokumentų nagrinėjimo procedūrą dėl leidimų išdavimo. 

„VMVT atveju maisto tvarkymo veiklai išduotas leidimas yra paskutinis šioje grandyje, todėl VMVT sprendimas priklauso nuo prieš tai priimtų savivaldybėje. 

VMVT supranta, kad šis įstatymo pakeitimas gali prailginti leidimų išdavimo procesą, tačiau į kiekvieną situaciją yra žiūrima individualiai. Su verslo atstovais yra derinamos galimybės ir laikotarpis iki jis atliks reikalingus pakeitimus, kad savivaldybė galėtų pakeisti nekilnojamojo turto paskirtį į šiuo atveju maisto tvarkymo veiklai tinkamą vykdyti. Atlikus reikalingus pakeitimus leidimai yra išduodami“, – teigiama tarnybos komentare.

VMVT apie pasikeitusį įstatymą 

Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo pakeitimas, įsigaliojęs nuo 2024 m. lapkričio 1 d., nustato, kad jeigu statinyje numatoma vykdyti ūkinė veikla neatitinka statinio naudojimo paskirties, išduoti leidimą, nurodytą Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, atitinkamai ūkinei veiklai vykdyti draudžiama, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus. Ši nuostata taikoma ne tik maisto tvarkymo veiklai, bet ir kitoms veiklos sritims. 

Iki Įstatymo nuostatų įsigaliojimo VMVT buvo gavusi pasiūlymų iš įvairių institucijų, tokių kaip VRM, AM, SAM, Savivaldybių asociacijos, NVSC vertinti patalpų paskirtį, tačiau aiškaus teisinio įpareigojimo nebuvo numatyta teisės aktuose, todėl ūkio subjektai tik savanoriškai deklaruodavo patalpų paskirties atitikimą nustatytiems reikalavimams. Akivaizdu, kad ne visi ūkio subjektai į savo pareigas žiūrėjo atsakingai, todėl VMVT sulaukdavo gyventojų skundų ir priekaištų iš savivaldybių ir NVSC. 

Statybos įstatymo pakeitimai taikomi visiems naujiems ūkio subjektams, kurie kreipiasi dėl maisto tvarkymo veiklos registravimo ar patvirtinimo nepriklausomai nuo savivaldybės, kurioje planuojama vykdyti veiklą. Jei nustatoma, kad patalpų paskirtis neatitinka planuojamos veiklos, leidimas neišduodamas tol, kol paskirtis yra pakeičiama kaip numatyta teisės aktuose. 

Svarbu pažymėti, kad vadovaudamasi Statybos techniniame reglamente nustatytais reikalavimais kai patalpa priskiriama tam tikrai paskirčiai, jeigu jos visas bendras plotas arba didžiausia jo dalis naudojama pagal tą paskirtį, VMVT išduoda leidimus veiklai įvertinusi tai, kad patalpoje gali būti vykdomos ir kitos aptarnaujančios veiklos (pvz. viešbutyje yra ne tik apgyvendinimo patalpos, bet ir maitinimo ir kitos pagalbinės patalpos).

 

„Delfi“ primena, kad Palangos meras Šarūnas Vaitkus trečiadienį išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad įstatymo pataisos nemažai daliai viešojo maitinimo paslaugas teikiančio verslo tapo tikrais spąstais: naujovės numato, kad statinyje galima tik ta veikla, kuri atitinka pagrindinę pastato paskirtį.

Meras pateikia ir pavyzdį: Palangos kavinė, ilgus metus veikianti viešbutyje, pasikeitus nuomininkams, šiomis dienomis negavo maisto tvarkymo pažymėjimo vien todėl, kad pastato paskirtis – poilsio. Nors patalpos kavinei yra aiškiai numatytos ir registruotos kadastrinėje pastato byloje, o veikla jose vykdoma legaliai ir jau daugiau kaip dešimtmetį, tačiau pažymėjimas šiuo metu nebeišduodamas.

„VMVT raginu pažvelgti į šią situaciją plačiau bei vertinti ją ne pagal vieną Statybos įstatymo straipsnį, bet pagal šio įstatymo visumą“, – sakė meras ir pridūrė, kad verslui reikia aiškumo.

DELFI

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palanga jau ne vienerius metus išlieka viena geidžiamiausių vietų investicijoms į nekilnojamąjį turtą. Tačiau nors miestas sparčiai plečiasi, statybų leidimų skaičius pastaraisiais metais pastebimai mažėja.


Palangos meras Šarūnas Vaitkus trečiadienį pranešė, kad dalis Palangos verslininkų negauna maisto tvarkymo pažymėjimų dėl įsigaliojusių įstatymo pakeitimų ir kaip juos traktuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). 


Seimui rugsėjį jau kartą atmetus siūlymą kurortinėse ir saugotinose teritorijose uždrausti nedidelių ir nesudėtingų negyvenamosios paskirties statinių, pavyzdžiui, sodo namelių, statybas ir rekonstrukcijas be leidimų, valdantieji siekia tokį draudimą įvesti iš naujo.


Praėjusiais metais Užimtumo tarnyba išdavė mažiau leidimų dirbti trečiųjų šalių piliečiams bei priėmė mažiau sprendimų dėl darbo atitikties.


Devynioms politinėms partijoms priklausantys 194 asmenys sieks 21 mandato naujoje, 2023-2027 metų, Palangos miesto savivaldybės Taryboje. Link rinkimų finišo kovo 5-ąją išskubėjo ir 8 kandidatai į Palangos merus. Pagal abėcėlę jie yra šie: Svetlana Grigorian (Lietuvos socialdemokratų partija, jos rinkimų sąraše Palangoje – 26 kandidatai), Genoveita Krasauskienė („Laisvė ir teisingumas“, jos...


Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų sąraše į Seimą išrinkta Klaipėdos Marių rinkimų apygardoje Ligita Girskienė prisipažino žurnalui „Lietuvos pajūris, laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partneriui, kad niekada nė sapnavusi nebuvo, kad vienądien būsianti politike. „Norėjau būti renginių režisierė“, –  šypsojosi L. Girskienė. 


Į žinią Delfi.lt, kad, Palangą talžant didelei vėtrai, penktadienį, sausio 21 d., įgriuvo poilsio namai „Auska“, sureagavo Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, kuris penktadienį, sausio 21 d., vakare savo Facebook paskelbė tokį įrašą.


Nėra Palangos miesto savivaldybėje nesvarbių pareigų, bet mero Šarūno Vaitkaus sekretorės Živilės Mačenskienės darbas, ko gero, vienas labiausiai stebimų. Ne juokas būti didžiausio šalies kurorto mero sekretore. Tenka ne tik arbatą ar kavą papilstyti, merui ryte pranešti, kokia krūva „popierių“ jo tądien laukia, bet net ir pūkelį nuo mero švarko atlapo...


Bankams skyrus antrajam kurorto daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) etapui finansavimą, Palangoje renovacija turėtų vykti sparčiau. Nors renovacijos procesas mieste, kaip ir visoje šalyje, patiria trikdžių, renovacijos programos įgyvendinimo administratoriui UAB „Palangos komunalinis ūkis“ bei renovacijos prievaizdui, Aplinkos ministerijos Būsto Energijos Taupymo...


Praėjusį antradienį įvyko atranka dėl leidimų prekiauti ar teikti paslaugas išdavimo Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose. Atplėšus paraiškų dėžę, ištrauktos tik penkios paraiškos, o siūlomų vietų buvo virš penkiasdešimt.


Renginių kalendorius